7 skyrius

Dvasios kuždesiai

„Meldžiu, kad stengdamiesi išsilaikyti aukštame dvasiniame lygyje nuolat siektume įkvėpimo iš Viešpaties ir Jo Šventosios Dvasios bendrystės palaimos.“

Iš Gordono B. Hinklio gyvenimo

Prezidentas Gordonas B. Hinklis 1995 m. birželio 24 d. susirinkime su naujais misijų prezidentais ir jų žmonomis davė patarimų dėl jų būsimos trejų metų tarnystės. Jis papasakojo apie pamokymą, kurį paskyrimo į kuolo prezidentus metu gavo iš tuometinio Dvylikos Apaštalų Kvorumo nario, prezidento Haroldo B. Ly:

„Iš to, ką jis sakė, tepamenu vieną dalyką: „Klausykis Dvasios kuždesių vidury nakties ir reaguok į juos. Nežinau, kodėl apreiškimai kartais ateina naktį, tačiau jie ateina. Žinoma, jie ateina ir dieną. Tačiau klausykis Dvasios kuždesių, apreiškimo dovanos, nes turi tam teisę.“¹

Kalbėdamas apie savo patirtį vykdant šį pamokymą, jis sakė: „Viešpats kalbėjo tyliai. […] Vidury nakties mano galvoje kildavo įvairių idėjų, kurios, mano manymu, savo esme buvo pranašiško pobūdžio.“² Pavyzdžiui, 1992 m. liepą jis su kitais Bažnyčios vadovais viešėjo Honkonge – ieškojo vietos šventyklos statybai. Vieną vakarą gulti jis nuėjo jausdamas nerimą dėl sprendimo, kurį reikėjo priimti. Ankstų rytą jį pažadino Dvasios kuždesiai.

Savo dienoraštyje jis rašė: „Man į galvą atėjo įdomi mintis. Negirdėjau jokio balso savo ausimis. Tačiau į galvą atėjo Dvasios balsas. Jis sakė: „Ko jaudiniesi dėl to? Juk turite nuostabų sklypą, kuriame stovi misijos namai ir nedideli maldos namai. Jie stovi pačioje Kauluno širdyje, ten, kur pats geriausias susisiekimas. […] Statykite [kelių] aukštų pastatą. Jo pirmuose dviejuose aukštuose galėtų įsikurti maldos namai ir klasės, o viršutiniuose dviejuose ar trijuose – šventykla.“ Prezidentas Hinklis sakė, kad, gavęs tokį apreiškimą, jis „nusiramin[o] ir vėl nuėj[o] miegoti“.³

Šiandien Kaulune, tankiai apgyvendintoje Honkongo dalyje, toje vietoje, kurioje kadaise stovėjo maldos namai ir misijos namai, stovi vienas pastatas. Tas pastatas, kuriame įsikūrę maldos namai, misijos namai, misijos biuras ir šventoji šventykla, yra liudijimas, kad Dvasia kužda Dievo pranašui.

Hong Kong China Temple — Honkongo šventykla Kinijoje

Gordono B. Hinklio mokymai

Šventoji Dvasia yra Guodėjas ir tiesos Liudytojas.

Šventoji Dvasia yra trečiasis Dievybės narys, Gelbėtojo pažadėtasis Guodėjas, Jo pasekėjus mokysiantis visko ir priminsiantis viską, ką Jis yra jiems sakęs (žr. Jono 14:26).⁴

Šventoji Dvasia mūsų širdyse liudija apie Tėvą ir Sūnų.⁵

[Mano] liudijimas [apie Jėzų Kristų] ateina Šventosios Dvasios galia. Tai dovana, šventa ir nuostabi dovana, gaunama apreiškimu iš trečiojo Dievybės nario.⁶

Šventoji Dvasia yra tiesos Liudytoja, galinti [mus] mokyti to, ko patys negalime mokyti vieni kitų. Didingame Moronio iššūkyje pažadama, kad apie Mormono Knygos tikrumą galima sužinoti „Šventosios Dvasios galia“. Moronis tada pareiškia: „Ir Šventosios Dvasios galia jūs galite sužinoti tiesą apie viską“ (Moronio 10:4–5).

Tikiu, kad ši galia, ši dovana, mums prieinama ir šiomis dienomis.⁷

Mums reikia, kad Šventoji Dvasia vestų mus tarnaujant namuose ir Bažnyčioje.

Mūsų gyvenime nėra didesnės palaimos už Šventosios Dvasios dovaną, nes Šventosios Dvasios bendrystė mus veda, saugo, laimina, ji tarytum stulpas žengia ir liepsnoja priešais mus, vesdama teisumo ir tiesos keliais. Jei gyvensime vertai, ta vedančioji trečiojo Dievybės nario galia bus mūsų.⁸

Mums reikia Šventosios Dvasios atliekant gausybę administracinių pareigų. Mums reikia jos mokant Evangelijos savo klasėse ir pasaulyje. Mums reikia jos vadovaujant savo šeimoms ir jas mokant.

Jei patarinėsime ir mokysime veikiami tos Dvasios, tai į žmonių, už kuriuos esame atsakingi, gyvenimus įnešime daugiau dvasingumo. […]

Kokie saldūs yra mokymo pagal Šventosios Dvasios įkvėpimą vaisiai. Jie maitina ir dvasią, ir sielą.

Leiskite duoti patarimą tėveliams, kurie yra šeimų galvos: turime delikačią ir milžinišką užduotį stiprinti savo namų dvasingumą, todėl mums reikia Šventosios Dvasios vadovavimo.⁹

Klausykitės Dvasios raginimų. Būkite nuolankūs. Dėl jūsų dvasios, jūsų požiūrio, jūsų jausmų, jūsų nuolankumo Viešpaties ranka gali jus pas ką nors nuvesti.¹⁰

Apreiškimas beveik visada pas mus ateina per ramų tylų balsą – Dvasios kuždesį.

Kartkarčiais mane kalbina žiniasklaidos atstovai. Beveik visada jie klausia: „Kaip Bažnyčios pranašas gauna apreiškimą?“

Atsakau, kad gauna taip pat, kaip gaudavo praeityje. Kalbant apie tai, žiniasklaidos atstovams primenu Elijos istoriją po jo kovos su Baalo kunigais:

„Ir štai Viešpats praėjo, ir didelis bei stiprus vėjas ardė kalnus ir trupino uolas į gabalus Viešpaties akivaizdoje; bet Viešpaties nebuvo vėjyje; o po vėjo, žemės drebėjimas; bet Viešpaties nebuvo žemės drebėjime;

žemės drebėjimui praėjus, pakilo liepsnos, bet ir liepsnose Viešpaties nebuvo. Tada pasigirdo tylus ramus balsas“ (1 Karalių 19:11–12, K. Burbulio Biblijos vertimas).

Būtent taip jis gaunamas. Per ramų tylų balsą. Jis gaunamas kaip atsakymas į maldą. Jis gaunamas per Dvasios kuždesius. Jis gali ateiti nakties tyloje.

Ar man kyla klausimų dėl to? Visiškai jokių. Mačiau tai ne kartą.¹¹

Būtent taip beveik visada pas mus ateina Dievo žodis – ne trimitais, ne iš mokytų žmonių tarybų salių, bet ramiu tyliu apreiškimo balsu. Klausantis bergždžiai ieškančiųjų išminties ir garsiai skelbiančiųjų apie panacėją pasaulio bėdoms spręsti, norisi prabilti psalmių autoriaus žodžiais: „Taikykitės ir žinokite, kad aš esu Dievas!“ (Psalmyno 46:10), ir Gelbėtojo žodžiais: „Kas turi ausis, teklauso!“ (Mato 11:15).¹²

Dvasios dalykai apšviečia, augina ir pakylėja.

Kaip sužinomi Dvasios dalykai? Kaip žinoti, kad tai iš Dievo? Per vaisius. Jei tai skatina augti ir tobulėti, jei tai veda į tikėjimą ir liudijimą, jei tai skatina ką nors daryti geriau, jei tai veda į dievotumą, tada tai yra iš Dievo. Jei mus tai silpnina, jei veda į tamsą, jei kelia sumaištį ir nerimą, jei veda į netikėjimą, tada tai – iš velnio.¹³

Dvasios raginimus atpažinsite iš Dvasios vaisių – tai, kas apšviečia, kas ugdo, kas yra teigiama, kas pritartina ir pakylėja, suteikia geresnių minčių, geresnių žodžių ir veda į geresnius poelgius – tai iš Dievo Dvasios. Tai, kas mus silpnina, kas veda į uždraustus takus, yra iš priešininko. Manau, kad tai taip aišku, taip paprasta.¹⁴

Kartą vienas mokytas žmogus išsakė nuomonę, kad Bažnyčia yra intelektualumo priešė. Jei intelektualumu jis laiko filosofijos teoriją, mokančią „doktrinos, kad pažinimas, visas arba didele dalimi, įgyjamas tik protu“ ir „kad protas yra galutinis realybės principas“, tada taip, mes prieštaraujame tokiai siaurai interpretacijai, kiek ji taikytina religijai. (Citatos iš Random House Dictionary of the English Language, p. 738.) Toks interpretavimas neapima mums ir per [mus] galinčios kalbėti Šventosios Dvasios galios.

Žinoma, tikime proto ugdymu, tačiau intelektas nėra vienintelis pažinimo šaltinis. Yra pažadas, duotas Visagalio įkvėpimu ir išsakytas tokiais nuostabiais žodžiais: „Dievas savo Šventąja Dvasia, taip, neapsakoma Šventosios Dvasios dovana, duos jums pažinimą.“ (DS 121:26.)

Viešpaties darbą kritikuojantys humanistai, vadinamieji intelektualai, kurie žemina, kalba tik iš nežinojimo apie dvasinius pasireiškimus. Jie nėra girdėję Dvasios balso. Jie jo nėra girdėję, nes neieškojo, nesiruošė būti to verti. Tokiu būdu, manydami, kad pažinimas ateina tik per protą ir jo veiklą, jie neigia tai, kas ateina Šventosios Dvasios galia.

Dievo dalykus galima suvokti tik per Dievo Dvasią. Toji Dvasia yra reali. Jai veikiant įgytas pažinimas yra toks pat tikras, kaip ir pažinimas, įgytas veikiant penkioms juslėms. Aš liudiju tai. Esu tikras, kad dauguma Bažnyčios narių irgi gali paliudyti. Raginu kiekvieną iš mūsų stengtis turėti tokią širdį, kuri būtų jautri Dvasiai. Jei taip darysime, mūsų gyvenimas bus turtingesnis. Jausimės artimesni su Dievu, mūsų Amžinuoju Tėvu. Paragausime tokio džiaugsmo, kokio nepatirsime jokiu kitu būdu.

Nepakliūkime į pasaulietinės sofistikos žabangas, nes jos daugiausia yra negatyvios ir dažniausiai duoda nemalonių vaisių. Tikėkime ateitimi, kalbėkime pozityviai ir ugdykime pasitikėjimu paremtą požiūrį. Jei taip darysime, tai savo stiprybe stiprinsime kitus.¹⁵

Meldžiu, kad stengdamiesi išsilaikyti aukštame dvasiniame lygyje nuolat siektume įkvėpimo iš Viešpaties ir Jo Šventosios Dvasios bendrystės palaimos. Tos maldos neliks neišklausytos.¹⁶

family studying scriptures — „Dievo dalykus galima suvokti tik per Dievo Dvasią. Toji Dvasia yra reali.“

Šventoji Dvasia bus mūsų nuolatinė bendražygė, jei gyvensime vertai šios palaimos.

Viešpats yra pasakęs, kad jei laikysimės įsakymų, tai „Šventoji Dvasia bus [mūsų] nuolatinė bendražygė“ (DS 121:46), kuri mus drąsins, mokys, ves, guos ir palaikys. Kad turėtume šią bendražygę, turime jos prašyti, gyventi vertai jos ir būti lojalūs Viešpačiui.¹⁷

„Kaip Viešpaties Dvasią galima visuomet išlaikyti su savimi?“ Turime būti jos verti; turime gyventi vertai Viešpaties Dvasios. Štai ką turite daryti. Ir Ji bus su jumis. […] Tiesiog gyvenkite teisingai. Šalinkitės nedorybės. Šalinkitės pornografijos. Šalinkitės tų dalykų, kurie jus silpnina. Jūsų skaitomos knygos ir žurnalai, žiūrimi filmai ir televizijos programos, lankomi pramoginiai renginiai – visa tai jums daro įtaką; ir toliau darys, jei tik atsiduosite įtakai tų kutenančių dalykų, kurie sukurti, kad jus paverstų vargšais, o kažką kitą – turtuoliu. Šalinkitės tokių dalykų.¹⁸

Kiekvieną sekmadienį jūs įsipareigojate iš naujo ir sudarote sandorą priimti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardą. Ar kada susimąstėte, kaip tai svarbu, ką reiškia priimti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardą su įsipareigojimu ir pasižadėjimu laikytis Jo įsakymų? O Jis jums įsipareigoja ir pažada suteikti Savo Dvasios, kad Ji būtų su jumis. Koks tai nuostabus dalykas.¹⁹

Kokia didelė palaima jausti tą tarnaujančią Dievybės nario įtaką, dievišką įgaliojimą turintiesiems uždėjus ant mūsų rankas. Jei ir toliau būsime dori, mums džiaugsmingai išsipildys šis Viešpaties pažadas: „Šventoji Dvasia bus tavo nuolatinė bendražygė, ir tavo skeptras bus nekintantis teisumo ir tiesos skeptras; ir tavo viešpatavimas bus nesibaigiantis viešpatavimas, ir be prievartos jis plūs į tave per amžių amžius.“ (DS 121:46.)²⁰

Pasiūlymai, kaip studijuoti ir mokyti

Klausimai

Kodėl mums reikia Šventosios Dvasios? (Žr. 1 ir 2 poskyrius.) Kada jautėte, kad Šventoji Dvasia jus moko ir veda? Ko pasimokėte iš tokių patyrimų?
Ką iš prezidento Hinklio paaiškinimo galime sužinoti apie tai, kaip pranašas gauna apreiškimą? (Žr. 3 poskyrį.) Kodėl svarbu žinoti, kad Šventoji Dvasia įprastai bendrauja „ramiu tyliu balsu“? Kaip iš savo patirties pasimokėte atpažinti Šventosios Dvasios balsą?
Apžvelkite 4 poskyryje prezidento Hinklio apibendrinamus „Dvasios vaisius“. Kaip šie mokymai gali mums padėti atpažinti Dvasios įtaką? Kuo pavojingas įsitikinimas, kad „intelektas […] vienintelis pažinimo šaltinis“? Kaip jūs esate įgiję dvasinio pažinimo?
Ką jaučiate apmąstydami prezidento Hinklio mokymus 5 poskyryje apie Šventosios Dvasios bendrystę? Kaip Šventoji Dvasia yra palaiminusi jus?

Susijusios Raštų nuorodos

1 Korintiečiams 2:9–14; 1 Nefio 10:17; 2 Nefio 31:17–18; Mozijo 3:19; Moronio 8:25–26; DS 11:12–14

Patarimas mokytojui

„Jei mylime savo mokinius, mes meldžiamės dėl jų. Kaip įmanydami stengiamės išsiaiškinti jų pomėgius, pasiekimus, poreikius ir rūpesčius. Prisitaikome prie jų poreikių, net jei tam prireikia daugiau laiko ir pastangų. Atkreipiame dėmesį, kai jų nėra klasėje, ir būname jiems dėmesingi, kai jie ateina. Jei reikia, jiems padedame“ (Teaching, No Greater Call [1999], 32).