Draugas draugui
Šventyklos yra Dangiškojo Tėvo dovana
Pagal 2000 metų balandžio mėnesio visuotinės konferencijos kalbą
„Visi vaikai, kurie mirė nesulaukę atsakomybės amžiaus, išgelbėjami celestialinėje dangaus karalystėje“ (DS 137:10).
Prieš kelis metus lankiausi kuolo konferencijoje Kalifornijos valstijoje. Skrendant iš jos atgal į Jutos valstiją, šalia manęs atsisėdo nuostabi ponia, jau įkopusi į savo aštunto dešimtmečio vidurį. Jos vardas buvo Peti, ir jai labai patiko kalbėtis.
Peti man viską išpasakojo apie savo šeimą – vyrą ir sūnų, kurie abu jau buvo mirę. Mūsų pokalbis truko beveik iki pat skrydžio pabaigos. Aš tariau: „Peti, jūs kalbėjote beveik visą skrydžio laiką. Prieš lėktuvui nutūpiant Solt Leik Sityje, norėčiau užduoti kelis klausimus.“
Nuoširdžiai jos paklausiau: „Peti, ar žinote, kad vėl pasimatysite su savo velioniu vyru?“
Ji tarė: „O, nejaugi tai įmanoma?“
Tada paklausiau: „Ar žinote, kad vėl matysite savo velionį sūnų Metą, kuris mirė dar kūdikystėje?“
Jos akys sudrėko, o balsas pradėjo drebėti. Ją palietė Viešpaties Dvasia. Ji taip jų pasiilgo.
Tada pamaldžiai jos paklausiau: „Peti, ar žinote, kad turite mylintį ir gerą Dangiškąjį Tėvą, kuris be galo jus myli?“
Ji tarė, „Nejaugi?“
Vėl paklausiau: „Peti, ar žinote, kad jūsų Dangiškasis Tėvas jums yra paruošęs ypatingą planą, pagal kurį jūs ir jūsų šeima galite būti amžinai kartu?“
„Tikrai?“ – atsakė ji.
„Ar anksčiau esate girdėjusi apie šį planą?“ – paklausiau.
Ji atsakė: „Ne.“
Labai nuoširdžiai jos paklausiau: „Ar norėtumėte apie jį sužinoti?“
„Taip, norėčiau“, – atsakė ji.
Viešpaties Dvasia ją giliai sujaudino.
Netrukus Petę mokė misionieriai. Po trijų savaičių, dar tebeviešėdama Jutos valstijoje, Peti man paskambino: „Broli Kikuči, čia Peti. Aš ruošiuosi krikštui. Ar ateisite į mano krikštą?“
Mudu su žmona nuėjome į jos krikštą. Daugybė narių jai rodė savo dėmesį. O, aš niekada nepamiršiu, kokiu džiaugsmu spindėjo jos veidas, kai ji išlipo iš vandens!
Niekada neužmiršiu jos džiaugsmo ašarų, kai po metų ji klūpojo prie švento altoriaus Solt Leiko šventykloje. Prisimenu jos ramų celestialinį švytėjimą po to, kai ji buvo užantspauduota su savo vyru ir sūnumi bei dar gyva dukterimi, tuomet jau Bažnyčios nare.
Mano draugė Peti surado Viešpatį Jėzų Kristų. Dėl užantspaudavimo šventykloje dabar ji žino, kad Viešpatyje su savo šeima ji bus amžinai.