Mums baigiant šią konferenciją
Prezidentas Tomas S. Monsonas
Apmąstykite išgirstas tiesas, lai jos padeda jums tapti dar geresniems, negu buvote prieš konferencijai prasidedant.
Mums baigiant šią konferenciją, mano širdis kupina švelnių jausmų. Klausydamiesi mums kalbėjusių žmonių mokymų ir liudijimų, buvome apsčiai palaiminti. Manau sutiksite su manimi, kad jautėme Viešpaties Dvasią, kai mūsų širdys buvo paliestos, o liudijimai sustiprinti.
Vėl mėgavomės nuostabia muzika, pakylėjusia ir praturtinusia kiekvieną konferencijos sesiją. Reiškiu dėkingumą visiems, pasidalinusiems su mumis savo talentais.
Širdingai dėkoju visiems, kurie kalbėjo mums kurioje nors sesijoje, ir tiems, kurie sukalbėjo maldas.
Kiekvienos konferencijos metu nesuskaičiuojamas būrys žmonių darbuojasi užkulisiuose ar vykdo mažiau pastebimus pavedimus. Be jų pagalbos nebūtume galėję turėti šių sesijų. Dėkoju jiems visiems taip pat.
Žinau, kad kartu su manimi reiškiate didį dėkingumą tiems broliams ir seserims, kurie šią konferenciją buvo atleisti. Pasiilgsime jų. Jų indėlis Viešpaties darbe buvo milžiniškas ir bus jaučiamas ateinančiose kartose.
Pakeldami rankas taip pat palaikėme brolius ir seseris, šioje konferencijoje pašauktus į naujas pareigas. Sveikiname juos ir norime, kad jie žinotų, jog nekantraujame drauge su jais tarnauti Mokytojo darbe. Jie buvo pašaukti per įkvėpimą iš aukštybių.
Ši konferencija buvo transliuojama iki šiol dar nematytu mastu, pasiekdama visur – žemynuose ir vandenynuose – esančius žmones. Nors daugelis iš jūsų esate labai toli, mes jaučiame jūsų dvasią bei pasišventimą ir siunčiame jums savo meilę bei dėkingumą, kad ir kur būtumėte.
Mano broliai ir seserys, esame labai palaiminti, savo gyvenimuose ir širdyse turėdami sugrąžintąją Jėzaus Kristaus Evangeliją. Ji teikia atsakymus į didžiausius gyvenimo klausimus. Mūsų gyvenimui ji suteikia prasmę, tikslą ir viltį.
Gyvename neramiais laikais. Patikinu jus, kad mūsų Dangiškasis Tėvas žino mūsų patiriamus iššūkius. Jis myli kiekvieną iš mūsų ir trokšta mus palaiminti ir mums padėti. Kreipkimės į Jį malda, kaip Jis mokė sakydamas: „Visada melskis, ir aš ant tavęs išliesiu savo Dvasios, ir didi bus tavo palaima – taip, didesnė už tą, kurią patirtum, įgijęs žemės lobius.“1
Mano brangūs broliai ir seserys, tebūna jūsų namai kupini meilės, mandagumo ir Viešpaties Dvasios. Mylėkite savo šeimas. Jei tarp jūsų yra nesutarimų ar vaidų, raginu jus neatidėliojant juos išspręsti. Gelbėtojas taip sakė:
„Tarp jūsų nebus nesutarimų […]
Nes iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tas, kuris turi nesutarimo dvasią, yra ne iš manęs, bet iš velnio, kuris yra nesutarimo tėvas, ir jis sukursto žmonių širdis piktai ginčytis vienas su kitu.
[Bet] štai, tai ne mano doktrina […] bet mano doktrina – kad tai būtų panaikinta“2.
Kaip jūsų nuolankus tarnas atkartoju karaliaus Benjamino kalbos savo žmonėms žodžius, kai jis sakė:
„Įsakiau jums […] ne kad […] galvotumėt, jog aš pats savaime esu daugiau nei mirtingas žmogus.
Bet aš, kaip ir jūs patys, esu pajungtas visokioms kūno ir proto silpnybėms; nepaisant to, buvau[…] išrinktas […] Viešpaties […] ir neprilygstama jo jėga buvau išlaikytas ir išsaugotas, kad tarnaučiau jums visa savo galia, protu ir stiprybe, kuriuos man Viešpats suteikė.“3
Mano mylimi broliai ir seserys, iš visos širdies trokštu vykdyti Dievo valią, tarnauti Jam ir tarnauti jums.
Dabar, kai keliausime iš šios konferencijos, meldžiu dangaus palaimų kiekvienam iš jūsų. Tegu tie iš jūsų, kurie yra toli nuo namų, saugiai grįžta namo. Apmąstykite išgirstas tiesas, lai jos padeda jums tapti dar geresniems, negu buvote prieš dvi dienas, konferencijai prasidedant.
Iki kito mūsų susitikimo po šešių mėnesių prašau Viešpaties palaiminimų jums ir iš tiesų visiems mums, ir tai darau šventu Jo – būten Jėzaus Kristaus, mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo – vardu, amen.