Iš Pranašo Džozefo Smito gyvenimo

Dosnus žmogus

Pritaikyta iš Teachings of Presidents of the Church: Joseph Smith (Melchizedeko kunigystės ir Paramos bendrijos mokymo kursas, 2007), 423–425.

Atsikėlę į Navū, Ilinojaus valst., Džozefas ir Ema Smitai pastatė Raudonų plytų krautuvę. Joje buvo Džozefo darbo kambarys bei krautuvė, kuri buvo šeimos pragyvenimo šaltinis.

Paimsiu 9 kilogramus miltų, Ema.

Gal dar ko nors?

Džeimsas su seserimi ir svainiu Henriu į Navū neseniai atvyko iš Anglijos. Džeimsas nebuvo Bažnyčios narys.

Henri, visą dieną ieškojome darbo. Nemanau, kad ką rasime.

Paprašykime Pranašą, kad mums padėtų.

Džeimsas iki tol nebuvo susitikęs su Džozefu Smitu, net nebuvo arti jo. Vien pažvelgęs į jį, jis pajuto neapsakomą dvasią.

Tikrai jis yra Aukščiausiojo Dievo pranašas.

Broliai, kuo galiu jums šiandien padėti?

Pone Smitai, gal turite kokio darbo?

Ar galite iškasti griovį?

Pasistengsime.

Džozefas pasivedė vyrus tolėliau nuo krautuvės ir išsivyniojo matavimo juostą.

Ar galite iškasti metro pločio ir 75 centimetrų gylio griovį palei šią liniją?

Baigę kasti griovį, jie pasikvietė Džozefą, kad šis jį apžiūrėtų.

Pats geresnio nebūčiau iškasęs. Eikite su manimi.

Džozefas tiems vyrams davė du didžiausius ir geriausius mėsos gabalus bei du maišus miltų.

Tai per daug, Džozefai.

Atidirbsime daugiau už tai.

Jei esate patenkinti, vaikinai, tai ir aš esu patenkintas.

Dėl Pranašo gerumo ir kitų patyrimų, kurių metu jautė Džozefo galią iš Dievo, Džeimsas sužinojo apie Evangeliją, o vėliau tais metais jis buvo pakrikštytas ir patvirtintas.

Iliustravo Selas Veluto ir Eugenijus Matozi