Liudijimas

Marija Kaneva, Blagojevgradas, Bulgarija

„Eisiu pirma“, kiekvieną pirmą mėnesio sekmadienį sako Irinka. Stipriai įsikabinusi kėdės ir jaudulio kupinomis akimis ji kaupia drąsą. Nors Irinkai tik devyneri, bet atrodo, kad ji yra pati drąsiausia iš visų aštuonių narių, reguliariai lankančių jos skyrių Bulgarijoje.

Prieš pakildama Irinka dažniausiai apsižvalgo, kad įsitikintų, ar nėra kas nori pirmas paliudyti. Visi slapčia ją stebi ir laukia, kol ji pirma nueis į priekį. Galiausiai ji su didele šypsena nueina prie sakyklos. Skyriaus prezidentas padeda suolelį, ant kurio pasilipusi ji gali matyti narius. Irinka, vienintelė pradinukė, pažiūri į mažą susirinkusiųjų grupelę ir pradeda kalbėti.

Neatrodo, kad ji jaudintųsi dėl to, kad į ją visi žiūri. Nariai klausosi jos malonaus balselio. Kalbėdama apie Kristų, Raštus ir Bažnyčios tikrumą, ji veikia ir visų kitų liudijimus.

Kai ji atsisėda, viskas nutyla ir matosi, kad Dvasia palietė kitų širdis. Tada pakyla liudyti vienas iš narių, po kitas, ir dar kitas …