Lankomojo mokymo žinia
Paramos bendrijos tikslas
Pamaldžiai išnagrinėkite šią medžiagą ir, jei tinka, aptarkite ją su jūsų lankomomis seserimis. Užduokite klausimus, padedančius stiprinti jūsų seseris ir jums pačioms aktyviai dalyvauti Paramos bendrijoje.
Kai mūsų prezidentūra buvo sušaukta pirmą kartą, mums buvo duota literatūra apie Paramos bendrijos istoriją. Norėdamos sužinoti apie Paramos bendrijos tikslą ir ko Viešpats iš mūsų tikisi, mes pamaldžiai ją nagrinėjome. Sužinojome, kad Paramos bendrijos, kokią ją įkūrė Viešpats, tikslas yra organizuoti, mokyti ir įkvėpti Jo dukteris pasiruošti amžinojo gyvenimo palaimoms.
Kad įvykdytų šį Paramos bendrijos tikslą, Viešpats kiekvienai seseriai ir pačiai organizacijai pavedė tokias užduotis:
Stiprinti savo tikėjimą ir vertumą.
Stiprinti šeimas ir namus.
Teikti paramą per tarnystę Viešpačiui ir Jo vaikams.
Šį darbą Viešpaties būdu galėsime vykdyti tik tuomet, kai sieksime asmeninio apreiškimo, jį gausime ir veiksime pagal jį. Be asmeninio apreiškimo to darbo įvykdyti negalėsime. Jei būsime dėmesingos asmeniniam apreiškimui – sėkmė garantuota. Pranašas Nefis moko, kad Šventoji Dvasia nurodys mums viską, ką turėtume daryti (žr. 2 Nefio 32:5). Turime būti pakankamai ramios ir pakankamai tylios, kad įsiklausytume į Dvasios balsą.
Sesės, mums skirta gyvybiškai svarbi atsakomybė padėti statyti Dievo karalystę ir pasiruošti Viešpaties atėjimui. Tiesą sakant, be Jo dukterų pagalbos Viešpaties darbų atlikti neįmanoma. Todėl Viešpats tikisi, kad mes prisidėsime daugiau. Kaip niekad anksčiau Jis tikisi iš mūsų, kad įvykdysime Paramos bendrijos paskirtį.
Džiulė B. Bek, visuotinė Paramos bendrijos prezidentė.
Raštų ištraukos
Pakartoto Įstatymo 6:5–7; Luko 10:30–37; Jokūbo laiško 1:27; 2 Nefio 25:26; Mozijo 3:12–13
Iš mūsų istorijos
Paramos bendrijos susirinkime, vykusiame 1842 metų birželio 9 dieną, pranašas Džozefas Smitas mokė seseris, kad bendrija įkurta „ne tik padėti vargšams, bet ir sieloms gelbėti“.1 Šis pareiškimas apie dvasinį ir laikinąjį Paramos bendrijos tikslą atsispindėjo per visą jos istoriją. 1906 metais Prezidentas Džozefas F. Smitas (1838–1918) mokė: „[Paramos bendrijos] darbas yra ne tik rūpintis vargšais, ligoniais ir stokojančiais. Paramos bendrijos darbo dalis, didesnioji dalis, yra rūpintis Sionės motinų ir dukrų dvasine gerove ir išgelbėjimu, rūpintis, kad nei viena jų nebūtų ignoruojama ir kad visos būtų saugomos nuo grėsmę pasaulyje joms keliančių nesėkmių, didžiulių nelaimių, tamsos jėgų ir blogio.“2 2001 metais vyresnysis M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pakartojo: „Kiekviena šios Bažnyčios sesuo, sudariusi sandoras su Viešpačiu, turi dievišką pavedimą padėti gelbėti sielas, vesti pasaulio moteris pirmyn, stiprinti Sionės namus ir statyti Dievo karalystę.“3