„Drąsa dalytis tuo, ką vertinu labiausiai“, Liahona, 2024 m. liepa.
Drąsa dalytis tuo, ką vertinu labiausiai
Sekdama savo vyskupo ir jo žmonos pavyzdžiu užsibrėžiau tikslą padovanoti Mormono Knygą per kiekvieną sirgalių grupės kelionę.
Augant man patiko žiūrėti, kaip senelės vištos perekšlės per audrą surenka po sparnais savo viščiukus, kad juos apsaugotų. Tas vaizdinys man tapo dar svarbesnis po to, kai apie jį perskaičiau Mormono Knygoje (žr. 3 Nefio 10:4–6). Kai buvau jauna suaugusioji, mano vyskupas ir jo žmona, kurie verslo reikalais labai daug keliaudavo, papasakojo man, kad kaskart keliaudami jie kam nors padovanodavo Mormono Knygą.
Tai mane įkvėpė. Aš žavėjausi jais, ir jų pavyzdys palietė man širdį. Nusprendžiau, kad jei kada nors turėsiu galimybę keliauti už Jutos, JAV, ribų, paseksiu jų pavyzdžiu ir kaskart kam nors padovanosiu Mormono Knygą.
Būdama Brigamo Jango universiteto sirgalių grupės nare dažnai su grupe keliaudavau. Prieš pirmąją kelionę nupirkau Mormono Knygą ir joje užrašiau savo liudijimą. Norėjau išsiugdyti drąsą su kitais dalytis tuo, ką vertinu labiausiai: savo liudijimu ir Mormono Knyga. Norėjau būti kaip mano vyskupas ir jo žmona. Norėjau būti kaip Jėzus Kristus. Norėjau padėti rinkti žmones ir padėti jiems eiti pas Jį.
Greitai supratau, kad jei prieš kiekvieną kelionę melsdamasi paprašysiu, kad būčiau nuvesta pas tą, kuriam to reikia, tai tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje atsiras žmogus, su kuriuo Mormono Knyga pasidalyti bus natūralu ir lengva. Kuo daugiau praktikavausi, tuo lengviau man tapo dalytis. Mano kelionės tapo prasmingesnės. Mane visada jaudindavo galimybė rasti Dangiškojo Tėvo palaimintą šio švento Kristaus testamento gavėją.
Keliaudama mąstydavau: „Kur turėčiau eiti, kad rasčiau tą, kurį Dangiškasis Tėvas siunčia pas mane šį kartą? Kaip galėčiau jam ar jai perteikti, kokia brangi man yra Mormono Knyga?“ Kai savo mintis ir veiksmus nukreipiau ne tik į savo poreikius ir pramogas, pradėjau jausti didesnę meilę visiems sutiktiems žmonėms. Stengiausi į juos žvelgti Gelbėtojo akimis. Meldžiausi, kad jie priimtų dievišką dovaną, kurią Dangiškasis Tėvas pasiuntė mane jiems pasiūlyti.
Buvo liūdna, kai baigėsi mano paskutinieji metai. Būti BJU sirgalių grupės nare man buvo viso gyvenimo svajonės išsipildymas. Bet kokiu atveju būčiau mėgavusis nuostabia patirtimi būti su sirgalių grupe, bet galimybė per kiekvieną sirgalių grupės kelionę padovanoti Mormono Knygą praturtino mano gyvenimą puikiais, netikėtais būdais.
Mormono Knygos dovanojimas buvo vertingas ir lengvas būdas prie mano universitetinės patirties pridėti dar vieną prasmės sluoksnį. Žinau, kad žmonės, kuriems padovanojau Mormono Knygą, buvo konkrečiai vedami ją gauti. Taip pat žinau, kad į neįtikėtiną mano gyvenimo gobeleną Dangiškasis Tėvas įaudė meilės kupiną, nuostabiai švelnų pasigailėjimą: per kiekvieną mano kelionę Jis leido man ypatingu būdu pajusti meilę Jo vaikams.
Baigusi universitetą nusprendžiau ir toliau visada ieškoti žmonių, kuriems galėčiau paliudyti. Laikui bėgant įgijau daugiau gebėjimų ir pasitikėjimo dalytis savo liudijimu. Išmokau nebebijoti juo dalytis. Tikiu, kad praktikuodamiesi ir prašydami dieviškos pagalbos visi galėsime su didesniu pasitikėjimu savimi dalytis liudijimu.
Pasirinkusi sekti savo gerojo vyskupo ir jo žmonos pavyzdžiu, savo gyvenimą daugeliu atžvilgių padariau prasmingesnį. Tai išmokė mane matyti, kad Viešpats žino apie kiekvieną savo vaiką. Jis myli mus ir trokšta surinkti mus visus po savo sparnais. Kokia tai palaima suprasti šį nuostabų vaizdinį, kurį Jis naudoja apibūdindamas savo surinkimą. Jis surenka mus taip, kaip višta surenka ir švelniai saugo savo viščiukus.
Autorė gyvena Jutoje, JAV.