Nijos pasirinkimas
Kuomet teta pašaukė Niją namo, ši žaidė lauke prie namų. „Nija, ar gali nueiti į daržovių parduotuvę ir nupirkti kelias morkas pietums?“ – paklausė teta.
„Taip!“ – džiugiai atsakė Nija. Jai patiko eiti į parduotuvę ir padėti savo tetai.
Nija pasiėmė pinigus, kuriuos jai davė teta, ir nuėjo keliu į netoliese esančią parduotuvę.
„Man reikia nupirkti kelias morkas pietums“ – tarė Nija pardavėjui.
Pardavėjas sudėjo morkas į Nijos krepšį ir pasakė, kiek jos kainuoja. Nija jam padavė pinigus.
„Štai tavo grąža“ – pasakė pardavėjas atiduodamas jai kažkiek pinigų.
Nija jam padėjoko ir patraukė namų link. Eidama ji pažiūrėjo į pardavėjo atiduotus pinigus. „Jis man davė per daug grąžos, – pagalvojo ji, – dabar aš galiu šiuos pinigus pasilaikyti sau!“
Bet tada Nija sustojo. Ji pagalvojo: „Dangiškasis Tėvas nebus manimi patenkintas, jeigu pasiimsiu tuos pinigus. Turiu būti sąžininga žodžiais ir darbais.“
Nija apsigręžė ir pasuko atgal į parduotuvę. „Jūs man davėte per daug grąžos“ – pasakė ji pardavėjui, grąžindama jam permokėtą sumą.
Pardavėjas paėmė pinigus ir pasakė: „Esi gera mergaitė.“ Tada jis įdėjo į krepšį kelis obuolius ir padavė juos Nijai. „Ačiū, kad pasielgei sąžiningai. Paimk šiuos obuolius ir pasidalink jais su savo šeima.“
Eidama namo Nija širdyje jautė šilumą ir džiaugsmą. Ji žinojo, jog Dangiškajam Tėvui patiko, kad ji pasirinko būti sąžininga.
Luizos Parker iliustracijos