Būti ar būti buvusiu – – štai mįslė

Vyresnysis Džonis L. Kochas

Iš Septyniasdešimties kvorumo

Iš mūsų tikimasi, kad teisime kitus. Privalome tai daryti. Tačiau neturime vadovautis stereotipais ir kitiems kabinti etikečių.

Prieš kelerius metus mudu su žmona lankėmės Kronborgo pilyje Helsingiore, Danijoje. Šią pilį išgarsino Šekspyro pjesė Hamletas. Žengiant pilies salėmis mūsų mintis užliejo tos pjesės scenos ir dialogai, o ypač įžymus Hamleto klausimas: „Būti ar nebūti – štai mįslė.“

Bet tada pagalvojau apie svarbesnį klausimą, kurį galime užduoti sau: „Būti ar būti buvusiu – štai mįslė.“

Leiskite keistis į gera

Deja, kalbėdami apie kitus, mes dažnai kabiname etiketes. Pavyzdžiui, galime pasakyti taip:

„Vyresnysis Braunas yra tingus misionierius.“ Bet galėtume sakyti: „Vyresnysis Braunas pastaruoju metu nelabai stengėsi, bet tikiu, kad gali pasikeisti.“
„Marija nėra religinga.“ Priešingai, turėtume sakyti: „Marija nesidomėjo religija, bet ji galėtų pajausti Dvasią, jeigu jai paliudyčiau.“

Kai sakome, kad kitas žmogus yra koks nors, galime užkabinti jam etiketę arba sukurti stereotipą, vertindami jį ir nepalikdami galimybės keistis ir tobulėti. Bet kai sakome buvo, parodome, kad tikime, jog įmanomas augimas ir pažanga.

Ar teisti yra blogai?

Daugumoje Biblijos vertimų yra tokia Gelbėtojo mokymų eilutė: „Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami“ (Mato 7:1). Bet Džozefo Smito Vertimas patikslina: Neteiskite neteisiai, […] bet teiskite teisiai“ (ištraukos iš Biblijos Džozefo Smito Vertimo, Mato 7:2; kursyvas pridėtas).

Iš tiesų priimtina – ir netgi esame skatinami – teisti nagrinėjant, vertinant, atskiriant aplinkybes ir priimant sprendimus. O ypač svarbu, kad teisiai teistume bendraudami su žmonėmis.

Pavyzdžiui, turime dėmesingai įvertinti žmogų, su kuriuo ruošiamės tuoktis, vadovautis įžvalga siekdami suprasti kito žmogaus ketinimus arba įvertinti sugebėjimą vykdyti profesines pareigas.

Visada turime vertinti žmonių veiksmus ir savybes remdamiesi Viešpaties standartais, nusakytais Šventuose Raštuose ir pranašų žodžiuose. Visų svarbiausia, kad turime būti tikri, jog mūsų teismai neskirti piktai pažeminti, greitai sukurti stereotipą arba neteisiai užkabinti etiketę.

Galimybė keistis

Neteisiai teisiame, kai netiksliai kitus apibūdiname, ypač jei duodame suprasti, kad jie negali pasikeisti. Bendraudami su kitais visada turėtume atminti, kad dėl apmokančiosios Viešpaties aukos kiekvienas iš mūsų turi galimybę pasikeisti į gera. Prisiminkime šiuos Gelbėtojo pavyzdžius:

Svetimaujant sugautai moteriai Jis pasakė: „Eik ir daugiau nebenusidėk“ (Jono 8:11).
Vienam iš šalia nukryžiuotų vyrų Jis pasakė: „Šiandien su manimi būsi rojuje“ (Luko 23:43).
Prisikėlęs Jis vis dar matė Petro potencialą ir jį mokė, nors Petras triskart Jo išsižadėjo (žr. Mato 26:34 ir Jono 21:15–17).
Šventuosius persekiojusiam Sauliui jis nurodė atgailauti. Saulius, vėliau tapęs Pauliumi, pakluso ir tapo doras. (Žr. Apaštalų darbų 9:3–6.)

Viešpats Jėzus Kristus yra antros – taip pat ir trečios bei ketvirtos – galimybės šalininkas. Jis mokė mus atleisti „iki septyniasdešimt septynių“ (Mato 18:22) kartų. Jis vienintelis, kuris šioje žemėje nugyveno tobulą gyvenimą, tik dėl Jo gyvenimo, Jo mokymų, Jo apmokančiosios aukos ir Jo prisikėlimo, per Jo Evangelijos apeigas, vieną dieną mes taip pat galime tapti tobuli. Kalbėjimas apie mūsų brolius ir seseris tokiu būdu, kuris atspindi netikėjimą jų gebėjimu keistis, taip pat atspindi netikėjimą Gelbėtojo ir Jo Apmokėjimo galia.

Vidus ir išorė

Tai gyvenimo faktas – mes dažnai teisiame (ir esame teisiami) pagal pirmąjį įspūdį. Mums kyla pavojus teisti neteisiai, tačiau, kai teisiame remdamiesi vien pirmaisiais įspūdžiais, neįvertiname tikrosios žmogaus asmenybės.

„Viešpats mato ne taip, kaip žmogus. Žmogus žiūri į išorę, bet Viešpats žiūri į širdį“ (1 Samuelio 16:7). Savo laikais veidmainius Jėzus vadino „pabaltint[ais] kap[ais], kurie iš paviršiaus atrodo gražiai, o viduje pilni […] visokių nešvarumų“ (Mato 23:27).

Gelbėtojas nemokė, kad tvarkinga ir padori išvaizda negeras dalykas, bet mokė, kad žmogaus asmenybė (jo moralinė ir dvasinė padėtis) yra daug svarbesnė. Pagalvokite apie mūsų didingas šventyklas: jų teritorija nuostabi, bet daug svarbesnės yra šventyklose atliekamos apeigos.

Misionieriai taip pat privalo laikytis aprangos ir išvaizdos standartų. Būdami tvarkingi, rengdamiesi kukliai, deramai kalbėdami jie rodo gerą pavyzdį tiems, kurie su Jėzaus Kristaus Evangelija susipažins per tai, ką mato ir ką girdi iš misionierių.

Įžvalgos naudojimas

Stengiantis teisti teisiai svarbu naudotis įžvalga. Raštų rodyklėje sakoma, kad įžvalga tai gebėjimas „ką nors suprasti ar sužinoti Dvasios galia. […] Ji apima žmonių tikro charakterio bei dvasinių pasireiškimų kilmės ir prasmės suvokimą“ („Įžvalgos dovana“).

Kartais pikti žmonės naudojasi pasaulietiška išvaizda stengdamiesi suklaidinti mus, kad galvotume, jog verta elgtis taip, kaip elgiasi jie. Jie yra „išminting[i] savo pačių akyse ir proting[i] savo pačių manymu“ (Izaijo 5:21; 2 Nefio 15:21). Gelbėtojas sugebėjo permatyti tą apsimetinėjimą ir įžvelgti stipriąsias asmenybės puses ir nuoširdų žmogaus širdies ketinimą net tarp pačių nuolankiausiųjų ir atstumtųjų.

Alma parodė tokią įžvalgą kalbėdamas su tais, kurie buvo „visų žmonių niekinami“ ir taip palaiminti, nes tapo nuolankūs ir „nusižeminę širdimi“ (žr. Almos 32:5–8).

Turime atminti, kad tai, „kas yra iš Dievo […] dvasiškai vertinama“ (1 Korintiečiams 2:14). Žiūrint į kitus taip, kaip žiūri Dangiškasis Tėvas, įžvalga leidžia mums teisti teisiai.

Teisus teisimas

Kiekvieną savo gyvenimo dieną mes teisiame vertindami ir naudodamiesi įžvalga. Tačiau Viešpats tikisi, kad darysime tai teisiai. Mūsų, kaip Viešpaties Jėzaus Kristaus mokinių, žodžiai ir veiksmai turi parodyti, kad esame gailestingi, mylintys ir nusiteikę padėti.

Mes, kaip teisūs teisėjai, turime užtikrinti, kad daugiau dėmesio skiriame žmogaus asmenybei, o ne jo išvaizdai. Taip pat turime atminti, kad savo išvaizda ir žodžiais mes kasdien sukuriame pirmuosius įspūdžius. Daugelis bus paskatinti sužinoti daugiau apie mūsų asmenybę ir Evangelijos žinią, jei mūsų išvaizda atspindės didelę mūsų žinios vertę.

Viešpats ir Mokytojas Jėzus Kristus parodė mums tobulą pavyzdį, kuriuo galime sekti stengdamiesi teisti teisiai. Mes privalome – taip, kaip daro Jis, – išlaikyti pusiausvyrą tarp to, ką matome iš išorės, ir to, kas vyksta kiekvieno žmogaus viduje.