Mes ir vėl susirinkome
Prezidentas Tomas S. Monsonas
Mūsų Dangiškasis Tėvas rūpinasi kiekvienu iš mūsų ir mūsų poreikiais. Nuoširdžiai meldžiu, kad klausydami šios konferencijos žodžių prisipildytume Jo Dvasios.
Mano mylimi broliai ir seserys, sveikinu jus ir reiškiu jums savo meilę, vėl susirinkus į visuotinę Bažnyčios konferenciją. Susirenkame kas šešis mėnesius sustiprinti vienas kitą, padrąsinti, paguosti ir ugdyti tikėjimą. Čia susirinkome mokytis. Kai kurie iš jūsų gal ieškote atsakymų į gyvenime iškilusius klausimus ir iššūkius. Kai kurie stengiatės įveikti nusivylimą ar netektį. Kiekvienas, jausdamas Viešpaties Dvasią, gali būti apšviestas, pakylėtas ir paguostas.
Jeigu jūsų gyvenime reikia kažką keisti, linkime, kad klausydami įkvėptų žodžių, rastumėte motyvą ir drąsos tai padaryti. Iš naujo apsispręskime gyventi taip, kad būtume verti mūsų Dangiškojo Tėvo sūnūs ir dukterys. Toliau priešinkimės blogiui, kad ir kur jis būtų.
Kokie esame palaiminti, kad atėjome gyventi žemėje tokiu metu kaip šis – nuostabiu metu ilgoje pasaulio istorijoje. Visi negalime tilpti po vienu stogu, bet televizijos, radijo, kabelinio ir palydovinio ryšio stebuklo dėka galime mėgautis šios konferencijos transliacija net mobiliuose prietaisuose. Nors kalbame skirtingomis kalbomis ir gyvename įvairiuose kraštuose, visgi susirenkame kaip vienas, būdami vieno tikėjimo, vienos doktrinos ir vieno tikslo.
Nuo menkutės pradžios prieš 182-us metus išaugome į pasaulinę bendruomenę. Šis didis darbas, kuriame dalyvaujame, ir toliau žengs pirmyn, keisdamas ir laimindamas gyvenimus. Niekas, jokia pasaulio jėga negali sustabdyti šio Dievo darbo. Kad ir kas nutiktų, šis didis darbas žengs pirmyn. Prisiminkite pranašingus Pranašo Džozefo Smito žodžius: „Jokia nešventa ranka negali sustabdyti šio darbo pažangos; gali siautėti persekiojimai, gali burtis nedorėlių gaujos, gali rinktis armijos, gali šnypšti apkalbos, bet Dievo tiesa oriai, didingai ir nepriklausomai žengs pirmyn, kol persmelks kiekvieną žemyną, aplankys kiekvieną šalį, užlies kiekvieną kraštą ir nuskambės kiekvienoje ausyje, kol Dievo tikslai bus įvykdyti ir didysis Jehova pasakys, jog darbas atliktas.“1
Mano broliai ir seserys, šiandieniniame pasaulyje yra daug sunkumų ir iššūkių, bet taip pat yra daug gero ir pakylėjančio. Kaip skelbiame tryliktajame tikėjimo teiginyje, „Jei yra kas dora, mylėtina ar verta pritarimo, ar girtina – mes siekiame viso to.“ Niekada nesiliaukime tai darę.
Dėkoju jums už jūsų tikėjimą ir pasišventimą Evangelijai. Dėkoju jums už jūsų meilę ir rūpestį vienas kitam. Dėkoju už jūsų tarnystę savo apylinkėse ir skyriuose bei kuoluose ir apygardose. Būtent per šią tarnystę Viešpats įgyvendina daugelį savo tikslų žemėje.
Dėkoju už jūsų gerumą man, kur benuvykčiau. Dėkoju, kad meldžiatės už mane. Jaučiau tas maldas ir esu už jas be galo dėkingas.
Mano broliai ir seserys, susirinkome būti mokomi ir įkvėpti. Per šias dvi dienas bus pasakyta daug kalbų. Užtikrinu jus, kad ruošdamiesi mums kalbėti, pranešėjai siekė dangaus pagalbos ir vadovavimo. Jie buvo įkvėpti pasakyti tai, ką kalbės mums.
Mūsų Dangiškasis Tėvas rūpinasi kiekvienu iš mūsų ir mūsų poreikiais. Nuolankiai meldžiu, kad klausydami šios konferencijos žodžių prisipildytume Jo Dvasios. Šventu mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, amen.