Didis Gydytojas
Jums nereikia vienoms kęsti širdgėlos naštos dėl nuodėmės, kitų žmonių neteisių poelgių ar mirtingojo gyvenimo realijų sukelto skausmo.
Viena iš labiausiai mane praturtinančių galimybių yra kelionės, kuriose mokausi iš savo seserų visame pasaulyje. Niekas negali atstoti bendro darbo, akių kontakto ir emocinio ryšio.
Per vieną tokią kelionę Paramos bendrijos vadovė paklausė: „Ar norėtumėte, kad moterys atkreiptų dėmesį į ką nors konkretaus?“
Prisiminusi prezidento Raselo M. Nelsono kalbą „Prašymas seserims“, atsakiau: „Taip!“ Prezidentas Nelsonas mokė: „Mums reikia Kristaus doktriną puikiai suprantančių moterų.“1
Štai kaip Nefis apibūdino Kristaus doktriną:
„Nes vartai, pro kuriuos turite įeiti, yra atgaila ir krikštas vandeniu; ir tada ateina jūsų nuodėmių atleidimas ugnimi ir Šventąja Dvasia. […]
Ir dabar, […] norėčiau paklausti, ar viskas padaryta? Štai, sakau jums: ne, nes jūs nebūtumėte nuėję taip toli, jei ne pagal Kristaus žodį, nepajudinamai tikėdami jį, visiškai pasikliaudami nuopelnais to, kuris yra galingas išgelbėti.
Todėl turite veržtis pirmyn, būdami nepajudinami dėl Kristaus, turėdami tobulą vilties skaistumą ir meilę Dievui bei visiems žmonėms. Todėl, jei veršitės pirmyn, sotindamiesi Kristaus žodžiu, ir ištversite iki galo, štai, taip sako Tėvas: Jūs turėsite amžinąjį gyvenimą.
[…] Tai yra kelias; ir nėra jokio kito kelio nė vardo, duoto po dangumi, kuriuo žmogus galėtų būti išgelbėtas Dievo karalystėje. Ir dabar štai, tai yra Kristaus doktrina.“2
Kodėl mums reikia puikiai suprasti šiuos principus?
Dažnai sutinku pastarųjų dienų šventųjų moteris, kurioms labai reikia pagalbos, tačiau jos nesikreipia į Tą, kuris gali suteikti ilgalaikę pagalbą. Per dažnai mes supratimo ieškome dideliame ir erdviame pastate.3
Stengdamosi geriau suprasti Kristaus doktriną, greitai pamatysime, kad imame geriau suprasti „didį laimės planą“4. Taip pat suvoksime, kad mūsų Gelbėtojas Jėzus Kristus yra to plano šerdis.
Kai išmokstame Kristaus doktriną pritaikyti savo aplinkoje, ima augti ir mūsų meilė Gelbėtojui. Mes suvokiame, kad „nepaisant išorinių skirtumų, mums visiems vienodai reikia beribio Apmokėjimo“5. Mes suvokiame, jog Jis yra mūsų pamatas – „mūsų Išpirkėjo […] uol[a], […] patikimas pamatas; ir jeigu [mes] stat[ysime] ant šito pamato, [mes] negali[me] griūti“6.
Kaip ši doktrina gali palaiminti mus siekiant ramybės, supratimo ir stengiantis su džiaugsmu ištverti mums skirtas mirtingojo gyvenimo keliones?
Leiskite, Nefio žodžiais tariant, pasiūlyti pradėti „nepajudinamai tikė[ti] jį, visiškai pasikliau[ti] nuopelnais to, kuris yra galingas išgelbėti“7. Mūsų tikėjimas Jėzumi Kristumi suteikia jėgų susitvarkyti su iškilusiais sunkumais.
Iš tiesų, per sunkumus dažnai patiriame, kad mūsų tikėjimas sustiprėja ir mūsų bendravimas su Dangiškuoju Tėvu ir Jo Sūnumi tobulėja. Leiskite pateikti tris pavyzdžius.
Pirmas, Gelbėtojas, Didis Gydytojas, turi galią pakeisti mūsų širdis ir visam laikui išvaduoti mus nuo širdgėlos, kurią sukėlė mūsų nuodėmė. Mokydamas samarietę prie šulinio Gelbėtojas žinojo apie rimtas jos nuodėmes. Tačiau „Viešpats žiūri į širdį“8 ir Jis žinojo, kad jos širdis pasiruošusi priimti mokymą.
Moteriai atėjus prie šulinio, Jėzus – gyvojo vandens įsikūnijimas – tiesiog tarė: „Duok man gerti.“ Tikėtina, kad Gelbėtojas, mums atėjus pas Jį, kalbės pažįstamu balsu, nes Jis mus pažįsta. Jis mus pasitinka ten, kur esame. O dėl to, kas Jis yra ir ką dėl mūsų padarė, Jis mus supranta. Kadangi Jis patyrė mūsų skausmus, Jis gali mums duoti taip trokštamo gyvojo vandens. Jis to mokė samarietę sakydamas: „Jei tu pažintum Dievo dovaną ir kas yra tas, kuris tave prašo: ‚Duok man gerti‘, – pati būtum jį prašiusi, ir jis tau būtų gyvojo vandens davęs!“ Galiausiai supratusi moteris atsakė su tikėjimu ir paprašė: „Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau.“
Po tokios akistatos su Gelbėtoju samarietė „palik[o] ąsotį, nubėgo į miestą ir apskelbė žmonėms:
„Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik jis nebus Mesijas?!“
Ji gavo liudijimą – atsigėrė gyvojo vandens – ir panoro kitiems paliudyti apie Jo dieviškumą.9
Atėjus pas Jį nuolankia ir mokymą priimančia širdimi – net jei mūsų širdis prislėgta klaidų, nuodėmių ir prasižengimų – Jis galės mus pakeisti, „nes jis yra galingas išgelbėti“10. Patyrusios širdies permainą, galime, kaip ir samarietė, savo pačių miestuose – savo namuose, mokyklose ir darbovietėse – liudyti apie Jį.
Antras, Didis Gydytojas gali mus paguosti ir sustiprinti, kai patiriame skausmą dėl neteisių kitų žmonių poelgių. Ne kartą kalbėjausi su sunkių naštų prislėgtomis moterimis. Šventykloje sudarytų sandorų laikymasis tapo nelengva reabilituojančia kelione. Jos kenčia dėl sulaužytų sandorų, sudužusių širdžių ir prarasto pasitikėjimo. Daugelis yra svetimavimo bei žodinio, seksualinio ir emocinio smurto aukos, dažnai dėl kitų žmonių priklausomybių.
Šie išgyvenimai, ne dėl jų pačių poelgių, daugelį jų apgaubė kalte ir gėda. Nesuprasdamos, kaip tvarkytis su jų patirtais galingais išgyvenimais, daugelis bando juos ignoruoti, o tai dar labiau verčia jas užsisklęsti.
Viltis ir pagijimas glūdi ne tamsiose slaptumo bedugnėse, o Gelbėtojo Jėzaus Kristaus šviesoje ir meilėje.11 Vyresnysis Ričardas G. Skotas patarė: „Jeigu nesate rimtai nusidėję, nekentėkite be reikalo dėl kitų žmonių nuodėmių. […] Galite užjausti. […] Tačiau neturite prisiimti sau atsakomybės. […] Kai padarėte viską, ko reikia padėti žmogui, kurį mylite, padėkite naštą prie Gelbėtojo kojų. […] Jeigu taip elgsitės, ne tik rasite ramybę, tačiau ir pademonstruosite savo tikėjimą Gelbėtojo galia pakelti nuodėmės naštą nuo mylimo žmogaus per jo atgailą ir paklusnumą.“
Jis tęsė: „Visiškas išgydymas galimas per jūsų tikėjimą Jėzumi Kristumi ir Jo galia, ir sugebėjimu, per Apmokėjimą, išgydyti randus, kurie yra neteisingi ir nepelnyti.“12
Seserys, jei atsidūrėte tokioje situacijoje, gydymas gali būti ilgas procesas. Tam reikės melsti vadovavimo ir ieškoti deramos pagalbos, neužmirštant jos kreiptis ir į deramai įšventintus kunigystę turinčius asmenis. Išmokusios atvirai bendrauti, nusistatykite tinkamas ribas ir galbūt siekite profesionalaus psichologo konsultacijos. Gyvybiškai svarbu visą šį laiką palaikyti dvasinę sveikatą! Atminkite savo dievišką tapatybę: esate mylima Dangiškųjų Gimdytojų dukra. Pasitikėkite savo Tėvo amžinuoju planu jums. Ir toliau kasdien stenkitės geriau suprasti Jėzaus Kristaus doktriną. Kasdien rodykite tikėjimą semdamos žinių iš gilaus Gelbėtojo gyvojo vandens šulinio. Pasikliaukite dovanota galia, kurią kiekviena gauname per apeigas ir sandoras. Leiskite gydančiai Gelbėtojo Apmokėjimo galiai veikti jūsų gyvenime.
Trečias, Didis Gydytojas gali mus paguosti ir palaikyti išgyvenant skausmingas „mirtingojo gyvenimo realijas“13, pavyzdžiui, nelaimes, psichologinius sutrikimus, ligas, chronišką skausmą ar mirtį. Neseniai susipažinau su Džousi, nepaprasta mergina, kuriai diagnozuotas bipolinis sutrikimas. Štai ką ji man papasakojo apie savo kelionę link išgijimo:
„Baisiausia tamsa apgaubia dienomis, kurias mes su šeima praminėme „juodadieniais“. Ji prasideda nuo jutimų perkrovos ir baisaus jautrumo bei negebėjimo pakęsti jokio garso, prisilietimo ar šviesos. Tai psichologinių kančių viršūnė. Niekada nepamiršiu vienos tokios dienos.
Ji buvo mano kelionės pradžioje, dėl to visa tai buvo itin baisu. Pamenu, kaip kūkčiodama verkiau, o mano skruostais riedėjo ašaros, kai mėginau įkvėpti oro. Bet net tokią stiprią kančią pranoko skausmas, kurį patyriau pamačiusi savo mamą, apimtą panikos ir beviltiškai norinčią man padėti.
Mano palūžęs protas draskė jos širdį. Tąkart dar nežinojome, jog, nepaisant vis tirštėjančios tamsos, galingas stebuklas buvo jau visai šalia.
Besitęsiant tai amžinybę trukusiai valandai mano mama man be perstojo kuždėjo: „Padaryčiau viską, kad tik galėčiau iš tavęs tai perimti.“
Tamsai vis tirštėjant, kai buvau įsitikinusi, kad daugiau nebeištversiu, būtent tada įvyko kažkas stebuklingo.
Mano kūną užvaldė viską persmelkianti ir nuostabi galia. Tada, ne savo jėgomis14, su giliu įsitikinimu į mamos norą perimti mano skausmą atsakiau septyniais gyvenimą pakeitusiais žodžiais. Tariau: „Tau nereikia, Kai Kas tai jau padarė.“
Tamsioje sekinančio psichologinio sutrikimo prarajoje Džousi atrado jėgų paliudyti apie Jėzų Kristų ir Jo Apmokėjimą.
Ji tądien nepasveiko, bet labai tamsią akimirką gavo vilties šviesą. Šiandien palaikoma puikaus Kristaus doktrinos supratimo, kuris kasdien puoselėjamas gyvuoju Gelbėtojo vandeniu, Džousi tęsia kelionę siekdama pasveikti ir rodo nepajudinamą tikėjimą Didžiu Gydytoju. Savo kelyje ji nepamiršta padėti ir kitiems. Ji sako: „Kai, rodos, tamsa nesitraukia, pasikliaunu Jo švelnių pasigailėjimų atminimu. Tamsiomis akimirkomis jie tampa man kelią nušviečiančia šviesa.“15
Seserys, aš liudiju, kad
jums nereikia vienoms nešti širdgėlos naštos dėl nuodėmės.
Jums nereikia vienoms kęsti skausmo, kurį sukėlė kitų žmonių neteisūs poelgiai.
Jums nereikia vienoms kęsti mirtingojo gyvenimo realijų.
Gelbėtojas prašo:
„Ar dabar nesugrįšite pas mane ir neatgailausite dėl savo nuodėmių, ir neatsiversite, kad galėčiau jus išgydyti?“
[…] Jeigu ateisite pas mane, jūs turėsite amžinąjį gyvenimą. Štai, mano gailestingumo ranka ištiesta į jus, ir kiekvieną ateinantį aš priimsiu.“16
Jis padarytų viską, kad tik galėtų iš jūsų tai perimti. Tiesą sakant, Jis tai jau padarė. Jėzaus Kristaus, mūsų Didžio Gydytojo, vardu, amen.