„Didingas Viešpaties darbas ir puiki mūsų galimybė“, Liahona, 2024 m. liepa.
Didingas Viešpaties darbas ir puiki mūsų galimybė
Kai mylime, dalijamės ir kviečiame, mes bendradarbiaujame su Viešpačiu, kad padėtume kiekvienai brangiai sielai ateiti pas Jį.
Kiekvienas šio paskutinio, didingo evangelijos laikotarpio pranašas Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narius mokė dalytis sugrąžintąja Jėzaus Kristaus evangelija. Per savo gyvenimą mačiau kelis tokius pavyzdžius.
Prezidentas Deividas O. Makėjus (1873–1970), tarnavęs pranašu, kai buvau jaunas, pareiškė: „Kiekvienas narys – misionierius.“
Prezidentas Spenseris V. Kimbolas (1895–1985) mokė: „Diena evangelijai nešti į vis daugiau vietų ir vis didesniam žmonių skaičiui yra čia ir dabar“ ir „turime žengti didesniais žingsniais“ nešdami evangeliją kitiems.
Prezidentas Gordonas B. Hinklis (1910–2008 m.) sakė: „Mūsų darbas yra puikus, didžiulė yra mūsų atsakomybė padėti surasti tuos, kuriuos reikia mokyti. Viešpats kiekvienam iš mūsų įsakė mokyti evangelijos kiekvieną kūrinį. Tam reikės [mūsų] didžiausių pastangų.“
O prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė: „Misionieriškas darbas yra esminė Izraelio didžiojo surinkimo dalis. Šis surinkimas yra svarbiausias darbas žemėje mūsų laikais. Niekas kitas jam neprilygsta mastu. Niekas kitas jam neprilygsta svarba. Viešpaties misionieriai – Jo mokiniai – šiandien užsiima didžiausiu iššūkiu, didžiausiu reikalu ir didžiausiu darbu žemėje.“
Asmeniškai tai supratau, kai buvau jaunas misionierius Britanijos misijoje. Šiandien esu tuo įsitikinęs dar labiau. Kaip Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalas liudiju, kad visur yra galimybių padėti kitiems ateiti pas Kristų, parodant savo meilę, dalijantis įsitikinimais ir kviečiant juos prisijungti prie mūsų, kad patirtų Jėzaus Kristaus evangelijos džiaugsmą.
Darbas juda į priekį
Kai 2004 m. buvo pristatytas pirmasis knygos „Skelbti mano evangeliją“ leidimas ir kai 2023 m. buvo išleistas antrasis leidimas, man teko privilegija tarnauti Bažnyčios Misionierių departamente. Manau, kad „Skelbti mano evangeliją“ labai palaimino misionierišką darbą.
Naujasis vadovas „Skelbkite mano evangeliją“ apima viską, ko išmokome nuo 2004 metų, kiekvieno Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo nario įkvėptą nurodymą ir visus padarytus dalijimosi evangelija skaitmeniniame amžiuje pakeitimus. Kai kurie iš šių pakeitimų atnešė didelę sėkmę.
Pastebėjome, kad dalijimasis evangelija paprastais, įprastais ir natūraliais būdais, taikant principus „mylėkite, dalykitės, kvieskite“, labai laimina karalystę. Būtent taip dalijosi evangelija Jėzus Kristus, kai gyveno žemėje. Jis dalijosi savo gyvenimu, meile ir visus kvietė ateiti pas Jį (žr. Mato 11:28). Mylėti, dalytis ir kviesti taip kaip Jis, yra ypatinga kiekvieno Bažnyčios nario palaima ir pareiga.
Pradėkite nuo meilės
Getsemanės sode ir ant kryžiaus Jėzus Kristus prisiėmė pasaulio nuodėmes ir iškentė visą širdgėlą ir „visokius skausmus ir suspaudimus, ir gundymus“ (Almos 7:11). Dėl to „[Jis], […] didžiausias iš visų, drebėj[o] iš skausmo ir krauj[avo] iš kiekvienos poros“ (žr. Doktrinos ir Sandorų 19:18). Savo apmokėjimu ir prisikėlimu Jėzus Kristus padarė išgelbėjimą ir išaukštinimą įmanomą visiems.
Atsigręžus į Gelbėtoją ir apmąstant viską, ką Jis padarė dėl mūsų, mūsų širdis prisipildo meilės Jam. Tada Jis nukreipia mūsų širdis į kitus ir liepia mylėti juos (žr. Jono 13:34–35) ir dalytis su jais Jo evangelija (žr. Mato 28:19; Morkaus 16:15). Jei aplinkiniai jaučia, kad nuoširdžiai juos mylime ir jais rūpinamės, jie greičiausiai atvers savo širdis mūsų žiniai taip pat, kaip dėl Amono meilės ir tarnystės karalius Lamonis atvėrė savo širdį evangelijai priimti (žr. Almos 17–19).
Dalydamiesi evangelija pradėkime nuo meilės. Kai kreipiamės į kitus iš meilės – atmindami, kad jie yra mūsų broliai ir seserys bei mylimi mūsų Dangiškojo Tėvo vaikai, – mums atsivers progos pasidalyti tuo, ką žinome esant tiesa.
Būkite uoliai užsiėmę ir dalykitės
Niekas kitas nebuvo labiau pasišventęs dalijimuisi evangelija už prezidentą M. Raselą Balardą (1928–2023). Savo paskutinėje konferencinėje kalboje jis liudijo: „Vieni šlovingiausių ir nuostabiausių dalykų, kuriuos žmogus šiame pasaulyje gali žinoti, yra tai, kad mūsų Dangiškasis Tėvas ir Viešpats Jėzus Kristus apsireiškė šiomis pastarosiomis dienomis ir kad Džozefas buvo iškeltas, kad sugrąžintų nesibaigiančios Jėzaus Kristaus evangelijos pilnatvę.“
Visą savo gyvenimą daugelyje šalių prezidentas Balardas uoliai dalijosi šia brangia žinia su visais. Jis ragino mus daryti tą patį. Jis mokė, kad galime dalytis evangelija „būdami gerais kaimynais, rūpindamiesi ir rodydami meilę“. Taip darydami galime „savo pačių gyvenimuose spinduliuoti [kitiems] palaiminimus, kuriuos gali pasiūlyti evangelija“. Mes taip pat turime „liudy[ti] tai, ką žino[me], kuo tiki[me] ir ką jaučia[me]. Prezidentas Balardas mokė: „Tyras liudijimas […] Šventosios Dvasios galia gali būti nešamas į kitų žmonių, kurie yra atviri jį priimti, širdis.“
Dalytis sugrąžintąja Jėzaus Kristaus evangelija buvo didžiausias prezidento Balardo širdies troškimas. Mes – kaip ir jis – galime uoliai dalytis evangelija tiek žodžiais, tiek darbais. Niekada nežinome, kas tarp mūsų ieško evangelijos šviesos, bet nežino, kur ją rasti (žr. Doktrinos ir Sandorų 123:12).
Nuoširdžiai kvieskite
Padėdami kitiems ateiti pas Kristų, mes kviečiame juos patirti džiaugsmą, kurį atneša Gelbėtojas ir Jo evangelija. Tai galime padaryti kviesdami juos ateiti į veiklą, skaityti Mormono Knygą arba susitikti su misionieriais. Taip pat galime nuoširdžiai pakviesti juos kartu su mumis dalyvauti sakramento susirinkime.
Kiekvieną savaitę dalyvaujame sakramento susirinkime, „garbiname Dievą ir priimame sakramentą, kad atmintume Jėzų Kristų ir Jo Apmokėjimą“. Tai galimybė žmonėms pajusti Dvasią, artintis prie Gelbėtojo ir stiprinti savo tikėjimą Juo.
Kai ieškome būdų mylėti, dalytis ir kviesti, turėtume planuoti ir stengtis padėti žmonėms apsilankyti sakramento susirinkime. Jei jie priims mūsų kvietimą ir ateis į sakramento susirinkimą, daug didesnė tikimybė, kad jie toliau eis krikšto ir atsivertimo keliu. Visa širdimi tikiu, kad kviesdami kitus ateiti į sakramento susirinkimą ir padėdami jiems atpažinti iš to kylančius palaiminimus, sulauksime didžiulės sėkmės.
Viešpats mus ves
Niekada nežinome, kokią sėkmę ir sunkumus patirsime, kai mylėsime, dalysimės ir kviesime. Mozijo sūnūs „ėjo iš miesto į miestą ir iš vienų garbinimo namų į kitus […] tarp lamanitų skelbti ir mokyti Dievo žodžio […]; ir taip jiems tai pradėjo labai sektis“. Per jų pastangas „tūkstančiai buvo atvesti į Viešpaties pažinimą“ ir daugelis „buvo atversti“ ir „niekuomet neatpuolė“ (žr. Almos 23:4–6).
Nors tai patirsime ne visada, Viešpats pažadėjo, kad mums padės, nes Jam brangi kiekviena siela. Jei pasitikėsime Viešpačiu ir užsiimsime Jo tarnyste, Jis mokys mus, kaip dalytis Jo evangelija su kitais juos mylint, dalijantis su jais savo gyvenimu ir liudijimu ir kviečiant juos kartu su mumis sekti Juo.
„Didis [bus mūsų] džiaugsmas“ (žr. Doktrinos ir Sandorų 18:15), kai pasinaudosime mus supančiomis progomis padėti Viešpačiui Jėzui Kristui Jo didingame sielų atvedimo pas Jį darbe.