Elija ir užantspaudavimo raktų sugrąžinimas

„Kaip Dievas ateis gelbėti šią kartą? Jis atsiųs pranašą Eliją.“

Iš Džozefo Smito gyvenimo

1836 m. pavasarį, po trejų darbo ir pasiaukojimo metų, Kirtlando šventieji galiausiai pamatė užbaigtą savo nuostabią šventyklą – pirmąją šventyklą šiame Evangelijos laikotarpyje. Sekmadienį, kovo 27 d., šventyklos koplyčioje ir vestibiulyje į pašventinimo apeigas susirinko per 900 žmonių. Šalimais esantis mokymosi kambarys taip pat buvo perpildytas, o likusieji klausėsi pro atvirus šventyklos langus. Pats pranašas padėjo susodinti susirinkusiuosius.

Susirinkusiesiems kalbėjo Sidnis Rigdonas, patarėjas Pirmojoje prezidentūroje, o tada visi sugiedojo giesmes „Pradžiukim“ ir „Adam Ondi Amanas“, parašytas Viljamo V Felpso. Tada atsistojo Džozefas Smitas ir sukalbėjo pašventinimo maldą, kurią buvo gavęs apreiškimu. Maldoje jis nusakė daug nuostabių palaiminimų, suteikiamų tiems, kurie, būdami pripažinti verti, ateina į Dievo šventyklas (žr. DS 109). Choras sugiedojo „Šventoji Dvasia“, po to susirinkusieji atsistojo ir sušuko „Osana“ „su tokia galia, kad rodės pakils pastato stogas“¹.

Pašventinimo maldoje pranašas sakė: „Tegul tavo namai prisipildo tavo šlovės, lyg pučiančio smarkaus vėjo.“ (DS 109:37.) Tai išsipildė tiesiogine prasme, nes daugelis šventųjų liudijo, kad pašventinimo apeigose dalyvavo dangiškos būtybės. Eliza R. Snou pasakojo: „Galima nupasakoti to pašventinimo ceremoniją, bet jokia mirtingųjų kalba negali apsakyti tos įsimintinos dienos dangiškų pasireiškimų. Kai kuriems apsireiškė angelai, tačiau Dievo buvimą suvokė visi dalyvavusieji, ir kiekvieno širdis buvo pripildyta „neapsakomo ir šlovingiausio džiaugsmo“ [žr. 1 Petro 1:8].“²

Tą vakarą, kada šventykloje susirinko pranašas ir dar 400 kunigystę turinčių asmenų, „pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas, kuris pripildė šventyklą, ir tuo pat metu visi susirinkusieji atsistojo, paveikti nematomos galios“. Pasak pranašo, „daugelis prakalbo svetimomis kalbomis ir pranašavo; kiti matė šlovingus regėjimus; o aš pamačiau, kad šventykla buvo pilna angelų, apie ką pasakiau susirinkusiesiems“³.

Po savaitės, sekmadienį, balandžio 3 d., šventykloje vykusiame susirinkime įvyko nepaprasti įvykiai. Po to, kai pranašas padėjo kitiems Bažnyčios vadovams išdalinti sakramentą, jis su Oliveriu Kauderiu nuėjo už nuleistų uždangų ir atsiklaupė iškilmingai maldai. Kai jie pakilo po maldos, jiems apsireiškė pats Gelbėtojas ir pasakė, kad Jis priėmė šventyklą: „Štai, aš priėmiau šiuos namus, ir čia bus mano vardas; ir šituose namuose aš apsireikšiu gailestingas savo žmonėms“ (DS 110:7).

Po to, kai šis regėjimas užsivėrė, Džozefas ir Oliveris išvydo tris kitus regėjimus, kurių metu jiems apsireiškė senovės pranašai, kad sugrąžintų kunigystės raktus, būtinus pastarųjų dienų Viešpaties darbui. Pasirodė pranašas Mozė ir įteikė jiems „raktus surinkti Izraelį iš keturių žemės dalių“. Atėjo Elijas ir pavedė jiems „Abraomo Evangelijos laikotarpį“. (Žr. DS 110:11–12.)

Tada, kitame šlovingame regėjime, Džozefas ir Oliveris išvydo pranašą Eliją (žr. DS 110:13–16). Elijos atėjimas buvo toks svarbus, kad senovės pranašas Malachijas pranašavo apie jį prieš šimtus metų, o Gelbėtojas pakartojo tą pranašystę nefitams (žr. Malachijo 3:23–24; 3 Nefio 25:5–6; 26:1–2). Elija atėjo, kad įteiktų Džozefui ir Oliveriui užantspaudavimo raktus – galią surišti ir padaryti galiojančiomis danguose visas žemėje atliktas apeigas. Norint paruošti pasaulį antrajam Gelbėtojo atėjimui reikėjo sugrąžinti užantspaudavimo galią, nes be jos „visa žemė būtų visiškai nuniokota Jo atėjimo metu“ (Džozefas Smitas-Istorija 1:39).

Džozefo Smito mokymai

Senovės pranašas Malachijas išpranašavo Elijos atėjimą.

Pranašas Džozefas Smitas taip pasakojo apie Moronio apsilankymą pas jį 1823 metų rugsėjo 21-osios vakarą (žr. Džozefas Smitas-Istorija 1:36–39: „[Moronis] pacitavo dalį Malachijo knygos trečiojo skyriaus; ir taip pat pacitavo tos pačios pranašystės ketvirtą, arba paskutinį, skyrių, tačiau šiek tiek skirtingai, nei tai užrašyta mūsų Biblijose. Užuot pacitavęs pirmąją eilutę taip, kaip ji užrašyta mūsų Biblijose, jis pacitavo ją taip:

„Nes štai, ateina diena, kuri degs kaip krosnis, ir visi išdidieji, taip, ir visi, kurie elgiasi nedorai, sudegs kaip ražiena; nes tie, kurie ateis, sudegins juos, sako Pulkų Viešpats, taigi tai nepaliks jiems nei šaknies, nei šakos.“

Ir dar, penktąją eilutę jis pacitavo taip: „Štai, prieš ateinant didžiai ir baisiai Viešpaties dienai, aš jums apreikšiu kunigystę pranašo Elijos ranka.“

Jis taip pat kitaip pacitavo tolesnę eilutę: „Ir jis pasodins vaikų širdyse tėvams duotus pažadus, ir vaikų širdys atsigręš į jų tėvus. Jei taip nebūtų, visa žemė butų visiškai nuniokota jo atėjimo metu.“⁴

Kirtlando šventykloje Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui pasirodė Elija.

Džozefas Smitas taip aprašė senovės pranašo Elijos apsireiškimą jam ir Oliveriui Kauderiui 1836 metų balandžio 3 d. Kirtlando šventykloje (žr. DS 110:13–16: „Mus pagavo kitas didis ir šlovingas regėjimas; nes prieš mus stojo pranašas Elija, kuris buvo paimtas į dangų neragavęs mirties, ir tarė:

„Štai, visiškai suėjo laikas, apie kurį kalbėjo Malachijo burna – kad prieš ateinant didžiai ir baisiai Viešpaties dienai turi būti atsiųstas jis [Elija], kad atgręžtų tėvų širdis į vaikus ir vaikų – į tėvus, kad visa žemė nebūtų ištikta pražūtimi, – todėl šio Evangelijos laikotarpio raktai įteikti į jūsų rankas; ir iš to jūs galite žinoti, kad ta didi ir baisi Viešpaties diena arti, būtent prie durų.“⁵

Elija sugrąžino užantspaudavimo raktus – galią ir įgaliojimą surišti danguje visas žemėje atliktas apeigas.

„Pirma negu ateis ši didinga ir baisi Viešpaties diena, atsiųsiu jums pranašą Eliją“, ir taip toliau [žr. Malachijo 4:5]. Kodėl reikia siųsti Eliją? Todėl, kad jis turi įgaliojimo raktus, leidžiančius vykdyti visas kunigystės apeigas; o negavus tokio įgaliojimo, tų apeigų teisiai vykdyti neįmanoma.“⁶

Laiške šventiesiems pranašas Džozefas Smitas taip sakė (žr. DS 128:8–11: „Jėzaus Kristaus apreiškimu šios apeigos [krikšto už mirusiuosius] esmė glūdi kunigystės galioje, kuri leidžia, kad, ką tik jūs surišite žemėje, būtų surišta danguje; ir ką tik jūs atrišite žemėje, būtų atrišta danguje…

Kai kuriems tai, apie ką kalbame, gali atrodyti labai drąsi doktrina – galia, kuri užrašo, arba suriša žemėje ir suriša danguje. Tačiau visais pasaulio amžiais, kada tik Viešpats tikru apreiškimu duodavo kunigystės Evangelijos laikotarpį bet kuriam žmogui ar bet kuriai žmonių grupei, visada būdavo duodama ir ši galia. Todėl viskas, ką tik tie įgalioti vyrai darė Viešpaties vardu, ir darė nuoširdžiai ir ištikimai, ir vedė deramą ir patikimą aprašymą apie tai, tai tapdavo įstatymu žemėje ir danguje ir pagal didžiojo Jehovos įsakus negalėdavo būti panaikinta. Tai yra patikimas žodis. Kas gali to klausytis?

Ir dar, pavyzdžiui, Mato 16:18, 19: „Ir aš tau sakau, kad tu esi Petras, ir ant šitos uolos aš pastatysiu savo bažnyčią; ir pragaro vartai jos nenugalės. Ir duosiu tau dangaus karalystės raktus: ir ką tik suriši žemėje, bus surišta danguje; ir ką tik atriši žemėje, bus atrišta danguje.“

Dabar viso reikalo svarbi ir didi paslaptis ir visos mūsų nagrinėjamos temos esmė glūdi šventos kunigystės galių gavime. Tam, kuriam duoti šie raktai, nesunku sužinoti faktus, susijusius su žmonių vaikų išgelbėjimu, tiek mirusiųjų, tiek ir gyvųjų.“⁷

Užantspaudavimo galia šeimas galima užantspauduoti laikui ir visai amžinybei bei atlikti šventas apeigas dėl mirusiųjų.

„Elijos dvasia, galia ir pašaukimas glūdi tame, kad jums suteikiama galia turėti Melchizedeko kunigystės ir Dievo karalystės žemėje pilnatvės apreiškimų, apeigų, pranašavimų, galių ir endaumentų raktą; ir gauti, priimti bei atlikti visas Dievo karalystei priklausančias apeigas, net iki tėvų širdžių atgręžimo į vaikus, o vaikų širdžių – į tėvus, netgi tų, kurie danguje.

Malachijas sako: Pirma negu ateis ši didinga ir baisi diena, atsiųsiu jums pranašą Eliją. Jis atvers tėvų širdis vaikams ir vaikų širdis tėvams taip, kad atėjęs neištikčiau viso krašto pražūtimi.“ [Malachijo 4:5–6.]

Aš siekiu Dievo pažinimo ir siekiu jo savo keliu. Kaip turime suprasti šią ištrauką paskutinėmis dienomis?

Nojaus dienomis Dievas sunaikino žemę potvyniu ir pažadėjo paskutinėmis dienomis ją sunaikinti ugnimi. Bet pirma negu tai įvyks, turi ateiti Elija ir atgręžti tėvų širdis į vaikus ir taip toliau.

Dabar pagrindinis klausimas. Kokia Elijos pareigybė ir darbas? Tai vienas nuostabiausių ir svarbiausių dalykų, kokį tik Dievas yra apreiškęs. Jis turėtų atsiųsti Eliją, kad užantspauduotų vaikus prie tėvų ir tėvus prie vaikų.

Ar tai apsiriboja vien gyvaisiais, kad būtų išspręstos žemės šeimų problemos? Jokiu būdu. Tai kur kas didesnis darbas. Elija, ką tu darytum, jei būtum čia! Ar apsiribotum dirbdamas vien su gyvaisiais? Ne. Aš nurodysiu jums Raštų ištrauką, kur apreikštas tas dalykas, tai yra: nei jie be mūsų negali būti padaryti tobuli, nei mes be jų; nei tėvai be vaikų, nei vaikai be tėvų [žr. Hebrajams 11:40].

Noriu, kad suprastumėte šią temą, nes ji svarbi, ir jei priimsite, tai Elijos dvasia skatina mus gelbėti savo mirusiuosius ir susijungti su tėvais, kurie yra danguje, ir užantspauduoti savo mirusiuosius išeiti pirmojo prikėlimo metu; ir čia mes norime Elijos galios, kad užantspauduotume gyvenančius žemėje prie tų, kurie gyvena danguje. Tai Elijos galia ir Jehovos karalystės raktai…

Dar: Elijos doktrina arba užantspaudavimo galia yra štai kas: jei turite galią užantspauduoti žemėje ir danguje, turite būti išmintingi. Pirmiausia eikite ir užantspauduokite žemėje savo sūnus ir dukras prie savęs ir save prie savo tėvų amžinojoje šlovėje.“⁸

Elijos atėjimas buvo būtinas pasiruošti antrajam Gelbėtojo atėjimui.

„Žmonių vaikų širdys turės būti atgręžtos į tėvus, o tėvų – į vaikus, gyvų ar mirusių, ruošiant juos Žmogaus Sūnaus atėjimui. Jei Elija neateitų, visa žemė būtų nuniokota.“⁹

„Elijas yra ruošiantis kelią pirmtakas, o po jo turi ateiti Elijos dvasia ir galia, turinti galios raktus, statanti šventyklą lig viršutinio akmens, uždedanti Melchizedeko kunigystės antspaudus ant Izraelio namų ir viską paruošianti; tada, paskiausiai, į savo šventyklą ateina Mesijas… Elija turėjo ateiti ir paruošti kelią bei pastatyti karalystę prieš ateinant didžiai Viešpaties dienai.“¹⁰

„Pasaulio laukia sudeginimas paskutinėmis dienomis. [Viešpats] atsiųs pranašą Eliją ir jis apreikš tėvų sandoras, susijusias su vaikais, ir vaikų sandoras, susijusias su tėvais.“¹¹

„Kaip Dievas ateis gelbėti šią kartą? Jis atsiųs pranašą Eliją… Elija apreikš sandoras, kad užantspauduotų tėvų širdis prie vaikų, o vaikų – prie tėvų.“¹²

Patarimai studijavimui ir mokymui

Studijuodami šį skyrių arba ruošdamiesi mokyti, apsvarstykite žemiau pateiktas idėjas. Daugiau pagalbos galite rasti v–xi p.

Gelbėtojas, pasirodęs Kirtlando šventykloje, tarė Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui: „Šituose namuose aš apsireikšiu gailestingas savo žmonėms“ (297 p.). Kuria prasme užantspaudavimo raktų sugrąžinimas parodo Viešpaties gailestingumą? Kaip dar Jis apsireiškia šventykloje?
Išnagrinėkite trečią ir ketvirtą 298 p. pastraipas. Ko šiose dviejose pastraipose mokoma apie Elijos misiją, ko nesužinojome iš Malachijo 4:5–6? Kuo svarbi ši papildoma informacija?
Išnagrinėkite užantspaudavimo galios paaiškinimą, pateiktą 297–300 puslapiuose. Kas yra užantspaudavimo galia? Kodėl ši galia svarbi jums ir jūsų šeimai?
Perskaitykite Džozefo Smito paaiškinimą apie Elijos darbą (299–300 p.). Kas yra Elijos dvasia? Kodėl buvo taip svarbu, kad Elija ateitų ir įvykdytų savo darbą šiomis paskutinėmis dienomis?
Kokie jūsų patyrimai atgręžė jūsų širdis į mirusius jūsų šeimos narius? Ką gimdytojai gali padaryti, kad padėtų vaikams atgręžti savo širdis į savo protėvius?
Perskaitykite pastraipą, prasidedančią 298 puslapio apačioje, ir priešpaskutinę 301 puslapio pastraipą. Kodėl, jūsų manymu, nesant užantspaudavimo galios, žemė būtų „ištikta pražūtimi“?

Giminingos Raštų ištraukos: Helamano 10:4–10; DS 132:45–46; 138:47–48; Raštų rodyklė, „Elija“

Elijah appearing to Joseph and Oliver — „Mus pagavo kitas didis ir šlovingas regėjimas; nes prieš mus stojo pranašas Elija, kuris buvo paimtas į dangų neragavęs mirties.“

family at temple — „Turite būti išmintingi. Pirmiausia eikite ir užantspauduokite žemėje savo sūnus ir dukras prie savęs ir save prie savo tėvų amžinojoje šlovėje.“