Dieviška lemtis

Ema K.

Autorė gyvena Prancūzijoje.

Mano draugė paprastai visada būdavo laiminga. Kas galėjo jai kelti nerimą?

Aš esu iš Prancūzijos, bet mes su seserimi praleidome metus Jungtinėse Valstijose, kai mokėmės pagal mainų programą. Tuo metu sutikome daugybę žmonių, bet didžiausią įspūdį padarė mergina vardu Destini. Ji tapo viena geriausių mano draugių. Mokykloje ir po pamokų su ja ir mano seserimi daug ką veikdavome kartu. Destini visada būdavo laiminga. Man labiausiai patiko šis jos bruožas.

Tada vieną dieną pamačiau ją susikrimtusią, tokią, kokios anksčiau niekada nebuvau mačiusi. Paklausiau jos, kas nutiko. Ji atsakė, kad nenori apie tai kalbėtis. Tada jos rankoje pamačiau popieriaus lapelį. Paėmiau jį ir perskaičiau.

Kažkas jai buvo parašęs kai ką neįtikėtinai pikta. Anoniminiame raštelyje buvo parašyta, kad ji yra bjauri, kad niekas jos nemėgsta, kad jai neverta gyventi ir kad ji turėtų eiti ir nusižudyti. Nebūčiau patikėjusi, kad toks žmogus kaip ji, gali būti taip užpultas. Jos skausmingi išgyvenimai mane labai paveikė.

Nuo tada stengiausi Destini būti dar geresne drauge: ne tik leisti laiką su ja, bet būti visada pasiruošusi ją palaikyti, o svarbiausia – būti nuoširdi. Paaiškinau jai, kad ji yra Dievo dukra, palaiminta dangiškos prigimties, verta pasigėrėjimo ir gali daryti didžius darbus.

Sunku bandyti mylėti save, kai kiti elgiasi su tavimi blogai ir kritikuoja. Susidraugavusi su Destini supratau, kad kartais geriausias būdas padėti kitiems, tai tiesiog juos mylėti ir padėti jiems suprasti, kas jie iš tiesų yra.

Kai metų pabaigoje man reikėjo grįžti į Prancūziją, Destini pasakė man tai, ką visada branginsiu. „Ema, – pasakė ji, – tu išgelbėjai mane. Prieš tau atvykstant norėjau nusižudyti. Bet tada tu su savo seserimi man labai padėjote tiesiog rūpindamosi manimi. Dabar aš myliu save ir myliu jus.“

Mokykloje yra daug vaikų, kurie patiria patyčias, yra atstumti ir su kuriais blogai elgiamasi. Raskite būdą jiems padėti. Kalbėkitės su jais, galvokite apie juos, maloniai su jais elkitės. Tai darytų Gelbėtojas, o kartais paprastas pasisveikinimas arba šypsena gali viską pakeisti.