„Nepraleiskite progos tarnauti misijoje vyresniame amžiuje“, Liahona, 2024 m. liepa.
Tikėjimo išlaikymas senstant
Nepraleiskite progos tarnauti misijoje vyresniame amžiuje
Mūsų sandoros kviečia mus tarnauti vienas kitam, būti Dievo liudytoju ir guosti tuos, kuriems reikia paguodos. Tarnavimas vyresnio amžiaus misionieriumi yra vienas būdų, kaip atsiliepti į šiuos kvietimus, laiminantis mūsų pačių gyvenimą ir tų, kuriems tarnaujame.
Šiuo metu yra 34 000 vyresnio amžiaus misionierių, tarnaujančių nuolatinėse arba tarnavimo misijose, kurie, kaip ir jų jaunesnieji kolegos, savo kelionėje patiria daug džiaugsmo. Vyresnio amžiaus misionieriais gali būti vieniši asmenys ir poros, atliksiantys įvairias užduotis.
Poreikis tam labai didelis. Vyresnysis Ronaldas A. Resbandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo 2023-ųjų spalio visuotinėje konferencijoje ragino vyresnio amžiaus narius pagalvoti apie tarnavimą misijoje vyresniame amžiuje. Jis paklausė: „Ką veikiate šiame savo gyvenimo etape?“ Yra tiek daug būdų vyresnio amžiaus misionieriams atlikti tai, ko negali niekas kitas. Jūs esate nepaprasta gėrio jėga, turinti patirties Bažnyčioje ir pasiruošusi padrąsinti bei gelbėti Dievo vaikus.“
Aiškindamas, kaip pašaukiami vyresnio amžiaus misionieriai, prezidentas Raselas M. Nelsonas sakė: „Vyresnio amžiaus misionierių galimybės yra įvairios ir didelės. Jų pašaukimas tarnauti oficialiai skelbiamas po to, kai pamaldžiai apmąstomos jų profesinės aplinkybės, kalbos įgūdžiai ir asmeniniai gebėjimai. Iš visų reikalavimų galbūt svarbiausias yra noras tarnauti.“ Be to, vyresnio amžiaus misionierių indėlį jis apibūdino kaip „nepakeičiamą“.
„Kai kurie vyresnio amžiaus misionieriai darbuojasi misijos biure, su „BYU-Pathway“ programa arba humanitarinėmis iniciatyvomis, kurios turi aiškiai apibrėžtą struktūrą, – pažymėjo vienas iš vyresnio amžiaus misionierių. – Mes patys tarnavome keliose tokiose misijose. Taigi, kai buvome pašaukti į MLS (member and leader support (paramos nariams ir vadovams)) misiją, šiek tiek nerimavome. Kai pradėjome, mums tikrai patiko lankstumas ir kūrybiškumas, kuriuos lankant narius ir stiprinant skyrius mums teikė ši misija.“
Viena vyresnio amžiaus sesuo, tarnaujanti lankytojų centre, sakė: „Kai numirė mano vyras, nežinojau, ką daryti su savo laiku. Dabar turiu ką veikti, kur nueiti ir su kuo susitikti. Yra žmonių, kurie pasikliauna manimi.“
„Nereikia nuogąstauti, jei jaunystėje netarnavote misijoje, – pastebėjo viena sesuo, grįžusi namo iš savo misijos vyresniame amžiuje. – Tai naujas vaidmuo kiekvienam. Visi išmokome pasikliauti Viešpačiu, kaip ir vienas kitu, ir supratome, kad „nežymiais ir paprastais dalykais įvykdomi dideli dalykai“ [Almos 37:6].“
Palaiminimai misionieriams
Misijos vyresniame amžiuje tokios pat įvairios, kaip vyresnio amžiaus misionieriai. Yra visokių tipų – kiekviena jų turi savų iššūkių, džiaugsmų ir asmeninių privalumų. Tačiau yra keletas bendrų bruožų, būdingų bet kuriai misijai vyresniame amžiuje: prasmingas Raštų studijavimas, dažnos ir nuoširdžios maldos, įtraukiantis tarnavimas, nuolatinis Šventosios Dvasios vadovavimas ir unikali galimybė ką nors pakeisti.
„Niekada nesijaučiau taip arti Viešpaties, nei tada, kai tarnavome vyresnio amžiaus misionieriais, – kalbėjo vienas vyresnio amžiaus misionierius. – Žinojau, kad šio to negaliu kontroliuoti, ypač to, kas liečia mano vaikus ir anūkus. Tad viską atidaviau į Viešpaties rankas. Ir Jis palaimino mūsų šeimą. Nesame buvę artimesni anūkams, nei kas savaitę bendraudami su jais per „Zoom“. Kalbėjome apie dalykus, kuriais anksčiau nebūtume jų sudominę. Nors tai nutinka ne kiekvienam, mūsų atveju, kol tarnavome, vienas iš mūsų sūnų grįžo į bažnyčią, o kitas dar kartą susituokė ir vėliau buvo užantspauduotas šventykloje.“
Kitas vyresnio amžiaus misionierius pasakė: „Mūsų kasdieniai asmeniniai ir bendri Raštų studijavimai tapo prasmingesni, nes ieškojome būdų, kaip pritaikyti Raštus, o ne tik juos skaityti. Aš ne tik „sukau kilometražą“, kaip kad kartais darydavau anksčiau. Mums tarnaujant atrodė, kad aš nuolat remiuosi tą dieną ar tą savaitę skaitytomis Raštų eilutėmis, todėl pradėjau tikėtis, kad kiekvieną dieną panaudosiu neseniai skaitytas Raštų eilutes. Buvau ne toks pasyvus studijuodamas Raštus, tikėdamasis, kad remsiuosi tuo, ką perskaičiau per dieną.“
„Tarnavimas misijoje suteikė man naują gyvenimą, – pasakė viena vyresnio amžiaus sesuo. – Tai suteikė man prasmingą tikslą, naują kibirkštį gyventi ir šį tą daugiau nei golfas ar anūkų priežiūra.“
„Tarnavimas yra lyg dvipusio eismo gatvė, – teigė kita vyresnio amžiaus sesuo. – Jei galvodavome – šiek tiek arogantiškai – apie tai, kiek daug darome dėl kitų, mums nelabai sekdavosi. Tačiau, kai supratome, kiek patys sužinome ir augame, mes ne tik pasikeitėme, bet atrodė, kad kiti labiau domėjosi tuo, ką kalbėdavome ir darydavome. Rodos, tikėdavomės nedaug, o gaudavome su kaupu.“
Stipresni ryšiai
Tarnaudami misionieriais vyresniame amžiuje žmonės sukuria stiprius ryšius, trunkančius visą gyvenimą. Daugelis suartėja su žmonėmis, kuriems tarnauja. Jie taip pat sukuria stiprius ryšius su kitais misionieriais ir vietiniais vadovais. „Susidraugavome su jaunesniais misionieriais, kitomis poromis ir žmonėmis, kurių anksčiau nebūtume sutikę, jei būtume likę namuose, – sakė vienas iš vyresnio amžiaus misionierių. – Mes vis dar bendraujame. Kai jau galvojau, kad kiekviena diena bus tokia pati, vykimas į misiją davė mums naują pradžią ir naujų draugų, keliavusių kartu su mumis.“
Misijos vyresniame amžiuje taip pat gali padėti poroms sustiprinti jų santuoką. Kai žmonės išeina į pensiją arba mažiau dirba, poroms gali tekti persvarstyti bendrą tikslą, nes jie galbūt nebeaugina vaikų savo namuose. Jie taip pat gali būti pripratę būti savo srityje ir turėti savo tvarkaraštį. Bėgantys metai ar išėjimas į pensiją gali tai pakeisti. Kažko naujo ir bendro pradėjimas kartu, nesvarbu, ar tarnavimas iš namų, ar nuolatinė misija vyresniame amžiuje, gali padėti porai atrasti naują tikslą ir sustiprinti jų pasikliovimą vienas kitu.
„Yra posakis, kad „pensijoje tegauni pusę buvusių pajamų, bet dvigubai daugiau savo vyro“, – juokaudama sakė viena sesuo. – Tarnaudami misijoje toli nuo namų galėjome apie šiuos pokyčius kalbėti taip, kaip niekada nebūtume kalbėję prieš misiją. Kai mano vyras išėjo į pensiją, iškilus nesusitarimams, mes tiesiog užvirdavome savyje. Dabar, užuot ėję savais keliais ir nekreipę dėmesio vienas į kitą, nenorime daryti neigiamos įtakos Viešpaties darbui, todėl išsikalbame apie tai, kas mus slegia.“
„Kas vakarą su žmona pasikalbame apie švelnius pasigailėjimus, kuriuos patirdavome tą dieną tarnaudami misijoje“, – sakė vienas iš vyresnio amžiaus misionierių. – Tai ne tik padėjo labiau susitelkti į tai, kas nutiko, ir mažiau į save, bet ir suteikė galimybę pamatyti gėrį aplink mus net tada, kai dalis dienos nebuvo sėkminga.“
„Dėl to, kad tai buvo paskutinis dalykas, kurį darydavome kas vakarą, – pridūrė jo žmona, – miegoti eidavome mažiau įsitempę ir labiau patenkinti nei prieš daugelį metų. Pradėjau net geriau miegoti!“
Palaiminimai tiems, kuriems jie tarnauja
Gyvenime yra pakilimų ir nuosmukių – gerų ir blogų dienų. Taip pat ir misijoje. Tačiau tarnavimas Viešpačiui teikia daug vidinės naudos ne tik pasibaigus misijai, bet ir jos metu. Kaip pasakė Esteros pusbrolis Mordekajas: „Kas žino, gal dėl šio laiko tu ir tapai karaliene?“ (Esteros 4:14; kursyvas pridėtas). Žvelgdami atgal į savo tarnavimą, daugelis vyresnio amžiaus misionierių jautė, kad buvo paskirti atlikti užduotį arba pašaukti į vietovę, kurioje jie buvo išskirtinai kvalifikuoti patenkinti konkretų poreikį.
Kai gyvenau Luizianoje (JAV), pats patyriau, kokį didelį gėrį gali padaryti viena vyresnio amžiaus misionierių pora. Netrukus po to, kai buvau pašauktas tarnauti Luizianos Naujojo Orleano kuolo aukštojoje taryboje, buvau paskirtas padėti Port Salferio skyriui. Tame skyriuje tebuvo vos keli aktyvūs kunigystę turintys broliai. Daugelis mokytojų ir vadovų pareigų buvo paskirtos moterims, kurių vyrai nebuvo Bažnyčios nariai. Kartais į skyrių būdavo paskiriami vyresnio amžiaus misionieriai arba kuolo vadovai, tačiau jiems sunkiai sekėsi pasiekti šias šeimas, kuriose ne visi nariai.
Tada skyriui padėti buvo paskirta viena vyresnio amžiaus pora iš Vajomingo (JAV). Daugelį metų jie ūkininkavo ir dirbo vietinėje sūrio gamykloje netoli savo namų. Dėl savo praeities ir gyvenimiškos patirties jie nesunkiai rado bendrą kalbą su daugeliu Port Salferio žmonių, dirbusių naftos pramonėje. Ši vyresnio amžiaus pora didžiąją laiko dalį leido kurdami ryšius su skyriaus šeimomis, kuriose ne visi nariai, ir tarnaudami joms. Jų tarnystės ir meilės Port Salferyje metu tas skyrius labai sustiprėjo ir buvo palaimintas dėl jų ištikimo tarnavimo. Keletas vyrų iš tų šeimų, kuriose ne visi nariai, prisijungė prie Bažnyčios ir taip sustiprino vyresniųjų kvorumą ir skyrių.
Vyresnio amžiaus misionieriai laimina tiek savo, tiek kitų gyvenimą. Nepraleiskite nuostabios progos tarnauti ir tobulėti!