Nėra Jo čia, Jis prisikėlė!

Prezidentas Tomas S. Monsonas

Šiandien iš Kafernaumo telikę griuvėsiai. Kadaise šis ant ežero kranto įsikūręs miestas buvo Gelbėtojo tarnystės Galilėjoje centras. Čia Jis pamokslavo sinagogoje, mokė ant ežero kranto ir gydė lankydamasis namuose.

Pačioje savo tarnystės pradžioje Jėzus citavo Izaijo žodžius: „Viešpaties Dievo dvasia su manimi, nes Viešpats patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Jis pasiuntė mane guosti prislėgtųjų, skelbti belaisviams laisvę ir atidaryti kalėjimo duris kaliniams“ (Izaijo 61:1; taip pat žr. Luko 4:18). Taip jis viešai paskelbė dievišką planą gelbėti Dievo sūnus ir dukteris.

Bet Jėzaus pamokslavimas Galilėjoje buvo tik pradžia. Žmogaus Sūnus turėjo ateiti į baisųjį susitikimą ant kalvos, vadinamos Golgota.

Po Paskutinės vakarienės suimtas Getsemanės sode, apleistas Savo mokinių, apspjaudytas, nuteistas ir pažemintas Jėzus, Savo didžiojo kryžiaus slegiamas, nusvirduliavo link Kalvarijos. Po triumfo Jis patyrė išdavystę, kankinimą ir mirtį ant kryžiaus.

Giesmės „The Holy City“ („Šventasis miestas“) žodžiais:

Peizažas šiurpiai pakito…
Kai auštant rytui žvarbiam,
Kruvinas kryžius iškilo
Kalvos šlaite nuošaliam.1

Mums Dangiškasis Tėvas atidavė Savo Sūnų. Už mus Vyresnysis Brolis atidavė Savo gyvenimą.

Pačią paskutinę akimirką Mokytojas dar galėjo apsigręžti. Bet Jis to nepadarė. Jis iškentė viską, kad išgelbėtų viską: žmoniją, žemę ir visą kada nors joje gyvavusią gyvybę.

Visame krikščioniškame pasaulyje man nėra žodžių prasmingesnių už tuos, kuriuos angelas ištarė verkiančioms Marijai Magdalenai ir kitai Marijai, kai šios atėjo prie kapo pasirūpinti Viešpaties kūnu: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra Jo čia, Jis prisikėlė!“ (Luko 24:5–6).

Su šiais žodžiais kadaise gyvenusiems ir mirusiems, dabar gyvenantiems ir vieną dieną mirsiantiems bei dar gimsiantiems ir mirsiantiems atėjo išgelbėjimas.

Dėl Kristaus pergalės prieš kapą mes visi būsime prikelti. Tai yra sielos išpirkimas. Paulius rašė:

„Yra dangaus kūnai ir žemės kūnai, bet vienoks dangaus kūnų spindesys, kitoks žemės kūnų.

Vienoks saulės švytėjimas, kitoks mėnulio blizgesys ir dar kitoks žvaigždžių žėrėjimas. Net ir žvaigždė nuo žvaigždės skiriasi spindėjimu.

Toks ir mirusiųjų prisikėlimas.“ (1 Korintiečiams 15:40–42.)

Mes siekiame celestialinės šlovės. Trokštame gyventi Dievo akivaizdoje. Būtent amžinojoje šeimoje norime gyventi.

Liudiju apie Jį, išvadavusį mus iš nesibaigiančios mirties. Jis yra tiesos mokytojas. Bet Jis yra daugiau nei mokytojas. Jis yra sektinas tobulo gyvenimo pavyzdys. Bet Jis yra daugiau nei pavyzdys. Jis yra nepaprastas gydytojas. Jis daugiau nei gydytojas. Tiesiogine žodžio prasme Jis yra pasaulio Gelbėtojas, Dievo Sūnus, Taikos Kunigaikštis, Izraelio Šventasis, pats prisikėlęs Viešpats, kuris pareiškė: „Aš esu pirmasis ir paskutinysis; aš esu tas, kuris gyvena, aš esu tas, kuris buvo nužudytas; aš esu jūsų užtarėjas pas Tėvą.“ (DS 110:4.)

„Ši žinia džaugsmu užlieja: „Gyvas mano Išpirkėjas!“²

Apie tai aš liudiju.

Stivo Kropo iliustracija