Apmąstymai
Ar nurodymai teisingi?
Autorė, gyvenusi Kolorado valstijoje, JAV, praėjusiais metais mirė.
Kelionė dviračiu mane įtikino, jog turiu nuolat tikrinti savo padėtį pagal Viešpaties kelio žemėlapį.
Prieš kelerius metus Prancūzijoje keliavau dviračiu su savo seserimi, broliene ir jos dukra. Kiekvieną rytą mums duodavo tris puslapius smulkių nurodymų, kurių tiksliai laikydamosi, galėjome pasiekti tos dienos tikslą. Pavyzdžiui, keliaujant tarp vynuogynų nurodymuose galėjo būti parašyta važiuoti 50 metrų į šiaurę, tada pasukti į kairę ir važiuoti 100 metrų. Dažnai buvo nurodomi orientyrai ir gatvių pavadinimai.
Vieną rytą važiavome gražiu keliu, bet netrukus pastebėjome, kad mūsų nurodymai neatitinka vietovės. Matydamos, kad tuoj visiškai pasiklysime, nusprendėme sugrįžti į vietą, kurioje būdamos žinojome, kad esame teisingame kelyje, ir ten išsiaiškinti, kur turime važiuoti.
Žinoma, ten nuvykusios, pamatėme nurodymuose pažymėtą mažą kelio ženklą, kurio anksčiau nepastebėjome. Netrukus vėl važiavome tikrindamos savo kelią pagal nurodymus, kurie vėl puikiai atitiko vietovę.
Tą patyrimą palyginusi su gyvenimu radau atsakymą į man rūpimą klausimą, kaip liudijimą apie Evangeliją turintis žmogus gali atkristi? Man tapo aišku, kad pasukus klaidinga kryptimi, tai yra nesilaikant Dievo įsakymų (nusidėjus), nurodymai, arba Dievo žodis, atrodo neteisingi. Žemėlapis tarsi neatitinka vietovės, kurioje esame. Jei nuklydome netoli, galime pastebėti, kad tai mūsų klaida, kad mums reikia sugrįžti ten, kur žinome, kad buvome teisingame kelyje (atgailauti), tai yra iš naujo įsipareigoti gyventi, kaip Dievas įsakė.
Pernelyg dažnai, kai nurodymai nebeatitinka mus supančios tikrovės, imame abejoti nurodymais. Užuot sugrįžę atgal, kaltiname nurodymus ir juos visiškai atmetame. Galiausiai, liovęsi siekti numatyto tikslo, mes pasimetame klaidžiodami keliais, kurie laikinai atrodo labai patrauklūs, bet negali nuvesti mūsų ten, kur mums reikia nuvykti.
Kiekvieną dieną turime galimybę studijuoti Raštus. Kas šešis mėnesius turime galimybę stebėti visuotinę Bažnyčios konferenciją. Argi tai nėra galimybės sutikrinti savo kelionę su žemėlapiu ir įsitikinti, kad esame ten, kur turėtume būti? Kartą klausydamasi konferencijos suvokiau, kad net būdami tokie netobuli, kokie esame, mes galime žinoti, kad esame teisingame kelyje, jei šie nurodymai mums atrodo visiškai teisingi.
Kaip vadovaudamiesi teisingais nurodymais pasieksime šio gyvenimo tikslus, lygiai taip studijuodami Raštus ir klausydami dabartinių pranašų patarimų galėsime pasitikrinti savo kursą ir, jei reikia, jį pakoreguoti, kad galiausiai atvyktume į savo celestialinius namus.