„Dėl ko galime melstis?“, Liahona, 2024 m. liepa.
Ateik ir sek paskui mane
Dėl ko galime melstis?
Almos 33 ir 34 skyriuose mokoma, kad galime melstis bet kur, bet kada ir dėl bet ko. Toliau pateikiami keli pavyzdžiai, kaip asmenys meldžiasi įvairiose situacijose.
Skaitydami apie šiuos potyrius, pamąstykite, kaip jūs esate meldęsi „dėl savo laukų kaimenių“ ir „savo kambarėlyje ir savo slaptavietėje, ir savo tyruose“ (Almos 34:25, 26).
Pastarųjų dienų šventasis Alma Ričardsas pateko į 1912 m. olimpinę rinktinę.
Malda olimpinėse žaidynėse
Šuolininkas į aukštį Alma Ričardsas priklausė 1912 m. lengvosios atletikos olimpinei rinktinei, kuri varžėsi Stokholme, Švedijoje. Varžybų metu dalyviai iškrito vienas po kito, liko tik Alma ir dar vienas dalyvis.
„Kai Alma ruošėsi šuoliui, jo galvoje sukosi mintys. Štai jis atstovauja savo šaliai svarbiausiose pasaulio lengvosios atletikos varžybose. Tačiau jis jautėsi silpnas, tarsi jo pečius slėgtų visas pasaulis. Jis galvojo apie Jutą, savo šeimą ir gimtąjį miestą. Jis galvojo apie BJU ir šventuosius. Nulenkęs galvą jis tyliai paprašė Dievo suteikti jam jėgų. „Jei teisinga, kad laimėčiau, – meldėsi jis, – stengsiuosi būti geru pavyzdžiu per visas savo gyvenimo dienas.“
Pasitelkęs Viešpaties stiprybę, Alma šoko ir įveikė aukštai iškeltą kartelę. Kai likusiam varžovui nepavyko, Alma laimėjo aukso medalį.
Vėliau draugas „pašiepė jį už tai, kad jis meldėsi prieš savo pergalingą šuolį. „Norėčiau, kad nesijuoktum, – tyliai atsakė Alma. – Meldžiau Viešpatį, kad suteiktų man jėgų peršokti per tą kartelę, ir aš peršokau.“
Malda prie sankryžos
1898 m. Inez Nait ir Dženi Brimhal buvo pirmosios dvi nesusituokusios moterys, pašauktos Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios seserimis misionierėmis. Iškart po atvykimo į savo misiją Anglijoje abi moterys išvyko pamokslauti į Oldamą, nedidelį pramonės miestelį netoli Liverpulio.
Inez Nait ir Dženi Brimhal meldė pagalbos savo misionieriškai tarnystei Anglijoje.
Dešinėje: nuotrauką pateikė Dženifer Votkot Hjuton
Vieną vakarą susirinko šios dvi seserys, jų misijos prezidentas ir kiti misionieriai. „Jie sustojo ratu prie judrios sankryžos, meldėsi ir giedojo giesmes, kol aplink juos susibūrė didžiulė minia.“ Jiems taip gerai sekėsi, jog misijos prezidentas „paskelbė, kad kitą dieną bus surengtas neeilinis susirinkimas, ir pakvietė visus ateiti ir pasiklausyti „tikrų gyvų mormonių“ pamokslo.“
Malda dėl transporto
Saras iš Bo, Siera Leonės, taksi motociklu nukeliavo į kaimo vietovę, kad nuvežtų savo pagyvenusiems tėvams labai reikalingų vaistų. Jis užsibuvo ilgiau, nei planavo, kad padėtų savo tėvams suremontuoti vėtros apgadintą stogą. Kai jis buvo sutaisytas, pradėjo temti.
Dėl vėlyvo meto buvo mažai tikėtina, kad atvažiuos taksi. Saras ėmė nerimauti. Nesulaukus taksi, jam tektų keliauti pėsčiomis, o kelionė būtų ne tik ilga, bet ir galimai pavojinga. Nesinorėjo nakvoti tėvų namuose, nes kitą rytą jam reikėjo anksti eiti į darbą. Be to, jis nenorėjo palikti savo jaunos šeimos vienos naktį.
Melstis dėl taksi motociklo atrodė šiek tiek keista, tačiau Saras paprašė Dievo padėti jam grįžti namo. Po kelių minučių pasirodė taksi, ką tik išlaipinęs žmogų toje vietovėje, nors paprastai ten mažai važinėjama. Saras su dėkingumu atsisėdo, jausdamasis palaimintas, kad galės laiku grįžti ir suspės įvykdyti savo įsipareigojimus darbe bei užtikrinti šeimos saugumą.
Malda dėl tvarkaraščio pakeitimo
Brolis Migelis Tronkosas iš Santa Kruso, Argentinos, tikėjosi savo kuole pasiklausyti vyresniojo Karloso H. Amado iš Septyniasdešimties. Tačiau buvo numatyta, kad vyresnysis Amadas pasisakys antradienio vakarą, o brolis Tronkosas, vidurinės mokyklos mokytojas, tą vakarą turėjo vesti pamoką mokykloje. Nusprendęs dalyvauti susirinkime, jis su šeima meldė pagalbos.
Brolis Tronkosas pasakojo:
„Likus dienai iki konferencijos, pajutau vidinį raginimą pasikalbėti su direktore apie tai, kad norėčiau išeiti 20 minučių anksčiau. […] Man nespėjus ištarti nė žodžio, ji manęs paklausė, ar nesutikčiau antradienį pamoką pradėti dviem valandomis anksčiau. […]
Kokia mums tai buvo palaima. Į susirinkimą atvykome turėdami pakankamai laiko ir pajutome Dvasią vieno iš Viešpaties mokinių akivaizdoje. […] Be to, kaip šeima gavome liudijimą, kad Dangiškasis Tėvas žino mūsų troškimus ir girdi mūsų maldas.“