Kilnūs gyvenimai neužmirštami
Dž. Rubenas Klarkas jaunesnysis – neįprastų gabumų žmogus
Džošua Rubenas Klarkas jaunesnysis gimė 1871 metų rugsėjo 1 dieną Jutos valstijos Grantsvilio miestelyje. Jo formalus išsilavinimas buvo menkas. Jis neturėjo galimybės lankyti vidurinės mokyklos. Bet jį mokė mama, ir jam labai patiko mokytis. Jutos universitetą jis baigė kaip grupės pirmūnas ir įgijo gamtos mokslų bakalauro laipsnį. Vėliau Niujorke jis mokėsi Kolumbijos universiteto teisės mokykloje, kur įgijo teisininko diplomą.
1898 metais brolis Klarkas Solt Leiko šventykloje vedė Luacinę Anetę Sevidž ir vėliau susilaukė keturių vaikų.
Apsiginklavęs teisininko diplomu ir nuostabiu protu, Dž. Rubenas Klarkas jaunesnysis pradėjo nepaprastą teisės bei civilinės tarnybos karjerą, kurios aukščiausią laiptelį pasiekė 1930 metais, kai buvo paskirtas JAV ambasadoriumi Meksikoje. Tačiau toji karjera užsibaigė, kai 1933 metų balandžio 6 dieną brolis Klarkas buvo palaikytas kaip antrasis prezidento Hiberio Dž. Granto patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje. Nors tuo metu jis buvo aukštasis kunigas, bet nebuvo visuotinis įgaliotinis. Į apaštalus jis tebuvo įšventintas 1934 metų spalį, kuomet buvo palaikytas kaip prezidento Granto pirmasis patarėjas. Prezidentas Klarkas tarnavo ir prezidento Džordžo Alberto Smito bei Deivido O. Makėjaus patarėju.
Nors jis daug kuo pasitarnavo Bažnyčiai, bet labiausiai įsimintinas yra jo nuolankumo pavyzdys, kurį jis pademonstravo Bažnyčios prezidentu tapus Deividui O. Makėjui. Šis pašaukė prezidentą Klarką savo antruoju patarėju. Kadangi prezidentas Klarkas ankstesnėse Pirmosiose Prezidentūrose tarnavo pirmuoju patarėju, kai kurie manė, kad su juo buvo pasielgta nepagarbiai. Tačiau prezidentas Klarkas aiškino: „Tarnaujant Viešpačiui svarbu ne kur tarnaujama, o kaip tarnaujama. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje užimama ta vieta, į kurią esi deramai pašauktas. Tos vietos niekas nesiekia ir neatsisako.“1
Prezidentas Klarkas mirė 1961 metų spalio 6 dieną.