Jis išties mus myli

Vyresnysis Polas E. Koilikeris

Iš Septyniasdešimties

Dėl to dangaus sukurto šeimos modelio geriau suprantame, kaip mūsų Dangiškasis Tėvas išties vienodai ir visiškai myli kiekvieną iš mūsų.

Man patinka būti kartu su nuolatiniais misionieriais. Jie kupini tikėjimo, vilties ir nuoširdžios tikrosios meilės. Jų misionieriška patirtis tai tarytum miniatiūrinis gyvenimas, suspaustas į 18–24 mėnesių laikotarpį. Jie atvyksta kaip dvasiniai kūdikiai, rimtai nusiteikę mokytis, ir išvyksta kaip subrendę suaugusieji, regis, pasiruošę nugalėti bet kokius sutiktus iššūkius. Taip pat myliu pasišventusius vyresnius misionierius, kurie kupini kantrybės, išminties ir ramaus pasitikėjimo. Jie prie juos supančios jaunatviškos energijos prideda stabilumo ir meilės dovaną. Jauni misionieriai drauge su pagyvenusiomis poromis yra gero siekianti, galinga, atkakli jėga, kuri giliai veikia jų gyvenimus ir tuos, kuriuos paliečia jų tarnystė.

Neseniai klausiausi dviejų tokių nuostabių jaunų misionierių, kurie papasakojo apie savo potyrius ir pastangas. Tą apmąstymo akimirką jie aptarė tą dieną sutiktus asmenis, tarp kurių vieni buvo sukalbamesni už kitus. Įvertinę aplinkybes, jie klausė: „Kaip galime padėti kiekvienam išsiugdyti troškimą daugiau sužinoti apie Dangiškąjį Tėvą? Kaip galime padėti jiems pajausti Jo Dvasią? Kaip galime padėti jiems žinoti, kad juos mylime?“

Galiu įsivaizduoti šiuos du jaunuolius po trejų ar ketverių metų po misijos. Įsivaizduoju juos, turinčius savo amžinąsias porininkes ir tarnaujančius vyresniųjų kvorume arba mokančius grupelę vaikinų. Tada, užuot galvoję apie savo besidominčiuosius, jie tuos pačius klausimus užsiduos apie savo kvorumo narius arba jiems ugdyti pavestus jaunuolius. Mačiau, kaip jų misionieriška patirtis galės būti modelis visą likusį gyvenimą ugdant kitus žmones. Kada ši teisių mokinių armija grįžta iš savo misijos į daugelį šalių visame pasaulyje, jie tampa pagrindiniais Bažnyčios kūrimo darbo dalyviais.

Mormono Knygos pranašas Lehis galbūt svarstė tuos pačius klausimus kaip ir tie misionieriai, kai klausėsi, kaip į jam duotus nurodymus ir regėjimą reagavo jo sūnūs: „Ir taip Lamanas ir Lemuelis, būdami vyriausi, murmėjo prieš savo tėvą. O murmėjo, kadangi nesuprato to Dievo, kuris juos sukūrė, reikalų.“ (1 Nefio 2:12 .)

Galbūt kiekvienas esame jautę tokį nusivylimą, kokį patyrė Lehis dėl savo dviejų vyriausiųjų sūnų. Kai susiduriame su tolstančiu nuo tiesos vaiku, neįsipareigojančiu besidominčiuoju arba abejingu potencialiu vyresniuoju, mums maudžia širdį, kaip tai buvo Lehiui, ir mes klausiame: „Kaip galiu padėti jiems jausti Dvasią ir įsiklausyti į ją taip, kad jie nepasektų pasaulietiškais trukdžiais?“ Mano mintyse iškyla dvi Raštų ištraukos, galinčios padėti mums rasti kelią per tuos trukdžius ir jausti Dievo meilės galią.

Nefis išsako savo paties patirtą būdą, kaip atrakinti mokslo duris: „Aš, Nefis, … labai trokšdamas pažinti Dievo slėpinius, šaukiausi Viešpaties; ir štai jis aplankė mane ir suminkštino mano širdį, taigi patikėjau visais žodžiais, kuriuos kalbėjo mano tėvas; todėl aš nemaištavau prieš jį kaip mano broliai.“ (1 Nefio 2:16 .)

Troškimo pažinti sužadinimas įgalina mūsų dvasinį gebėjimą girdėti dangaus balsą. Rasti būdą sužadinti ir puoselėti tą troškimą yra kiekvieno mūsų– misionieriaus, gimdytojo, mokytojo, vadovo ir nario – užduotis ir atsakomybė. Kada jaučiame tą troškimą, kunkuliuojantį mūsų širdyse, ruošiamės pasinaudoti tuo, ką sužinome iš antros ištraukos, kurią norėčiau paminėti.

1831 m. birželį, kada buvo pašaukiami pirmieji Bažnyčios vadovai, Džozefui Smitui buvo pasakyta, kad „Šėtonas pasklidęs žemėje ir vaikšto apgaudinėdamas tautas“. Kad galėtume kovoti su ta trukdančia įtaka, Viešpats sakė duosiantis mums „modelį, kad [nebūtume] apgauti“ (DS 52:14 ).

Modeliai – tai šablonai, gairės, pasikartojantys žingsniai, arba keliai, kuriais reikia vadovautis siekiant Dievo tikslo. Jeigu jais vadovausimės, išliksime nuolankūs, budrūs ir galintys atskirti Šventosios Dvasios balsą tarp visų tų balsų, kurie mums trukdo ir klaidina. Toliau Viešpats mums nurodo: „Tas, kuris dreba prieš mano galią, bus padarytas stiprus ir neš gyriaus ir išminties vaisius, pagal apreiškimus ir tiesas, kuriuos jums daviau.“ (DS 52:17 .)

Nuolankios maldos, ištartos su tikru ketinimu, palaima leidžia Šventajai Dvasiai paliesti mūsų širdis ir padeda mums prisiminti, ką žinojome prieš gimdami į šį mirtingą būvį. Kada aiškiai suprantame mūsų Dangiškojo Tėvo planą mums, pradedame pripažinti savo atsakomybę padėti kitiems sužinoti ir suprasti Jo planą. Atminkite, kad su pagalba kitiems yra glaudžiai susiję tai, kaip asmeniškai gyvename pagal Evangeliją ir taikome ją savo gyvenime. Kada tikrai gyvename pagal Evangeliją taip, kaip to mokė Jėzus Kristus, auga mūsų sugebėjimas padėti kitiems. Kitas išgyvenimas vaizduoja, kaip tas principas gali veikti.

Du jauni misionieriai pasibeldė į duris, tikėdamiesi rasti kažką, priimsiantį jų žinią. Durims atsidarius, juos nelabai draugišku tonu pasitiko gana aukštas vyras. „Maniau, kad pasakiau jums daugiau nesibelsti į mano duris. Anksčiau jus perspėjau, kad, jei kada grįšite, tai nebus maloni patirtis. Dabar palikite mane ramybėje.“ Jis greitai uždarė duris.

Misionieriams einant nuo namo, vyresnysis, labiau patyręs misionierius, uždėjo ranką ant jaunesniojo peties, kad paguostų ir padrąsintų jį. Jiems nežinant, tas vyras stebėjo juos pro langą, kad įsitikintų, jog jie suprato jo žodžius. Jis tikėjosi pamatyti, kaip jie juokiasi ir šaiposi iš jo atžarios reakcijos į jų apsilankymą. Tačiau, kada pamatė švelnumo tarp tų dviejų misionierių išraišką, jo širdis staiga suminkštėjo. Jis vėl atidarė duris ir paprašė misionierių užeiti, ir pasidalinti su juo savo žinia.

Tik kada pasiduodame Dievo valiai ir gyvename pagal Jo modelį, yra jaučiama Jo Dvasia. Gelbėtojas mokė: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus.“ (Jono 13:35 .) Šitas tarpusavio meilės ir mūsų gebėjimo mąstant, kalbant ir elgiantis susitelkti į Kristų principas yra tapimo Kristaus mokiniais pagrindas ir Jo Evangelijos mokymo pagrindas.

Šio troškimo sužadinimas paruošia mus ieškoti pažadėtų modelių. Modelių ieškojimas veda mus prie Gelbėtojo ir Jo pranašų–vadovų mokytos Kristaus doktrinos. Vienas iš šios doktrinos modelių yra ištverti iki galo: „Ir palaiminti tie, kas stengsis įgyvendinti mano Sionę tą dieną, nes jie turės Šventosios Dvasios dovaną ir galią; ir jei ištvers iki galo, bus iškelti paskutiniąją dieną ir išgelbėti Avinėlio nesibaigiančioje karalystėje.“ (1 Nefio 13:37.)

Kas labiausiai padeda mėgautis Šventosios Dvasios dovana ir galia? Tai yra galia, kylanti iš buvimo ištikimu Jėzaus Kristaus mokiniu. Tai mūsų meilė Jam ir savo artimui. Tai Gelbėtojas apibrėžė meilės modelį, mokydamas mus: „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte; kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!“ (Jono 13:34 .)

Prezidentas Gordonas B. Hinklis patvirtino šį principą tokiais žodžiais: „Mylėti Viešpatį nėra vien patarimas; tai nėra vien geras noras. Tai – įsakymas. […] Dievo meilė yra visų dorybių, viso gerumo, visos charakterio stiprybės, viso pasišventimo elgtis teisiai pamatas.“ („Words of the Living Prophet“, Liahona, Dec. 1996, p. 8; „Excerpts from Recent Addresses of President Gordon B. Hinckley“, Ensign, Apr. 1996, p. 73.)

Tėvo planas taip pat apibrėžė šeimos modelį, kad padėtų mums mokytis, taikyti ir suprasti meilės galią. Tą dieną, kada buvo sukurta manoji šeima, mudu su mano brangiąja Ane vykome į šventyklą ir sudarėme santuokos sandorą. Kaip stipriai maniau mylįs ją tą dieną, tačiau buvau tik bepradedąs matyti meilės viziją. Sulig kiekvienu į mūsų gyvenimą atėjusiu vaiku ir vaikaičiu mūsų meilė plėtėsi, kad kiekvienas jų jaustų ją po lygiai ir pilnai. Atrodo, kad augančiam gebėjimui mylėti nėra ribų.

Mūsų Dangiškojo Tėvo meilės jausmas – tarytum gravitacijos trauka iš dangaus. Kada pašaliname trukdžius, kurie traukia mus prie pasaulio ir panaudojame savo valią ieškoti Jo, atveriame savo širdis celestialinei jėgai, kuri traukia mus pas Jį. Nefis jos poveikį apibūdino kaip deginantį jo kūną (žr. 2 Nefio 4:21 ). Ta pati meilės galia skatino Almą giedoti „išperkančios meilės giesmę“ (Almos 5:26 ; taip pat žr. 9 eilutę ). Ji paveikė Mormoną taip, kad jis patarė mums „[melstis]… iš visų širdies jėgų“, kad galėtume būti pripildyti Jo meilės (žr. Moronio 7:48 ).

Tiek šių dienų, tiek senovės Raštuose apstu priminimų apie Dangiškojo Tėvo amžinąją meilę Savo vaikams. Esu tikras, kad mūsų Dangiškojo Tėvo rankos yra nuolatos ištiestos, visuomet pasiruošusios apkabinti kiekvieną iš mūsų ir kiekvienam tuo tyliu, persmelkiančiu balsu pasakyti: „Aš tave myliu.“

Dėl to dangaus sukurto šeimos modelio geriau suprantame, kaip mūsų Dangiškasis Tėvas išties vienodai ir visiškai myli kiekvieną iš mūsų. Liudiju, kad tai tiesa. Dievas tikrai pažįsta ir myli mus. Jis suteikė mums Savo šventos vietos viziją ir pašaukė pranašus bei apaštalus, kad mokytų principų ir modelių, kurie mus atves atgal pas Jį. Kada stengsimės savyje ir kituose sužadinti troškimą žinoti ir gyvensime pagal mūsų aptiktus modelius, mus trauks prie Jo. Liudiju, kad Jėzus yra pats Dievo Sūnus, mūsų Pavyzdys ir mūsų mylimas Išpirkėjas. Tai sakau Jėzaus Kristaus vardu, amen.