Evangelijos perspektyvos palaiminimai

Vyresnysis Garis E. Styvensonas

Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo

Iš kalbos „Evangelijos perspektyva“, pasakytos 2017 m. rugsėjo 19 d. Brigamo Jango universiteto Havajų filiale per dvasinę valandėlę.

Evangelijos perspektyva padės jums lengviau suprasti, į ką atkreipti dėmesį, mąstant, kam gyvenime skirti prioritetą, sprendžiant problemas ir susidūrus su pagundomis.

Koks didis palaiminimas būti Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariais Evangelijos laikotarpiu, kai karalystės raktų sugrąžinimas ir pranašystės išsipildymas mums patiems leidžia matyti, kaip „evangelija risis iki žemės pakraščių kaip akmuo, atkirstas nuo kalno ne žmogaus rankomis, risis, kol pripildys visą žemę“ (Doktrinos ir Sandorų 65:2).

Žiūrint į dabar Bažnyčios įkurtus daugiau kaip 3 300 kuolų, atrodo, kad šios Senojo Testamento pranašui Danieliui duotos ir šiuo laikotarpiu pakartotos pranašystės išsipildymas įpusėjo. Per pastaruosius 50 metų Bažnyčios narių kiekis išaugo nuo 2,1 milijono iki 16 milijonų.¹

Už šį spartų augimą ir pokytį ne mažesnį įspūdį man daro faktas, kad Evangelijos principai ir apeigos, įskaitant Jėzaus Kristaus Bažnyčiai apreikštą dieviško vadovavimo modelį, nesikeičia. Šis modelis leidžia organizuoti kuolus ir yra skirtas teikti „apsaug[ą] ir prieglobst[į] nuo audros ir nuo rūstybės, kai ji bus išlieta neskiesta ant visos žemės“ (Doktrinos ir Sandorų 115:6).

Broliai ir seserys, Viešpats dosniai apdovanoja mus palaiminimais. Svarbu suprasti, kad palaiminimai susiję su mūsų paklusimu įsakymams, o įsakymų laikymasis rodo mūsų meilę Viešpačiui. Į šiuos panašūs Evangelijos principai mums suteikia svarbią perspektyvą.

Dėl to norėčiau pabrėžti du dalykus. Noriu atkreipti dėmesį, kad 2015 metais apie šiuos du dalykus jauniems vienišiems suaugusiesiems kalbėjo prezidentas Dalinas H. Ouksas, pirmasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje.

Laikykitės Evangelijos perspektyvos

Prezidentas Ouksas sakė, kad „perspektyva reiškia tarp visų faktų matomą prasmingą ryšį, arba visą vaizdą“². Štai keletas dalykų, kuriuos suprantate žvelgdami iš Evangelijos perspektyvos:

Esate mylinčio Dangiškojo Tėvo vaikai (žr. Doktrinos ir Sandorų 76:24).
Čia esate su tikslu ir turite galimybę rinktis (žr. 2 Nefio 2:27; 10:23).
„Nes visame kame būtinai turi būti priešingybė“ (2 Nefio 2:11).
Jėzus Kristus yra mūsų Gelbėtojas ir užtarėjas pas Tėvą (žr. 1 Jono 2:1; Doktrinos ir Sandorų 110:4).

Pagalvokite, kas nutiks, jei Evangelijos perspektyva taps lęšiu, pro kurį žiūrėsite į kiekvieną gyvenimo detalę. Evangelijos perspektyva padės jums lengviau suprasti, į ką atkreipti dėmesį, mąstant, kam gyvenime skirti prioritetą, sprendžiant problemas ir susidūrus su pagundomis. Ji tikrai gali pakeisti jūsų požiūrį į visą gyvenimą ir įvairius sprendimus, kuriuos teks priimti kelyje.

Taip žiūrėdami žinome, jog Viešpats nori, kad kas savaitę priimtume sakramentą, kad studijuotume Raštus ir kasdien Jam melstumės. Be to, mes žinome, kad Šėtonas gundys mus nesekti mūsų Gelbėtoju ir neklausyti tylių Dvasios raginimų. Tai žinodami galime aiškiau matyti, kad priešininkas stengiasi atimti mūsų valios laisvę ir gebėjimą atsilaikyti prieš jo pastangas įklampinti mus į priklausomybę nuo narkotikų ir pornografijos.

Priešingai nei jis, Evangelijos lęšis suteikia mums aiškią šeimų kūrimo – pasirinkimo tuoktis ir vaikus auginti teisume – viziją. Toks požiūris taip pat atveria mūsų akis ir leidžia pamatyti, kad priešininkas norėtų visiškai sunaikinti šeimą ir supainioti lyčių vaidmenis, taip sumažindamas šeimų sudarymo ir stiprinimo vertę visuomenės akyse.

Išlaikykite dvasinę pusiausvyrą

Prezidentas Ouksas teigė: „Kai jauni suaugusieji mato perspektyvą – bendrą vaizdą, – be galo svarbu, kad gyvenime jie išlaikytų dvasinį balansą. Norėdami tai padaryti, turite susilaikyti nuo kai kurių šio pasaulio vilionių ir daryti tai, kas būtina siekiant priartėti prie Gelbėtojo.“³

Kita vertus, jus slegia daug neatidėliotinų rūpesčių ir skirtingos svarbos gyvenimo reikalų – visais jais reikia pasirūpinti, skirti dėmesį ir nukreipti tinkama linkme. Kiekvienas turbūt sudarytumėte kitokį sąrašą, paremtą asmeninėmis aplinkybėmis, bet jame tikrai bus išsilavinimas, darbas, santuoka ir emocinė bei fizinė gerovė. Be abejo, jūsų užduotis šiuos svarbius gyvenimo vaidmenis derinti su dvasingumu.

Prezidentas Ouksas taip pat pataria būti atsargiems „skiriant laiką, kad nebadautumėte dvasiškai tuo metu, kai pagrindiniai jūsų suplanuoti užsiėmimai yra kiti dalykai. Šis principas paaiškina, kodėl jauniems suaugusiesiems itin svarbu […] paklausyti patarimo lankyti Bažnyčios susirinkimus, tarnauti Bažnyčioje, kasdien studijuoti Raštus, klauptis ir melstis su šeima ir tarnauti atliekant bažnytinius pašaukimus.“⁴

Stengdamiesi skirtingus asmeninius poreikius ir gyvenimo siekius bei išbandymus subalansuoti su dvasingumu pamatysite, kad tokią pusiausvyrą įmanoma pasiekti. Viešpats nereikalauja, kad imtumėtės to, ko negalite pasiekti. Ne kartą girdėjau prezidentą Tomą S. Monsoną (1927–2018) sakant: „Ką Viešpats pašaukia, tą Viešpats ir paruošia.“⁵ Manau, kad tai labiausiai taikytina Bažnyčios nariams.

Kad ir kaip sunku būtų išlaikyti tokią pusiausvyrą, pažadu, kad vienas didžiausių jūsų mirtingojo gyvenimo stebuklų bus jūsų gebėjimas atrasti pusiausvyrą tarp dvasingumo ir svarbių gyvenimo vaidmenų. Tai gali įvykti taip, kad ne tik leis išlaikyti dvasingumo ir svarbių gyvenimo vaidmenų status kvo, bet ir augti bei tobulėti šiose abiejose svarbiose srityse.

Tai įmanoma dėl to, kad Viešpats yra viso to ašis. Jis yra centrinis pusiausvyros taškas. Ir Jis rūpinasi jumis kaip vienu iš Savo vaikų dėl to, kad Jis yra jūsų Dangiškasis Tėvas. Bet toks rezultatas priklauso nuo deramo susitelkimo ir pastangų siekiant pusiausvyros.

Remdamasis savo pastebėjimais ir asmenine patirtimi, manau, kad gyvenime esame linkę nusverti vieną arba kitą pusę. Norint išlaikyti pusiausvyrą reikia nuolatinių pastangų ir rūpesčio. Aktyviai stenkitės būti pastovūs.

Įdomu, kad tai gali paliesti abi sritis. Kartais matysite, jog jums reikia daugiau pastangų išlikti susitelkusiems į studijas arba į darbą, o „Bažnyčioje tarnauti tam skirtu laiku“.⁶ Tačiau nepamirškite Viešpatį laikyti ašimi, padėsiančia rasti tinkamą dvasinę pusiausvyrą.

Viešpats jums padės

Laikantis Evangelijos perspektyvos nesunku suprasti esminę tiesą, kad Viešpats padės mums. Esminis Evangelijos principas – mes esame mylinčių Dangiškųjų Tėvų vaikai. Natūralu, kad Jie visokeriopai mums padeda grįžti į savo dangiškuosius namus.

Norėčiau su jumis pasidalyti pavyzdžiu, kaip Viešpats gali mums padėti. Prieš daugelį metų jį man papasakojo Tedas Karlsonas, vienas mano jaunystės vadovų. Tedas, kuris neseniai atgulė amžino poilsio, man augant padarė milžinišką poveikį. Jis augo Didžiosios depresijos metu, devintas iš keturiolikos vaikų. Jo šeima ūkininkavo ir augino galvijus. Finansiškai tai buvo sunkus metas, o jų didžiausias turtas buvo galvijų banda.

Tedo jaunystėje viena iš jo pareigų buvo prižiūrėti ir, kai reikėjo, ginti bandą užtikrinant, kad ji rastų geriausio pašaro, – jaunam berniukui tai buvo didelis darbas. Jis galėdavo tai padaryti padedamas sumanaus aviganio ponio, kuris žinojo, ką turi daryti, be daugybės nurodymų. Ponio vardas buvo Senasis Smokis. Bet Senasis Smokis turėjo vieną trūkumą – jis nesileisdavo pagaunamas. Kai kas nors prie jo artindavosi, pasprukdavo, žinodamas, kad gali tekti dirbti.

Vieną dieną Senasis Smokis buvo pagautas, jam užmovė apynasrį, uždėjo balną, ir jaunasis Tedas išjojo į pievą, kurioje ganėsi banda. Žemė buvo perdžiūvusi, tokia pat buvo ir ganykla, bet Tedas pastebėjo, kad už jos palei geležinkelio bėgius auganti žolė buvo aukštesnė ir žalesnė. Taigi jis pagalvojo turįs išginti karves iš aptvertos ganyklos ir leisti joms pasimėgauti gera žole, augančia palei bėgius.

Senojo Smokio padedamas Tedas išginė bandą iš ganyklos ir ji pasklido į kairę ir į dešinę palei geležinkelio bėgius, ėsdama geresnę, žalesnę žolę. Atrodė, kad patenkintos karvės rūpinasi pačios savimi, taigi Tedas nulipo nuo savo arklio ir prisėdo ant vadžių, gėrėjosi apylinkėmis, žaidė ir pramogavo. Tačiau, siekdamas žalios žolės, Senasis Smokis galiausiai nuėjo toliau, jo vadžios išsprūdo iš po Tedo.

Ši idiliška ir taiki akimirka staiga baigėsi, kai Tedas tolumoje išgirdo ausį rėžiantį garsą. Tai buvo švilpukas artėjančio lokomotyvo, dundančio tais pačiais bėgiais, ant kurių prieš jį buvo tingiai pasklidusi banda! Jis suvokė, kad bandai ir taip pat jo šeimai pasekmės gali būti siaubingos, jei tik jis neveiks greitai ir nesurinks bandos atgal į ganyklą, toliau nuo besiartinančio traukinio. Jis jautė, jog niekada sau neatleis dėl to, kad neįvykdė jam patikėtos pareigos.

Tedas skubiai pašoko ant kojų ir nudūmė pagriebti Smokio už vadžių. Senasis Smokis pamatė artėjantį Tedą ir, nenorėdamas būti sugautas, greitai nušuoliavo tolyn nuo jo. Uždusęs ir persigandęs, negyvų karvių ir šeimos tragedijos vaizdiniams mirgant mintyse, Tedas suvokė, kad negali delsti.

Vėliau jis aprašė, kas nutiko: „Mano Pradinukų organizacijos mokytoja mokė mus melstis ir sustiprino mano motinos mokymus. Nežinodamas ko griebtis, parpuoliau ant kelių ir ėmiau melsti pagalbos, kad nuvaryčiau karves nuo bėgių.“

Tedas neišgirdo balso, bet jį pasiekė aiški mintis: „Atkreipk dėmesį, kad karvės gali vaikščioti šalia Smokio ir jis nesprunka. Taigi […] dabar, kai esi ant kelių, stokis ir ant rankų. Apsimesk karve ir prisėlink prie Senojo Smokio.“

Tedas sakė: „Aš padariau tai. Jis nekrustelėjo. Pačiupau už vadžių, privedžiau jį prie tvoros, užšokau jam ant nugaros ir pasileidome tarsi vėjas ginti karvių atgal į ganyklą. Senasis Smokis kaip niekad puikiai atliko kiekvieną manevrą.“

Vėliau, besimokydamas mokykloje, Tedas galutinai suvokė, kad gavo aiškų atsakymą į maldą, kai jo žūtbūt reikėjo. Jis pastebėjo: „Angelai tarnavo Senajam Smokiui, viršydami mano sugebėjimus, ir mano šeima buvo apsaugota nuo tragedijos.“ Vėliau jis sakė: „Tai buvo pirmasis iš daugelio raginimų, kuriuos esu gavęs. „Ir ko tik prašysite Tėvą mano vardu, kas teisinga, tikėdami, kad gausite, štai, tai bus jums duota“ (3 Nefio 18:20).“⁷

Kiekvienas turime savo bandą, kurią reikia nuginti nuo bėgių prieš atvykstant traukiniui. Mums gresia įvairiausių formų ir dydžių pavojai. Kai kurie tokie pat rimti, kaip pavojinga situacija Tedo gyvenime, jų pasekmės gresia gyvybei arba mūsų ir artimųjų sieloms.

Kitos situacijos, su kuriomis susiduriame, galbūt gali neturėti tokių rimtų pasekmių, bet vis vien sunkiai slegia mūsų protą ir širdį. Viena aišku – gyvenime kiekvienas susidursime su priešprieša ir negandomis, nes tai mirtingojo gyvenimo dalis. Tačiau atminkite – Viešpats padės mums!

Man patinka šie Mormono Knygos žodžiai: „Matome, kad Dievas prisimena kiekvieną liaudį, kurioje žemėje jie bebūtų, taip, jis skaičiuoja savo žmones, ir jo gailestingumo vidus gaubia visą žemę“ (Almos 26:37).

Čia kalbama apie mus visus. Kokia didelė paguoda žinoti, kad Viešpats padės mums.

Tikėjimas, viltis ir Evangelijos perspektyva

Apibendrindamas raginu jus nepamiršti laikytis Evangelijos perspektyvos. Į jus supantį pasaulį žvelkite pro Jėzaus Kristaus Evangelijos lęšį.

Išlaikykite dvasinę pusiausvyrą. Atlikdami įvairius gyvenimo vaidmenis visi mes susiduriame su išbandymais ir galimybėmis, o su jomis geriausiai susidorojame, kai išlaikome jų pusiausvyrą tikėdami Jėzumi Kristumi ir Jo Apmokėjimu.

Galiausiai, tikėkite ir vilkitės, kad Viešpats jums padės. Šis žinojimas padės tvirtai pasitikti išmėginimus, kurie yra neišvengiama mūsų misijos mirtingajame gyvenime dalis.