17 skyrius

Tęskite didįjį mokymosi procesą

„Turime toliau augti. Turime nuolatos mokytis. Esame Dievo įpareigoti plėsti savo pažinimą.“

Iš Gordono B. Hinklio gyvenimo

Prezidentas Gordonas B. Hinklis sakė: „Man patinka mokytis. Mėgaujuosi kiekviena galimybe įgyti žinių. Tikrai, visą savo gyvenimą tikiu ir energingai palaikau išsilavinimo siekimą – tiek sau, tiek ir kitiems. […] Mano požiūriu, mokymasis yra ir praktinis, ir dvasinis reikalas.“¹

Prezidento Hinklio bendratarniai Bažnyčios vadovybėje žavėjosi jo dovana kaupti žinias ir jas taikyti savo darbe. Vyresnysis Robertas D. Heilsas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pastebėjo: „Dar nesu sutikęs kito tokio žmogaus, kuris taip gerai įsisavintų informaciją skaitydamas ir bendraudamas su žmonėmis. Jei jis vakarieniaudavo su kokiu nors žmogumi, tai po vakarienės jau ką nors žinodavo iš to žmogaus profesinės srities.“ Vyresnysis Nylas A. Maksvelas, taip pat iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo, sakė: „Prezidentas Hinklis yra unikalus tuo, kad atsimena, ką perskaito, ir atsirenka tai, ką nori atsiminti. Jo žinios yra plačios. Dėl savo žinių jis gali priimti protingus sprendimus.“²

Prezidentas Hinklis visą gyvenimą mokėsi ir tobulinosi imdamas pavyzdį iš savo tėvų. Štai ką jis papasakojo apie savo tėvo Brajento S. Hinklio atsidavimą mokymuisi:

„Būdamas mano amžiaus jis jau buvo išėjęs į pensiją. Tačiau liko aktyvus. Jis gyveno pakankamai kukliuose, bet patogiuose namuose kaime. Aplink namą buvo sodas – jam patikdavo žmonėms dalyti vaisius. Jo namų kiemą sudarė pievelės, krūmai ir medžiai. Vieną kiemo dalį nuo kitos skyrė 61 cm aukščio akmens siena. Kai tik būdavo geras oras, jis atsisėsdavo ant tos sienos su sena skrybėle, dengiančia jo akis nuo vasaros saulės. Kai nuvykdavome jo aplankyti, aš prisėsdavau šalia jo. Šiek tiek paragintas jis imdavo pasakoti apie savo gyvenimą. […]

Jis buvo švietėjas. Jis buvo sėkmingas verslininkas. Jis pirmininkavo didžiausiam, maždaug 15000 narių, Bažnyčios kuolui. Jis tarnavo misijos prezidentu ir atliko daugybę kitų pareigų. O dabar jis išėjo į pensiją ir sėdėjo sau ant tos sienos. Jis buvo nepaprastas skaitytojas, turėjęs nuostabią biblioteką. Jis buvo puikus kalbėtojas ir rašytojas. Dar prieš pat mirtį, sulaukęs beveik 94 metų, jis skaitė, rašė ir apmąstė savo įgytas žinias.

Sužinojau, kad tomis šiltomis dienomis jis valandų valandas sėdėdavo ant tos sienos apmąstydamas tai, ką perskaitė savo bibliotekoje.

Manau, kad jis seno gracingai ir gražiai. Jis turėjo knygų su brangiu lobiu – visų amžių didžių vyrų ir moterų mintimis. Jis niekada nesiliovė mokytis, tad atsisėdęs ant tos sienos imdavo nuodugniai apmąstyti tai, ką perskaitė ankstesnį vakarą. […]

Kodėl pasakoju apie kažkokį seną žmogų ir sieną, ant kurios jis sėdėdavo? Pasakoju, nes manau, kad čia yra pamoka kiekvienam iš mūsų. Niekada neturime liautis mokytis. Mes tikime amžinuoju tobulėjimu ir tuo, kad šis gyvenimas yra amžinybės dalis, kurią reikia naudingai nugyventi iki pat galo.“³

„Siekite mokytumo, būtent mokymusi ir taip pat tikėjimu“ (DS 88:118).

Gordono B. Hinklio mokymai

Viešpats nori, kad mes šviestumės tam, idant galėtume asmeniškai tobulėti ir įnešti savo indėlį į visuomenę.

Jūs priklausote Bažnyčiai, kuri moko apie švietimosi svarbą. Viešpats jus įpareigojo lavinti savo protus, širdis ir rankas. Viešpats pasakė: „Mokykite stropiai […] apie tai, kas danguje ir žemėje, ir po žeme, kas buvo, kas yra, kas netrukus turi įvykti; kas namie, kas svetur, tautų karus ir sumaištis, ir žemę ištikusius teismus, ir taip pat pažinimą apie šalis ir karalystes – kad būtumėte visokeriopai pasiruošę“ (DS 88:78–80).⁴

Mums šioje Bažnyčioje Viešpats davė nuostabų pažadą. Jis sakė: „Tai, kas iš Dievo, yra šviesa; ir tas, kuris gauna šviesą ir pasilieka Dieve, gauna daugiau šviesos; ir ta šviesa švinta vis šviesyn ir šviesyn iki tobulos dienos“ (DS 50:24).

Koks nepaprastas pareiškimas! Tai mano viena mėgstamiausių Raštų eilučių. Joje kalbama apie augimą, tobulėjimą, apie į dievystę vedantį žygį. Tai labai panašu į šiuos nuostabius pareiškimus: „Dievo šlovė yra sąmonė, arba, kitais žodžiais, šviesa ir tiesa“ (DS 93:36); „jei asmuo šiame gyvenime per savo stropumą ir paklusnumą įgyja daugiau žinių ir sąmonės nei kitas, jis turės tiek pranašumo ateinančiame pasaulyje“ (DS 130:19). […]

Koks išmintingas iššūkis yra šiuose įspūdinguose teiginiuose. Turime toliau augti. Turime nuolatos mokytis. Esame Dievo įpareigoti plėsti savo pažinimą. […]

Viešpats jums ir man pasakė: „Siekite iš geriausių knygų išminties žodžių; siekite mokytumo, būtent mokymusi ir taip pat tikėjimu. Organizuokitės. […] Liaukitės tinginiauti“ (DS 88:118–119, 124).⁵

Viešpats nori, kad lavintumėte savo protus ir rankas, kad ir kokia būtų jūsų pasirinkta sritis. Ar tai būtų šaldytuvų remontas, ar kvalifikuotas chirurgo darbas – turite lavintis. Siekite kuo geresnio išsimokslinimo. Tapkite doru ateities darbininku. […] Jūs nešite garbę Bažnyčiai ir būsite dosniai palaiminti už tai, kad lavinotės.

Nėra jokių abejonių, absoliučiai jokių, kad būti išsilavinusiu apsimoka. Nekliudykite sau siekti didžiausio potencialo. Jei kliudysite, tai mokėsite už tai kartą, dar kartą ir dar kartą.⁶

Neužtenka vien gyventi, vien išgyventi. Kiekvienas iš mūsų turime ruoštis daryti ką nors naudingo visuomenei – įgyti vis daugiau ir daugiau šviesos tol, kol mūsų asmeninė šviesa padės nušviesti tamsų pasaulį. O tai bus įmanoma padaryti per mokymąsi, per švietimąsi, per judėjimą pirmyn ir augimą tiek protu, tiek dvasia.⁷

„Kuo anksčiau vaikus supažindinkite su knygomis.“

Per planavimą ir savikontrolę gimdytojai savo namuose gali sukurti mokymosi aplinką.

Koks nuostabiai įdomus dalykas yra stebėti jauno proto plėtimąsi ir stiprėjimą. Esu vienas iš tų, kurie labai vertina platų švietėjiškos televizijos potencialą. Bet taip pat esu vienas iš tų, kurie viešai smerkia laiko ir progų švaistymą, kai vaikai kai kuriuose namuose, kartais valandų valandas, žiūri tai, kas nei ugdo, nei stiprina.

Kai buvau berniukas, gyvenome dideliame sename name. Vienas kambarių buvo vadinamas biblioteka. Jame stovėjo tvirtas stalas ir gera lempa, trys ar keturios patogios gerai apšviestos kėdės ir sieninėse lentynose išsirikiavusios knygos. Jų buvo daug. Jas per daugelį metų sukaupė mano tėtis ir mama.

Mūsų niekada nevertė jų skaityti, tačiau jos buvo padėtos ten, kur lengva pasiekti ir pasiimti kada panorėjus.

Tame kambaryje būdavo tylu. Buvo suprantama, kad tai studijavimo vieta.

Buvo ir žurnalų: Bažnyčios ir keli kiti geri žurnalai. Buvo istorinių ir grožinių knygų, techninių knygų, žodynų, enciklopedijų ir pasaulio atlasas. Aišku, kad tuo metu dar nebuvo televizijos. Radijas atsirado, kai buvau paauglys. Tačiau tai buvo aplinka, mokymosi aplinka. Nenoriu, kad manytumėte, jog buvome didingi mokslininkai. Tačiau buvome supažindinti su nuostabia literatūra, su nepakartojamomis didžiųjų mąstytojų idėjomis, su žodžiais vyrų ir moterų, kurie mokė prasmingų dalykų ir gražiai rašė.

Šiandien yra pernelyg daug tokių namų, kur tokiai bibliotekai nėra vietos. Dauguma šeimų gyvena susispaudę. Tačiau gerai suplanavus, galima įkurti kokį kampelį, kuris taptų tam tikra priebėga nuo mus supančio triukšmo ir kur būtų galima atsisėsti, paskaityti ir pamąstyti. Būtų nuostabu turėti kokį nors suolą ar stalą, kad ir labai paprastą, ant kurio būtų padėti patvirtinti Bažnyčios Raštai, kelios kitos geros knygos, Bažnyčios žurnalai ir kiti geri skaitiniai.

Kuo anksčiau vaikus supažindinkite su knygomis. Savo mažutėliams neskaitanti motina blogą paslaugą daro ne tik jiems, bet ir sau. Tam reikia laiko, taip, daug laiko. Tam reikia savikontrolės. Tam reikia pasiskaičiuoti ir skirti dienos minutes ir valandas. Tačiau niekad nepabos stebėti, kaip jauni protai susipažįsta su veikėjais, posakiais ir idėjomis. Geras skaitinys gali tapti stipriu meilės ryšiu, ilgainiui duodančiu daug daugiau vaisių nei galybė kitų užsiėmimų, kuriems savo laiką leidžia vaikai. […]

Tėveliai, […] pažindinkite savo vaikus su didžiais protais, didžiomis idėjomis, amžinąja tiesa ir su tuo, kas ugdo ir motyvuoja daryti gera. […] Stenkitės savo namuose kurti mokymosi aplinką ir joje pasireikšiantį ugdymą.⁸

Išsilavinimas paaugliams ir jauniems suaugusiesiems atveria duris į galimybes.

Jaunuoliai, tai yra nuostabus galimybių metas, nepaprastas metas būti žemėje. Stovite ant visų praėjusių amžių viršūnės. Priešais save turite visų kadaise žeme vaikščiojusiųjų žinias, sutrauktas į kursus, kuriuose per palyginti trumpą laiką galite įgyti tokių žinių, kokių sunkiai sekėsi įgyti visų praėjusių amžių žmonėms. Nenuvertinkite savęs. Nepraleiskite nuostabios progos. Ruoškitės tam, stenkitės ir uoliai studijuokite.⁹

Vaikinai ir merginos, yra be galo svarbu, kad įgytumėte visą sau įmanomą išsilavinimą. […] Išsilavinimas – tai raktas, atversiantis jums galimybių duris. Tam verta aukotis. Verta dėl to pasistengti, o jei lavinsite savo protą ir rankas, galėsite įnešti didį įnašą į visuomenę ir darysite garbę tai Bažnyčiai, kurios nariai esate. Mano brangūs jaunieji broliai ir seserys, išnaudokite visas jums prieinamas išsilavinimo progas, o jūs, tėvai ir motinos, skatinkite savo sūnus ir dukteris siekti jų gyvenimus palaiminsiančio išsilavinimo.¹⁰

Galbūt neturite lėšų gauti geriausią išsilavinimą, kokio trokštate. Tegu jūsų pinigai būna panaudoti kiek tik įmanoma efektyviau, pasinaudokite stipendijomis ir paskolomis, kurias pajėgsite grąžinti.¹¹

Man nesvarbu, kuo norite būti, – kad tik tai būtų garbinga. Automobilių mechanikas, mūrininkas, santechnikas, elektrikas, gydytojas, teisininkas, prekiautojas, bet ne vagis. Kad ir kas būtumėte, naudokitės proga lavintis ir geriausiai išnaudoti tą progą. Visuomenė apdovanos jus pagal tai, kokią jūsų vertę matys. Dabar yra didinga pasiruošimo diena kiekvienam iš jūsų. Jei tam reikės aukotis, aukokitės. Šis pasiaukojimas taps pačia geriausia jūsų kada nors atlikta investicija, nes iš jos naudą gausite iki savo gyvenimo dienų pabaigos.¹²

Merginos, raginu jus siekti viso jums įmanomo išsimokslinimo. Jums jo reikės dėl pasaulio, į kurį teks pereiti. Gyvenimas tampa labai konkurencingas. […] Pasaulis keičiasi, tad labai svarbu, kad pasirengtume neatsilikti nuo tų pokyčių. Tačiau yra ir šviesioji viso to pusė. Dar jokiame istorijos amžiuje moterims nebuvo prieinama tiek daug galimybių. Jūsų pirminiu tikslu turėtų būti laiminga santuoka, užantspauduota Viešpaties šventykloje, ir geros šeimos auginimas. Išsilavinimas jums gali padėti geriau išpildyti šiuos idealus.¹³

Tiek Bažnyčioje, tiek visuomenėje moterys turi milžiniškų pareigų, kurios harmoningai derinasi su santuoka, motinyste ir gerų bei gabių vaikų auginimu.¹⁴

Moterys dabar turi tas pačias galimybes siekti ko nori, kaip ir vyrai. Jums nebus nieko neįmanomo, jei tik susitelksite į tai. Galite sau iškelti idealą tokios moters, kuri pajėgtų tarnauti visuomenei ir galėtų įnešti rimtą indėlį į tą pasaulį, kurio dalimi ji bus.¹⁵

Esu dėkingas, kad moterims šiais laikais yra suteikiamos tos pačios galimybės [kaip ir vyrams] siekti mokslo, profesijos ir visų kitų žmonijos pažinimo aspektų. Į Kristaus Dvasią jūs turite tiek pat teisių, kiek ir vyrai. Ji apšviečia kiekvieną į pasaulį ateinantį vyrą ir moterį. (Žr. DS 84:46.) Savo prioritetais rinkitės santuoką ir šeimą, tačiau taip pat siekite lavintis pagal programas, vedančias į jus tenkinantį ir produktyvų darbą tuo atveju, jei neištekėsite arba jei norėsite santuokoje jaustis saugi ir patenkinta.¹⁶

Jūs [vaikinai] pasitikite jūsų laukiančius didelius iššūkius. Einate į įnirtingos konkurencijos pasaulį. Turite įgyti įmanomai geriausią išsilavinimą. Viešpats informavo mus apie išsilavinimo svarbą. Išsilavinimas paruoš jus didesnėms galimybėms. Jis parengs jus nuveikti ką nors naudinga šiame didžiame galimybių, kurios laukia jūsų, pasaulyje. Jei galite studijuoti koledže ir to norite, darykite tai. Jei neturite troškimo lankyti koledžą, tai eikite į profesinę ar verslo mokyklą, kad padidintumėte savo meistriškumą ir pagerintumėte sugebėjimus.¹⁷

Viliuosi, kad jūs [jaunuoliai] į jums prieinamas lavinimosi galimybes žvelgsite kaip į didelę palaimą. Žinau, kad tai nuobodus darbas. Žinau, kad tai sunku. Žinau, kad kartais prarasite norą tai daryti. Žinau, kad kartais savęs klausiate, kodėl tai darote. Tačiau nesiliaukite tai darę, būkite atkaklūs ir mokykitės toliau. To nesigailėsite per visą gyvenimą ir tai laikysite didžia palaima.¹⁸

Dvasios lavinimas yra toks pat svarbus, o gal ir svarbesnis, kaip proto lavinimas.

Esu priblokštas, kiek šiuo metu turime mokslo pajėgumų. Dar niekada nebuvo tiek daug išsilavinusių žmonių. Kaip tai galingai atrodo – intensyvus mokymas didelės pasaulio jaunimo dalies, kasdien susėdančios prie savo mokytojų kojų ir besisemiančios žinių iš visų praėjusių žmonijos amžių.

Tų žinių apimtis yra pribloškianti. Jos apima visatos žvaigždes, žemės geologiją, tautų istoriją, žmonių kultūras ir kalbas, valdžios veikimą, verslo dėsnius, atomo elgseną, kūno funkcijas ir proto stebuklus.

Kai yra tiek daug žinių, galima pagalvoti, jog pasaulis yra beveik tobulumo viršūnėje. Tačiau mums nuolat primenama kita šios monetos pusė – visuomenės ligos, nesutarimai ir vargai, į milijonų žmonių gyvenimus atnešantys tiek kančių.

Su kiekviena diena mums darosi vis aiškiau, kad gyvenimas nėra vien gamtos mokslai ir matematika, istorija ir literatūra. Reikalingas dar ir kitas išsilavinimas, be kurio pasaulietiškas išsimokslinimas gali nuvesti tik į susinaikinimą. Kalbu apie širdies, sąžinės, charakterio ir dvasios ugdymą, nes būtent šie neapibrėžti mūsų asmenybių aspektai aiškiai nulemia, kas esame ir ką darome vieni su kitais.

[…] Tarnaudamas misionieriumi Anglijoje aš apsilankiau Londono centre esančioje krikščioniškoje vaikinų sąjungoje. Manau, kad to pastato jau nebėra, bet niekad nepamiršiu fojė užrašytų žodžių, kurie pasitikdavo įžengiančius lankytojus. Ten buvo užrašyti Saliamono žodžiai: „Įgyk supratimo, nors tai kainuotų visa, ką turi.“ (Patarlių 4:7.)

Supratimo apie ką? Supratimo apie save, apie gyvenimo prasmę, apie mūsų ryšį su Dievu, kuris yra mūsų Tėvas, apie didžius dieviškai duotus principus, kurie yra tikrojo žmogaus progreso varomoji jėga! […]

Siekdami pasaulietinių mokslų savo gyvenime nepamirškime ugdyti Dvasios. Jei taip darysime, Dievas palaimins mus ta ramybe ir tomis palaimomis, kurios ateina iš Jo paties.¹⁹

„Kad ir ką studijuotume, turime siekti pažinimo apie Mokytoją.“

Jėzus sakė: „Mokykitės iš manęs. […] Mano jungas švelnus, mano našta lengva“ (Mato 11:29–30).

Norėčiau pasiūlyti, kad sektume šiuo Dievo Sūnaus duotu įsakymu. Kad ir ko besimokytume, nepamirškime mokytis ir apie Jį. Kad ir ką studijuotume, turime siekti pažinimo apie Mokytoją. Tas pažinimas nuostabiu būdu prisidės prie mūsų pasaulietinio lavinimosi ir mums padės įgyti tokių charakterio savybių, o gyvenimui – tokios pilnatvės, kokių neįgysime jokiu kitu būdu.²⁰

Raginu jus niekada nepamiršti, kad dvasios lavinimas yra toks pat svarbus, o gal ir svarbesnis, kaip proto lavinimas.²¹

Mūsų puikioji Bažnyčios švietimo programa žengia pirmyn. Mokinių ugdymo per seminarijos ir instituto programas darbas nuolat plečiasi. […] Jūs, kurie buvote šios programos dalyviai, suprantate jos milžinišką vertę. Raginame visus, kuriems prieinama ši programa, pasinaudoti ja. Nesidrovime pažadėti, kad išaugs jūsų žinios apie Evangeliją, sustiprės jūsų tikėjimas ir įgysite puikių draugų.²²

Priimkime Viešpaties vardą, o tada su tikėjimu ženkime pirmyn dalydamiesi tais svarbiais dalykais, kurie paveiks žmonijos gyvenimą, o pasauliui neš taiką ir džiaugsmą. Pasauliui reikia tokios išsilavinusių ir įtakingų vyrų ir moterų kartos, kuri galėtų imtis veiksmų ir jų imtųsi bei nuoširdžiai ir neabejodami skelbtų, kad Dievas yra gyvas ir kad Jėzus yra Kristus.²³

Kad ir kokie seni būtume, vis dar galime semtis žinių, išminties ir toliau augti.

Koks nepaprastas dalykas yra mokymasis: procesas, per kurį įsisavinamos bėgant amžiams sukauptos žinios, kurios nugludintos ir perfiltruotos taip, kad per trumpą tarpsnį galime sužinoti tai, kas pirmiau buvo sužinoma per ilgus tyrimus, bandymus ir klaidas.

Išsilavinimas yra nuostabus atsivertimo procesas, kuris abstrakčias žinias paverčia naudinga ir produktyvia veikla. Tai yra tai, ko niekada neturėtume liautis darę. Kad ir kokie seni būtume, vis dar galime semtis žinių ir jas panaudoti. Galime semtis išminties ir gauti iš jos naudos. Mūsų laisvalaikiu gali tapti skaitymo stebuklas ir domėjimasis menais – tai gyvenimui suteiks palaimos ir pasitenkinimo. Kuo man daugiau metų, tuo labiau patinka mąslių senovės ir šių laikų rašytojų žodžiai bei mėgavimasis jų užrašytomis mintimis.²⁴

Nė vienas iš mūsų […] nežinome pakankamai. Mokymosi procesas yra nesibaigiantis procesas. Turime skaityti, turime stebėti, turime įsisavinti ir turime apmąstyti tai, kam atveriam savo protą. […] Tikiu tobulinimusi. Tikiu augimu. […]

Tad ir toliau aukite, mano broliai ir seserys, ar jums būtų trisdešimt, ar septyniasdešimt. Tai stropiai darant metai bėgs greičiau, nei norėtumėte, tačiau jie bus kupini malonaus ir nuostabaus pikantiškumo, paįvairinsiančio jūsų gyvenimą ir duosiančio galios jūsų mokymuisi.²⁵

Į rytus nuo [Jutos Provo mieste esančio Brigamo Jango universiteto] yra kalnas. Esu tikras, kad [dauguma] žmonių žvelgė į tą kalną ir galvojo: „Kaip būtų įdomu ten užkopti ir pažvelgti į kitoje pusėje esantį slėnį.“ Tačiau užkopusieji pamato, kad tas slėnis tėra tik mažas ir palyginti seklus įdubimas, ir kad toliau yra daug kitų aukštesnių kalnų, į kuriuos reiktų įkopti.

Viliuosi, kad taip bus ir su jumis. […] Suvoksite, kad nors jūsų mokymosi metai [galbūt] buvo nuostabūs, tačiau priešaky laukia dar didesnės galimybės ir iššūkiai. Pildykite savo žinių bagažą, plėskite žinias ir toliau tęskite nuostabųjį mokymosi procesą.²⁶

Pasiūlymai, kaip studijuoti ir mokyti

Klausimai

Kodėl svarbu „įgyti vis daugiau ir daugiau šviesos“ per išsilavinimą? (Žr. 1 poskyrį.) Kaip mokymasis gali mums padėti tobulėti asmeniškai? Kaip mokymasis gali mums padėti „nušviesti tamsų pasaulį“?
Apžvelkite prezidento Hinklio pasakojimą, kaip jo gimdytojai namuose kūrė mokymosi aplinką (žr. 2 poskyrį). Kaip galime padėti vaikams išsiugdyti meilę mokymuisi? Kaip galime padėti vaikams trokšti mokytis iš tokių šaltinių, kurie šviečia ir motyvuoja gėriui?
Kaip išsilavinimas paaugliams ir jauniems suaugusiesiems „atveria duris į galimybes“? (Žr. 3 poskyrį.) Kaip paaugliai ir jauni suaugusieji gali sumaniai išnaudoti mokymosi galimybes?
Kaip paaiškintumėte frazės „dvasios lavinimas“ prasmę? (Žr. 4 poskyrį.) Kaip galime ugdyti širdį, charakterį ir dvasią? Kaip jūsų gyvenime dvasinės ir pasaulietinės žinios papildo vienos kitas?
Kodėl turėtume mokytis visą gyvenimą? (Žr. 5 poskyrį.) Kaip meilę mokymuisi galėtume išlaikyti visą gyvenimą? Koks neseniai jūsų išmoktas dalykas jums yra labai vertingas?

Susijusios Raštų nuorodos

Patarlių 1:5; 2 Petro 1:1–8; 2 Nefio 9:28–29; 28:29–30; DS 6:7; 90:15; 131:6; 136:32–33

Patarimas mokytojui

Viena iš idėjų, kaip pradėti diskusiją apie prezidento Hinklio mokymus, galėtų būti tokia: paklauskite dalyvių, ką jie sužinojo asmeniškai studijuodami tam tikrą skyrių (papildomų idėjų rasite šio vadovėlio VI–VII puslapiuose).