Kova su pornografija: apsaugoti, reaguoti ir pagydyti
Džojė D. Džouns
Pradinukų organizacijos visuotinė prezidentė
Iš pagrindinio pranešimo 2018 m. Solt Leik Sityje vykusioje Jutos koalicijos prieš pornografiją konferencijoje.
Šie trys meilės taikymo būdai gali padėti mūsų vaikams susidūrus su pornografija.
Nuotrauka iš Getty Images, naudojama tik kaip vaizdinė medžiaga, kurioje pozuoja modeliai.
Man iki skausmo žinoma, kokį poveikį pornografija daro net ir patiems jauniausiems mūsų visuomenėje – mūsų vaikams. Pornografija, ta milžiniško masto epidemija, gali tapti gėdos, apgavystės, iškreiptų jausmų, savikontrolės praradimo, nekontroliuojamos priklausomybės ir visiško laiko, minčių ir energijos užvaldymo priežastimi. Labai svarbu, kad mes visi – tėvai, šeimos, mokytojai, vadovai – tikrai matytume, vertintume ir apsaugotume savo vaikus bei jaunimą.
Meilė yra viena didingiausių mūsų Dievo dovanų. Mylėti Dievą ir mylėti savo artimą – du didžiausi paties Jėzaus Kristaus mums duoti įsakymai. Tikiu, kad meilė taip pat yra vienas geriausių ginklų kovojant su pornografija.
Tikrai, kaip populiarioje frazėje teigiama, „pornografija nugali meilę“, bet taip pat atminkime, jog meilė nugali pornografiją. Tai nereiškia, kad mūsų meilė gali pakeisti kito žmogaus priklausomybę arba net elgesį. Tačiau meilė gali mus skatinti pasiruošti, reaguoti ir išklausyti, ypač mūsų vaikus. Jeigu norime turėti viltį išnaikinti šį marą pasaulyje, mūsų pastangos turi būti paremtos meile ir atspindėti meilę.
Noriu pasiūlyti tris meilės taikymo būdus, į kuriuos, kaip viliuosi, mes susitelksime, juos naudosime ir jais vadovausimės. Tie trys būdai susiję su trimis susidūrimo su pornografija etapais, kuriuos gali išgyventi jūsų vaikas.
Pirma, mes sakome: „Myliu tave“, gerai saugodami juos. Antra, mes sakome: „Vis dar tave myliu“, teisingai reaguodami į jų susidūrimą su pornografija, ar tai būtų sąmoningas veiksmas, ar ne. Ir trečia, mes sakome: „Visada tave mylėsiu“, suteikdami meilės kupiną paramą jiems stengiantis išgyti, jeigu jie žiūrėjo iš smalsumo arba todėl, kad turi žalingą įprotį. Kiekviename etape meilė yra svarbiausia.
1. Apsauga: „Myliu tave“
Įsivaizduokite vaiką, kurį mylite. Kai jam sakote „myliu tave“, ką tai reiškia? Iš esmės tai reiškia, kad mes saugome tuos, kuriuos mylime, kad galėtume padėti jiems tapti geresniems ir priimti gyvenimo iššūkius. Viena iš apsaugos sudedamųjų dalių yra stiprių, pasitikėjimu paremtų ir pastovių santykių kūrimas. Tokie santykiai padeda labiau suartėti su vaikais. Kurdami stiprius pasitikėjimu paremtus santykius ir saugodami savo vaikus ir anūkus – arba bet kokį vaiką – sukuriame jiems saugią užuovėją. Tokia apsauga padeda jiems suprasti, kas jie yra, ir padeda jiems suvokti savo santykius su Dievu. Jei vaikai jaučiasi vertinami ir mylimi, jiems lengviau įsivaizduoti rūpestingą Dangiškąjį Tėvą, kuris duoda nurodymus, kad jie būtų laimingi, ir Juo pasikliauti.
Man susirūpinimą kelia mintis, kad, ko gero, dauguma tėvų nesuvokia, kokia pavojinga iš tiesų yra pornografija, arba galvoja, kad tai tik kaimynų sūnaus problema. Bet iš tikrųjų ši problema daro poveikį mūsų berniukams ir mergaitėms, o mes nepakankamai apie tai kalbame.
Prieš daug metų mudu su vyru išgirdome gerą istoriją, kurią daug kartų kartojome savo vaikams. Istorija apie seną barškuolę gyvatę, kuri paprašė pro šalį ėjusio berniuko užnešti ją ant kalno, kad prieš mirdama paskutinį kartą galėtų pasigrožėti saulėlydžiu. Berniukas dvejojo, bet gyvatė pažadėjo jam nekąsti, jei jis ją paneš. Kai jie susitarė, berniukas paslaugiai ją užnešė ant kalno viršūnės, kur jie kartu stebėjo saulėlydį.
Parnešęs gyvatę atgal į slėnį, berniukas ėmė sau ruošti maistą ir lovą nakčiai. Ryte gyvatė paklausė: „Berniuk, ar neparneštum mane namo? Jau man laikas palikti šį pasaulį ir aš norėčiau sugrįžti namo.“ Berniukas jautė, kad yra saugus ir, kadangi gyvatė laikėsi žodžio, jis nutarė nunešti ją namo.
Jis atsargiai pakėlė gyvatę, priglaudė prie krūtinės ir nunešė namo į dykumą, kur ji ruošėsi mirti. Prieš pat jam padedant gyvatę ant žemės ji atsigręžė ir įkando jam į krūtinę. Berniukas sušuko ir numetė gyvatę ant žemės. „Ponia gyvate, kodėl taip padarėte? Dabar aš tikrai mirsiu!“ Barškuolė pažvelgė į jį ir nusišypsojo: „Kai paėmei mane, žinojai, kas esu.“
Šiandieniniame pasaulyje matau daug gimdytojų, savo vaikams duodančių gyvatę. Turiu omenyje išmaniuosius telefonus. Vaikams, kurie nepakankamai dideli arba nebuvo pakankamai išmokyti ir dar neturi išsiugdyto gebėjimo daryti logines išvadas ir priimti sprendimus, negalime duoti išmaniųjų telefonų su interneto prieiga į rankas, jei telefonuose neįjungta turinio kontrolė arba kitos priemonės, padedančios juos apsaugoti. Brigamo Jango universiteto šeimos gyvenimo profesorius Džeisonas S. Kerolas teigė: „Saugome vaikus tol, kol jie galės apsisaugoti patys. Smegenų sritis, kurioje yra malonumų centrai, išsivysto pirmiausia. Sugebėjimai daryti logines išvadas ir priimti sprendimus galutinai išsivysto vėliau priekinėje smegenų dalyje. Taigi vaikai turi greičio pedalą be galimybės sustoti.“1
Kiekviename, net ir paauglio, telefone turi būti apsaugos. Tai taip pat geras patarimas suaugusiesiems. Niekas neapsaugotas nuo nuodingos gyvatės įkandimo. Kai kurie tėvai pasirenka atlenkiamus telefonus, taip ribodami vaikų galimybes skambinti ir susirašinėti.
Be išmaniųjų telefonų yra daugybė kitų prietaisų, kuriais per internetą galima pasiekti netinkamą turinį. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad 79 procentai netyčinių susidūrimų su pornografija įvyksta namuose.2 Vaikai ją pamato planšetiniuose kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose, žaidimų konsolėse, nešiojamuose DVD grotuvuose ir net išmaniuosiuose televizoriuose, ir tai tik keletas pavyzdžių. Žinau šeimų, kurios elektroniniais įrenginiais naudojasi tik toje namų vietoje, kurioje visada yra žmonių. Šeimos tą vietą vadina medijos kambariu ir visi jų įrenginiai ten laikomi atvirai, šviesoje. Niekada niekas ten su komunikacijos priemone nebūna vienas.
Kitos šeimos priėmė taisyklę nesinaudoti telefonu miegamajame, vonioje arba tualete. Kitos tiesiog sako: „Jei vienas kambary – telefono neturi.“ Dar kitos, naudodamos programas, leidžiančias vaiko telefoną konfigūruoti tėvų telefonu, palaipsniui leidžia vaikams naudoti vis daugiau programų. Taip jie moko, kad pasitikėjimas yra pelnomas ir kad svarbu telefonu naudotis saugiai.
Kad ir kokie būtų mūsų šeimų poreikiai, mokykime kiekvieną šeimos narį išmintingai naudotis technologijomis ir nuo pat pradžių pozityviai ugdytis moralinę mąstyseną. Ugdančiais būdais mokykime vaikus technologijas naudoti gėriui. Galime juos mokyti vertinti užduodant sau klausimą: „Ar šito naudojimas veda link gero tikslo?“ Mūsų dabar pasirinkti šeimos mokymo būdai padarys įtaką ateities kartoms.
Tikiuosi, kad mes, kaip tėvai, apsvarstysime savo santykius su vaikais ir konkrečius būdus, kurių imamės, kad juos apsaugotume. Kai stiprinsime tuos meilės ryšius, vaikai geriau supras, kodėl Dievas perspėja apie pornografijos pavojus, supras, kaip jos išvengti, ir žinos, ką daryti su ja susidūrus.
Nuotrauka iš Getty Images, naudojama tik kaip vaizdinė medžiaga, kurioje pozuoja modeliai.
2. Reagavimas: „Vis dar tave myliu“
Nelengva užmegzti atvirus, patrauklius pokalbius, per kuriuos vaikai būtų skatinami išpasakoti tėvams mintis, nutikimus ir užduoti klausimus. Galime skatinti bet kokio amžiaus vaikus ateiti pas mus, jei (arba kai) susidurs su bet kokio dydžio problema, susijusia su pornografija, – nuo pirmų netyčinių susidūrimų ir jos naudojimo kartais iki dažno naudojimo ir vėliau iki neįveikiamo potraukio naudoti. Geriau kalbėtis anksčiau. Vaikai eis pas jus ryžtingiau, jei žinos, kad yra mylimi ir niekas, kad ir ką jie pasakytų, nepakeis tos meilės.
Tačiau labai retai vaikas ateina pats. Paprastai tai nutinka, kai pastabus tėvas ar motina užduoda klausimą: „Ar kas nors blogai?“ arba „Atrodai kaip nesavas (-a)“. Kuo daugiau meilės jaučia vaikas, tuo lengviau jam arba jai atsiverti.
Šis įsitikinimas, jog esi mylimas, protuose įsitvirtina veikiamas mažesnių įvykių, kurie kartojasi. Kai apie mažus rūpesčius kalbama su meile, padedamas pamatas sveikai reakcijai, kad ir kilus didelėms problemoms būtų bendraujama. Svarbiausia, kad vaikai žinotų, jog jūsų atsakymas bus: „Vis dar tave myliu. Nenustosiu mylėti tavęs dėl to, kad kažkas nutiko. Visada tave mylėsiu.“
Dėl nežinomos priežasties nedaug kalbame su jaunimu ir vaikais apie vieną stipriausių potraukių ir didžiausių pagundų, su kuria jiems teks susidurti. Dėl mūsų neryžtingumo jie yra paliekami, kad juos pirmiausia mokytų internetas, kiti vaikai ar paaugliai arba net populiarioji žiniasklaida. Bandydami apsaugoti vaikų nekaltumą, kai kurie iš mūsų galbūt net nedrįsta prie vaikų ištarti žodžio pornografija. Jaučiamės labai nepatogiai. Galbūt mūsų tėvai niekada taip atvirai su mumis nesikalbėjo. O jei mūsų pokalbis paskatins smalsumą? O jeigu jie užsinorės sužinoti daugiau? Kaip galime tikėtis, kad vaikai kalbėsis apie pornografiją su mumis, jei mes niekada su jais apie ją nesikalbame?
Tėvai, mes patys privalome pradėti pokalbį nelaukdami, kol vaikai pas mus ateis. Man patinka pasiūlymas kalbėtis nesudarant nepatogumų, dažnai ir reguliariai, ne vieną kartą. Tokių rūpestingų pokalbių nauda ta, kad vietoje „Google“ ekspertų vietą užima tėvai ir vadovai, kuriais pasitikima. Pokalbis gali vykti saugioje aplinkoje. Kalbėjimasis skatina vaiką pasitikėti. Norime, kad vaikai jaustųsi stiprūs ir pasiruošę, o ne išsigandę. Norime kalbėtis su jais, o ne kalbėti jiems.
Mes, kaip tėvai ir mokytojai, negalėsime padėti vaikams, jei patys nebūsime apsišvietę. Svarbiausia mokyti kas ir kodėl. Galime patys apie tai mokytis ir padėti vaikams suprasti, kodėl pornografija yra blogas dalykas, kodėl ji tokia pavojinga, kodėl mes nenorime, kad ji juos pažeistų, ir ką daryti, jeigu jie su ja susidurs.
Ar suteikiame savo vaikams jų amžiui tinkamais būdais pakankamai informacijos į klausimą kodėl? Jei vienintelė priežastis jiems vengti pornografijos yra „tai blogai“, ji gali būti nepakankama. Vietoje to, mes turime nurodyti kuo daugiau „kodėl“, kad būtų sukurtas vaikus motyvuojantis imperatyvas.
Priežasčių vengti pornografijos gausu, bet čia tik keletas iš motyvuojančių organizacijos „Fight the New Drug“ (liet. „Kovok su nauju narkotiku“) teiginių, kurie gali sukelti jaunų žmonių susidomėjimą:
-
Pornografija gali pakeisti smegenis ir juose veikiančius saitus ir tyrimai rodo, kad dėl jos jūsų smegenys gali tapti mažesnės ir mažiau aktyvios.
-
Pornografija gali sukelti priklausomybę.
-
Pornografija sugriaus jūsų pasitikėjimą savimi.
-
Pornografija gali palikti tave vienišą.
-
Pornografija gali įskaudinti tavo mylimus žmones.
-
Pornografija gali sutrikdyti sveiką lytinį potraukį.
-
Pornografija susijusi su smurtu.
-
Dėl pornografijos žmonės galiausiai tampa nesąžiningi.
-
Pornografija pasiglemš jūsų laiką ir energiją.
-
Pornografija sukelia depresiją, nerimą ir gėdą.
Pridėčiau, kad pornografija prieštarauja Dievo įsakymams. Pasitelkę šias ir daugelį kitų priežasčių mes priešinamės pornografijai, bet praktiškai netaikomos žinios veda tik į susierzinimą. Turime nustatyti pamatuotas ir naudingas ribas ir nurodyti, ko tikimės. Būtina padėti vaikams išsiugdyti vidinį poreikį norėti šalintis pornografijos. Jei vaikas pats nenusprendžia, kokia jo pozicija šiuo klausimu, gali būti, kad jis arba ji galiausiai papildys nerimą keliančią statistiką.
3. Gydymas: „Visada tave mylėsiu“
Susidūrus su pornografija ir įkliuvus į jos spąstus, vaikams sunku tinkamai reaguoti, atsigauti ir pagyti. Vaikams prisiimant atsakomybę už savo pasveikimą ir žengiant pirmyn reikia nuoširdžios, pastovios, tvirtos ir kantriai teikiamos pagalbos. Niekas negali suteikti tokios pagalbos taip gerai, kaip tėvai. Kai rūpestingai ir asmeniškai išmokysime vaikus tiesos, švelniai sukursime pasitikėjimą ir paskatinsime juos kalbėtis, vaikams reikės žinoti, kad nepaisant klaidų ir pasirinkimų, mūsų atsakymas bus: „Kas benutiktų, visada tave mylėsiu.“
Prisimenu paprastą prieš kelerius metus mūsų šeimoje įvykusį nutikimą. Mudu su vyru buvome išvykę iš namų, o mūsų vyriausias sūnus prižiūrėjo jaunesniuosius. Mums paskambino susirūpinusi kaimynė ir pranešė, kad prie mūsų namo stovi gaisrinis automobilis. Parlėkėme namo ir sužinojome, kad mūsų 10-metis sūnus žaidė kieme, esančiame šalia pusantro hektaro aukštos ir sausos žolės lauko. Jis stengėsi išsiaiškinti, ar sugebės kibirkštimi įžiebti ugnį.
Akivaizdu, kad jam pavyko! Mums atvykus nedidelis gaisras jau buvo užgesintas, gaisrininkai skaitė mano vaikui moralą, o kaimynai jau pradėjo skirstytis. Sūnus buvo sutrikęs ir išsigandęs, ir žinojo, kad tikrai pateko į bėdą.
Visi nuėjome namo. Mūsų sūnus buvo toks išsigandęs, kad nors situacija buvo labai rimta, mes tegalėjome apkabinti savo mielą berniuką ir patikinti, kad mylime jį ir jaučiame palengvėjimą žinodami, kad jis sveikas.
Susidūrę su pornografija, o ypač įkliuvę į jos tinklą, vaikai bus sutrikę, išsigandę ir taip pat bijos pasekmių. Sunku paimti kažką, kas buvo tamsoje, ir išnešti į šviesą. Jie jaučiasi susigėdę ir pažeidžiami. Galbūt ne viskas vyks sklandžiai ir bus sunkumų kelyje į pasveikimą ir išgijimą. Jų nuolatinės meilės poreikis yra kritiškai svarbus. Tačiau tėvai turi žinoti, kad jų meilė visada padės, bet jos nepakaks.
Sveikimo kelyje dalį tos meilės vaikui turėsite nukreipti į tinkamų pagalbos priemonių paiešką. Jūsų meilė tai pamatas to, kas turi įvykti, bet jei jūsų mylimas žmogus įsitraukė, jums, ko gero, reikės pagalbos specialisto, kuris galėtų jam arba jai padėti ir taip pat padėti jums.
Jums ir jūsų mylimam žmogui siekiant išgijimo, tikiuosi, kad rasite stiprybės Tame, kuris turi galią išgydyti visas žaizdas, susieti žmones kartu ir sukurti tokius ryšius, kokių dabar toli gražu negalime įsivaizduoti. Mūsų Gelbėtojas, švelnusis Gydytojas, turi gelbstinčią galią. Mes savo vaikams galime būti tėvai ir nukreipti pas Jį, bet Jis vienintelis gali būti Gelbėtojas. Nuostabu tai, kad ir kas nutiktų, mūsų vaikus Jis myli netgi tobuliau už mus.
Fragmentas iš paveikslo Leiskite mažutėliams ateiti pas mane, dail. Karlas Heinrichas Blochas