Raštų vertimas į mūsų širdies kalbą
Daugybė patyrimų rodo, kad Viešpats dalyvauja verčiant Jo Raštus.
Lauros Zeits nuotraukos: Mormono Knyga japonų, portugalų ir vokiečių kalbomis, Deseret News
Tai patyrė tie, kurie dalyvauja verčiant Raštus iš anglų į kitas kalbas. Tai vyksta nuolat.
Jaunas armėnas, laikydamas rankoje ką tik išverstą Mormono Knygą, priėjo prie vertimo komandos nario ir pasakė: „Ačiū. Perskaičiau Mormono Knygą anglų kalba. Perskaičiau ją rusų kalba. Perskaičiau ją ukrainiečių kalba. Bet kol neperskaičiau jos armėnų kalba, iš tikrųjų jos nesupratau. Kai skaičiau ją armėnų kalba, ji buvo tikrai aiški. Jaučiausi tarsi grįžęs namo.“
Grįžimas namo
Jeigu Jėzaus Kristaus Evangelija yra mūsų dvasiniai namai, tai ji turi atrodyti jauki ir pažįstama. Namuose mes ilsimės. Namuose maitinamės. Namuose kalbamės su mylimais namiškiais ant mamos kelių išmokta kalba. Tai mūsų širdies kalba. Ir kadangi širdis yra būtent tai, ką Evangelija turi pasiekti, labai svarbu skaityti Raštus savo širdies kalba.
Doktrina ir Sandoros tai patvirtina. Viešpats atskleidžia, kad per kunigystės raktus, kuriuos turi Pirmoji Prezidentūra, „bus apreikšta Viešpaties ranka su galia įtikinti tautas […] apie jų išgelbėjimo evangeliją.
Nes tą dieną bus taip, kad kiekvienas žmogus evangelijos pilnatvę girdės savo gimtuoju liežuviu ir savo gimtąja kalba, per tuos, kurie įšventinti į šią galią, per tarnavimą Guodėjo, išlieto ant jų Jėzui Kristui apreikšti (DS 90:10–11).
Džimas Džiuelis, kuris dirbo Bažnyčios valdybos Raštų vertimo komandoje, pasakojo, kaip Raštai, kai jie išversti į širdies kalbą, gali atkeliauti į namus:
„Kai vertėme Mormono Knygą į sesotų kalbą, kalbą, kuria kalba Afrikoje gyvenanti Lesoto šalies tauta, mums reikėjo surasti žmogų, padėsiantį įvertinti vertimų komandos darbą. Projekto vadovas Laris Folis rado Bažnyčios narę iš Lesoto, baigusią Jutos valstijos universitetą. Lesoto mokyklose mokoma anglų kalba, todėl ši moteris ir jos vaikai anglų kalbos mokėsi nuo pirmos klasės, bet namuose jie tebekalbėjo sesotų kalba.
Ji sutiko dalyvauti vertimo darbe. Jos skyrių, kuriuos jai siųsdavome, vertinimai mums buvo tikrai naudingi. Mes jai pateikdavome konkrečius klausimus dėl žodžių reikšmės ir sakinių struktūros, o ji atsiųsdavo naudingus atsakymus. Tačiau pastebėjome, kad ji geltonai pažymėjo daug eilučių, nesusijusių su klausimais. Kai jos paklausėme dėl tų geltonai pažymėtų eilučių, ji atsakė: „A, tai mano širdį stipriai palietusios eilutės, kurių nesupratau skaitydama anglų kalba. Aš jas pažymėjau, kad galėčiau paskaityti su savo vaikais.“
Raštų vertimo procesas
Biblijos vertimas – tai ilga ir nuostabi istorija, prasidėjusi nuo Senojo Testamento dalių vertimo iš hebrajų į graikų kalbą. Vėliau Biblija buvo išversta iš graikų į lotynų kalbą, o iš lotynų, hebrajų ir graikų į daugybę kitų kalbų.1 Dėl to Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia neverčia Biblijos į kitas kalbas, bet priima tomis kalbomis kalbančių tikinčiųjų jau pripažintus patikimais vertimus.2
Todėl Bažnyčios vykdomas vertimo darbas yra daugiausia susijęs su Mormono Knygos (verčiama pirmiausia), Doktrinos ir Sandorų bei Brangiojo Perlo vertimu. Šios knygos verčiamos iš anglų kalbos – kalbos, kuria jas paskelbė pranašas Džozefas Smitas, jo širdies kalbos. Tiems, kurie studijuoja Bažnyčios istoriją, šių Raštų vertimo į kitas kalbas procesas turėtų būti pažįstamas. Tai daugmaž toks pats procesas, koks vyko pranašui verčiant Mormono Knygą į anglų kalbą.
Džozefas Smitas buvo nuolankus mažai išsilavinęs kaimo berniukas. Bet jis turėjo tas savybes ir potencialą, kurių reikėjo Viešpaties darbui atlikti. Džozefas ir jo šeima buvo paruošti ir atvesti atlikti šį darbą.3
Taip pat Džozefui buvo teikiama pagalba – tiek dieviška, tiek žmogiška, – kad galėtų išversti nefitų metraščius. Angelas Moronis ketverius metus kasmet aplankydavo Džozefą prieš leisdamas jam paimti metraštį. Nežinome visko, ko Moronis mokė pranašą, bet turbūt apsilankęs jis dvasiškai ir protiškai ruošė jį būsimai užduočiai.4
Taip pat Viešpats iš anksto paruošė „vertiklius“ – prarastos kalbos vertimo priemones. Tie du skaidrūs akmenys metaliniuose rėmeliuose ir dar vienas panašus įrankis, vadinamas regėtojo akmeniu, padėjo pranašui išversti nefitų metraštį į anglų kalbą. Pranašas smulkiai nepaaiškino to proceso; jis paprasčiausiai paliudijo, kad Mormono Knygą jis išvertė „Dievo dovanos ir galios dėka“5.
Šalia dieviškos pagalbos Džozefas gaudavo ir žmogišką pagalbą – jam padėjo raštininkai, parašiusieji rankraštį, kurį kiti galiausiai surinko, išspausdino, apmokėjo ir išplatino po pasaulį.
Kaip Džozefas buvo ruošiamas ir remiamas vertimo darbe, taip ir tie, kurie paskiriami versti Raštus mūsų laikais, yra Viešpaties ruošiami ir remiami savo darbe – tiek dieviškai, tiek žmogiškai.
Apreiškimo darbas
Tai, kad sunkus vertimo procesas yra dvasinės energijos pasireiškimas, turbūt geriausiai iliustruoja „apreiškimas per tarybą“. Du ar trys žmonės, išrinkti kaip vertėjai, dirba tą darbą kartu su kitais. Jie turi vadovus iš Bažnyčios valdybos, vietinius tikrintojus, leksikoną6, vertimo nurodymus, kompiuterines programas ir bažnytinės pagalbos liniją, kuri tęsiasi iki pat Pirmosios Prezidentūros. (Žr. pridėtą schemą.) Kai Pirmoji Prezidentūra vertimą patvirtina, jis surenkamas, išspausdinamas ir išplatinamas. Jei vertimas ruošiamas skaitmeniniu būdu, jis taip pat skelbiamas tinklalapyje LDS.org ir programoje „Gospel library“.
Šis bendradarbiavimas yra intensyvus ir įkvėptas. Tai reiškia, kad skiriamas didelis dėmesys vertimo ir maketavimo kokybei. Vertimas tikrinamas daugeliu atžvilgių, įskaitant dvasinį, siekiant gauti Viešpaties pritarimą. Tik po to, kai gaunamas šis pritarimas, vertimas vykdomas toliau. Nors dabar apreiškimas gaunamas ne visai taip, kaip Pranašui Džozefui Smitui verčiant Mormono Knygą, procesui vadovauja Viešpats – savo dovana ir savo galia.
Tai nereiškia, kad atliktas vertimas iš karto būna tobulas. Dažnai, bėgant laikui, Raštus studijuojantys žmonės pasiūlo tikslesnius išsireiškimus ir žodžius arba randa korektūros ar gramatinių klaidų. Doktrininių klaidų pasitaiko retai. Jos taisomos prižiūrint Pirmajai Prezidentūrai.
Viešpats pasirūpina
Viešpats rūpinasi šiuo vertimo darbu ir kitais atžvilgiais. Bažnyčios valdybos vertimų komanda praneša, kad kai iškyla būtinybė, Viešpats pasirūpina.
Pateiksiu vieną iš daugelio pavyzdžių. Reikėjo išversti ir įgarsinti Bažnyčios medžiagą kičių-mamų kalba (majų kalbos tarmė, kuria kalbama Gvatemaloje). Tarp pirmųjų misionierių, pašauktų tarnauti Gvatemaloje, buvo vyresnysis, kurio senelis kalbėjo kičių-mamų kalba. Tas misionierius užaugo mieste ir kalbėjo tik ispaniškai. Bet kiekvieną naktį jo senelis aplankydavo jį sapnuose ir mokydavo jį kičių-mamų kalbos. Šis jaunas vyresnysis tapo pagrindiniu mamų kalbos vertėju Bažnyčioje.
Dažnai vertimo darbas atliekamas per dideles asmenines aukas. Priklausomai nuo finansinių aplinkybių, kai kurie vertėjai savo paslaugas atlieka dovanai, o kitiems yra mokama, kad jie galėtų skirti laiką vertimui.
Vyras, kuris tapo vertėju į urdų kalbą, atsivertė dirbdamas mokytoju Pakistane. Dėl savo atsivertimo jis prarado darbą; namą, parūpintą mokyklos, kurioje jis mokė; taip pat iš mokyklos buvo pašalinti jo vaikai. Bažnyčios vertimų vadovas pasiūlė jam tarnauti vertėju už kuklų atlygį. Padirbęs vertėju kelis mėnesius tas vyras kreipėsi į vadovą ir droviai paklausė, ar šis negalėtų nupirkti jam naujo tušinuko. Mat jo naudoto tušinuko tušas baigėsi. Tik tada tas vadovas aptiko ir ištaisė raštinės klaidą, dėl kurios vertėjas gavo daug mažesnį atlygį nei turėjo gauti.
Kaip Viešpats palaimino Džozefą Smitą, kad šis galėtų užbaigti vertimo darbą, taip Viešpats laimina ir kitus Savo vertėjus. Pavyzdžiui, Raštų vertėjas į latvių kalbą buvo teisininkas, studijavęs teisę Rusijoje, kur atsivertė į sugrąžintą Evangeliją. Grįžęs į Latviją jis kūrė savo verslą. Taip pat jis tarnavo kaip skyriaus prezidentas. Taigi, jis buvo labai užsiėmęs, bet Bažnyčiai reikėjo jo ir jo anglų kalbos įgūdžių.
Jis paprašė duoti jam laiko pasimelsti, kad, kaip jis sakė Bažnyčios atstovui, versdamas „nepaliktų savo vaikų be duonos“. Pasimeldęs jis nusprendė priimti pasiūlymą, bet paprašė, kad Viešpats suteiktų jam tai, kas būtina atlikti šį sunkų, daug dvasinių pastangų ir daug laiko reikalaujantį darbą.
Jis pradėjo kasdien eiti į savo teisininko biurą viena valanda anksčiau ir tą valandą skirdavo Mormono Knygai versti. Jis užtruko kur kas mažiau nei penkerius metus, kurių paprastai reikia šiam procesui. Tai buvo vienas iš greičiausiai atliktų Mormono Knygos vertimų nuo to laiko, kai ją per maždaug 60 dienų išvertė Džozefas.
Galėčiau papasakoti daug kitų atsitikimų, iliustruojančių, kaip Viešpats dalyvauja verčiant Jo Raštus. Visi jie aiškiai rodo, kad tai Jo darbas ir kad Jis juo labai rūpinasi. Jis ruošia žmones atlikti Jo darbą. Jis ruošia priemones, kurių jiems reikia šiam darbui paspartinti. Jis įkvepia ir laimina juos jį vykdant.
Dėl to pasaulis turtinamas Dievo žodžiu, pateiktu Jo vaikams jų širdies kalba.