Su vadovėliais susijusiame mokyme pabrėžiamas išgelbėjimo darbas
2011 metų vasario mėnesį įvykusiame pasauliniame vadovų mokyme Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai mokė dalyvius, kaip veiksmingiau naudotis naujaisiais vadovėliais. Šis susirinkimas buvo 2010 m. lapkričio mėnesį įvykusio pasaulinio vadovų mokymo, kuriame tie vadovėliai buvo pristatyti, tęsinys.
Kalbėtojai pabrėžė, kaip svarbu suprasti naujųjų vadovėlių doktrininį pagrindą, kaip labiau įkvėptai naudotis tais vadovėliais, kaip taikyti Bažnyčios programų pritaikymo principus, kaip vadovėliuose padarytus pakeitimus panaudoti vykdant išgelbėjimo darbą; kalbėtojai taip pat akcentavo moterų vaidmenį tarybose.
Transliacijoje dalyvavo prezidentas Henris B. Airingas, pirmasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje; vyresnieji Raselas M. Nelsonas, Dalinas H. Ouksas, Ričardas G. Skotas, Robertas D. Heilsas, Džefris R. Holandas, Deividas A. Bednaris, Kventinas L. Kukas, D. Todas Kristofersonas ir Nilas L. Andersenas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo; vyresnieji Kreigas K. Kriščiansenas, Briusas D. Porteris ir V. Kreigas Cvikas iš Septyniasdešimties bei visuotiniai pagalbinių organizacijų prezidentai.
Labiau įkvėptas naudojimasis vadovėliais
Pavadinęs susirinkimą „antra proga sužinoti, kaip veiksmingiau naudotis vadovėliais“, prezidentas Airingas paragino vadovus didinti savo sugebėjimą gauti apreiškimą.
Jis sakė: „Tik per Dvasią sužinosite, kaip pritaikyti tai, ką skaitote vadovėlyje… Jums gali atrodyti nerealu laukti ar netgi tikėtis kasdieninėje tarnystėje reikalingų apreiškimų srauto. Tai neateis be tikėjimo ir rimtų pastangų, bet tai įmanoma.“
Prezidentas Airingas pažadėjo vadovams: jeigu jie dės pastangas ir melsis, kad galėtų „suprasti [duodamus] gyvenimo žodžius ir sekti jais“, Viešpats padės jiems tarnauti ir vadovauti geriau, negu jie patys gali tai padaryti.
Vadovėlių doktrininis pagrindas
Vyresnysis Ouksas sakė: „Šis vadovėlis yra doktrininis ir trumpesnis už ankstesnįjį, kadangi daugeliu temų vengiama duoti taisykles ar nurodymus. Jame pateikiami principai, kuriuos įkvėpti vadovai gali panaudoti … pagal vietines aplinkybes.“
Vyresnysis Bednaris ir vyresnysis Kristofersonas įspėjo vadovus nepraleisti pirmųjų 2 vadovėlio skyrių, einant tiesiai prie vėlesniuose skyriuose išdėstytų taisyklių. Pirmuose skyriuose pateikiamas doktrininis pagrindas, kad būtų galima suprasti po to išdėstytus principus bei taisykles ir juos panaudoti.
Vyresnysis Bednaris sakė, jog kuomet vadovėlis yra „pagrįstas principais ir jame pateikta mažiau konkrečių panaudojimo būdų, tai iš visų mūsų reikalauja didesnio ir kruopštesnio dvasinio pasiruošimo“.
Pritaikymo principai
„Doktrinos, sandorų ir Pirmosios Prezidentūros bei Dvylikos nustatytų taisyklių klausimais mes nenukrypstame nuo vadovėlio, – sakė vyresnysis Nelsonas. – Kai kurias kitas veiklas leidžiama pritaikyti, taikantis prie vietinių aplinkybių.“
Pagal vyresnįjį Porterį, 17 skyrius „Vienodumas ir pritaikymas“ buvo pridėtas tam, kad padėtų vietiniams vadovams sekti Dvasia ir nuspręsti, kada dera pritaikyti tam tikras programas. Šiame skyriuje paaiškinama, ko negalima keisti, ir nurodomos penkios sąlygos, kurioms esant galima kai ką pritaikyti: tai šeimyninės aplinkybės, ribotas susisiekimas, maži kvorumai ir klasės, nepakankamas vadovų skaičius bei saugumo sąlygos.
„Tinkami pritaikymai nesusilpnina Bažnyčios; jie ją sustiprina“, – rašė vyresnysis Porteris kalboje, kurią perskaitė vyresnysis V. Kreigas Cvikas iš Septyniasdešimties. Įkvėptai pritaikydami programas vietiniai vadovai neturėtų jaustis, kad nukrypo nuo idealo. „Kiekvienas Bažnyčios padalinys gali naudotis doktrinomis, apeigomis, kunigystės galia ir Dvasios dovanomis, būtinomis Dievo vaikų išgelbėjimui ir išaukštinimui“, – rašė vyresnysis Porteris.
Išgelbėjimo darbas
Visame 2 vadovėlyje atlikti pakeitimai yra skirti išgelbėjimo darbui paremti. Prezidentas Airingas sakė: „Šis vadovėlis jums taps brangenybe, kai naudositės juo, siekdami padėti kitiems pasirinkti kelią į amžinąjį gyvenimą. Tokia yra vadovėlio paskirtis.“
Konkrečiai 5 skyriuje, pavadintame „Išgelbėjimo darbas apylinkėje ir kuole“, kai kurios temos, kurios ankščiau buvo nagrinėjamos atskirai, dabar aptariamos kartu. Tai narių misionieriškas darbas, atsivertusiųjų išlaikymas, aktyvinimas, šventyklos ir šeimos istorijos darbas bei Evangelijos mokymas.
„Paulius sakė, kad šiame, laikų pilnatvės, Evangelijos laikotarpyje viskas bus iš naujo suvienyta Kristuje, – sakė vyresnysis Bednaris (žr. Efeziečiams 1:10). – Tai vienas darbas.“
Pavyzdžiui, tai, kas anksčiau buvo laikoma skirtingomis Bažnyčios misijomis, yra „tas pats darbas skirtingose srityse“, – sakė jis. Misionieriškas darbas yra skelbti Evangeliją, kviesti žmones priimti šventas apeigas ir sudaryti sandoras. Šventųjų tobulinimas, įskaitant išlaikymą, aktyvinimą ir mokymą, reiškia kviesti žmones gerbti apeigas ir sandoras. Mirusiųjų išpirkimas per šeimos istorijos ir šventyklos darbą suteikia galimybę priimti apeigas ir sudaryti sandoras tiems, kurie yra mirę.
Vyresnysis Holandas sakė, kad, kalbant bendrai, vadovėlyje padaryti pakeitimai duoda suprasti, jog kvorumų ir pagalbinių organizacijų prezidentai apylinkės taryboje neturi paprasčiausiai galvoti vien apie savo kvorumo ar organizacijos narius, bet jie turi bendrą pareigą rūpintis visų narių dvasine gerove.
Vyresnysis Kukas padėjo paaiškinti, kaip kai kurių taisyklių 2 vadovėlyje pakeitimai prisideda prie išgelbėjimo darbo.
Jis pabrėžė, kaip svarbu vyskupams ir apylinkių taryboms rūpintis narių gerovės poreikiais dabar, kai nebėra gerovės susirinkimų. Jis paaiškino padidėjusį Melchizedeko kunigystės vadovų vaidmenį tariantis su kvorumų nariais. Jis plačiau paaiškino pakeitimus, leidžiančius tam tikromis aplinkybėmis tėvams, nevisiškai vertiems įeiti į šventyklą, dalyvauti savo šeimos narių apeigose ir laiminimuose.
Vyresnysis Bednaris sakė: „Mes ne vien įgyvendiname programas ar vadovaujame organizacijai. Tai daryti yra būtina, tačiau vien to nepakanka. Tai – išgelbėjimo darbas. Ir kai pradedame galvoti apie apeigas ir sandoras, tada tinka kunigystės vadovų užsiduodamas klausimas: „Kokių kitų apeigų reikia šio asmens ar šios šeimos gyvenime, ir kaip galime padėti pasiruošti joms?“
Moterys taryboje
Vyresnysis Skotas išsakė susirūpinimą tuo, kad kai kur vadovai, tardamiesi drauge, praleidžia progą įtraukti moteris. Jis sakė: „Kai [moterys] skatinamos laisvai dalyvauti apylinkės tarybos susirinkimuose, jų idėjos visada padeda ir įkvėpia.“
Vyresnysis Skotas paaiškino, kad vadovai gali skatinti dalyvavimą vadindami seseris vardu ir dėkodami už išsakytas mintis ir pasiūlymus.
Dar jis sakė, kad papildoma palaima, ateinantį į besivadovaujančių šiomis rekomendacijomis kunigystės vadovų namus, yra ta, kad „šie vyrai gali tapti dėkingesni už šventą savo žmonos vaidmenį namuose“.
Jis mokė, kaip svarbu siekti vieningumo tarp tarybos narių. Kuomet jaučiamas tas jausmas, vadovas gali tai pasakyti ir pakviesti narius balsuoti. Tais atvejais, kai nariai nėra vieningi, vadovai turėtų paprašyti kiekvieno apylinkės tarybos nario patarimo, padėkoti už išsakytas įžvalgas, patys priimti sprendimą ir paprašyti tarybos narių vieningai paremti tą sprendimą. Vyresnysis Skotas pabrėžė, kaip svarbu laikytis konfidencialumo apylinkės tarybos reikaluose.
Laukiami rezultatai
Vyresnysis Nelsonas mokymo susirinkimą užbaigė išsakydamas tris viltis: supaprastinimas leis narių laiką ir išteklius naudoti veiksmingiau; kiekvieno kunigystę turinčio brolio kunigystės galia augs, kad laimintų kiekvieną Bažnyčios žmogų ir šeimą; kiekvienas narys jaus stipresnį atsidavimo ir mokinystės jausmą.
Išgelbėjimo darbe kunigijos vadovai turėtų apmąstyti, kokių kitų apeigų reikia konkrečiam asmeniui ir kaip padėti joms pasiruošti.
Kreigo Daimondo nuotrauka, © IRI
Bažnyčios vadovai sakė, kad vadovybės susirinkimuose tiek vyrams, tiek moterims turėtų būti leidžiama lygiateisiškai ir laisvai išsakyti savo idėjas.
Kreigo Daimondo nuotrauka