Kadangi mokėjome visą dešimtinę
Malachijo 3:10
Atneškite visas dešimtines į sandėlius, kad būtų maisto mano namuose, ir tuo išmėginkite mane, – sako kareivijų Viešpats. – Ar Aš neatversiu jums dangaus langų ir neišliesiu jums apsčiai palaiminimų?
Pirmą kartą atėję į bažnyčią kaip svečiai išgirdome vieno nario liudijimą apie dešimtinę. Tai lyg sėkla įkrito mums į širdį ir ėmė augti.
Tas pastarųjų dienų šventųjų narys kalbėjo, kad mokėdamas visą dešimtinę jis buvo taip palaimintas, jog po ketverių metų jo dešimtinė tapo tokia pat, kokios prieš tai buvo jo pajamos.
Tuo metu mūsų šeimos finansinė padėtis buvo prasta. Mokėjome būsto nuomą, mano vyras uždirbo labai mažai, darbdaviai retai jį kviesdavo kokiam nors darbui, tad mūsų pajamos kasdien mažėjo. Aš irgi nedaug teuždirbau, nors ilgas valandas darbavausi kepyklėlėje, kurioje darbo sąlygos buvo apgailėtinos ir kėlė pavojų mano sveikatai. Mūsų jaunesnieji vaikai tuo metu buvo abiturientai. Reikėjo sumokėti už mokyklos išleistuves bei korepetitorius, bet mes uždirbome nepakankamai ir vos sudūrėme galą su galu.
Išgirdę šį liudijimą, nusprendėme kreiptis į bažnyčios prezidentą ir sužinoti, kaip mes galėtume mokėti dešimtinę ir panašiai padidinti savo pajamas. Prezidentas paaiškino, kad pirmiausia turime tapti bažnyčios nariais. Manau, kad būtent dėl to prisijungėme prie bažnyčios.
Vos pasikrikštiję, sumokėjome pirmą dešimtinę ir nuo tol pamažu ėmėme mėgautis pažadėtaisiais Dangiškojo Tėvo palaiminimais.
Šiek tiek užtrukome, kol išmokome taupyti pinigus dešimtinei. Pirmiausia apmokėdavome pačias svarbiausias mėnesio sąskaitas, o tik po to skaičiuodavome, kiek pinigų liko dešimtinei. Kartą dėl neteisingo skaičiavimo liko nepakankamai pinigų ir sumokėjau dviem doleriais mažesnę dešimtinę. Po dviejų dienų paskambino darbdavys ir pasakė, kad mane atleidžia iš darbo. Savo nuostabai, labai ramiai priėmiau tokias naujienas ir jam padėkojau. Atrodė, kad žinau, kodėl taip nutiko. Pusantro mėnesio ieškodama naujo darbo supratau, kad pirmiausia turiu sumokėti nesumokėtą dešimtinės dalį. Iš vyro pasiskolinau porą dramų ir sumokėjau likusią dešimtinę. Tą pačią dieną grįždama iš bažnyčios sulaukiau telefono skambučio. Tai buvo naujas darbo pasiūlymas.
Nuo tada dešimtinę ėmėme mokėti vos gavę atlyginimą. Netrukus pamatėme, kad, sumokėjus dešimtinę, mums likdavo pakankamai pinigų viskam.
Kadangi mokėjome visą dešimtinę, po kurio laiko mano vyras irgi gavo naują darbą ir išėjo iš buvusio menkai apmokamo darbo. Jo atlyginimas kasmet didėja.
Kadangi mokėjome visą dešimtinę, mūsų sūnus buvo palaimintas galimybe tarnauti nuolatinėje misijoje. Prieš misiją savo liudijime jis rašė, kaip dešimtinės įstatymas jį palaimino galimybe gyventi ir tarnauti mieste, apie kurį jis svajojo ir kurį mėgo nuo pat vaikystės.
Vėliau, kadangi mokėjome visą dešimtinę, mūsų dukra gavo gerą darbą ir galėjo susimokėti už mokslą universitete ir tą universitetą galiausiai baigti.
O dabar, matydamas mūsų dešimtinės mokėjimo pavyzdį ir suprasdamas, kad tai darome iš meilės ir džiaugsmo, mūsų anūkas ieško galimybių užsidirbti ir pradėti mokėti savąją dešimtinę.
Kadangi sąžiningai mokėjome visą dešimtinę, mūsų šeima galiausiai galėjo įsigyti nuosavus namus. Iki tol nuomojomės būstą ir nuolat kraustėmės.
Kadangi mokėjome visą dešimtinę, ėmėme suprasti, kad pirmasis bažnyčioje išgirstas liudijimas buvo tikras ir kad kasmet buvome laiminami vis didesnėmis pajamomis.
Toji mūsų širdyse augusi sėkla galiausiai sudygo ir užaugo iki didelio medžio.
Mes labai mėgstame skaityti šiuos žodžius iš Malachijo knygos:
Malachijo 3:10
Atneškite visas dešimtines į sandėlius, kad būtų maisto mano namuose, ir tuo išmėginkite mane, – sako kareivijų Viešpats. – Ar Aš neatversiu jums dangaus langų ir neišliesiu jums apsčiai palaiminimų?
Šie žodžiai yra tikri ir mes esame to liudininkai. Tiek čia paminėti palaiminimai, tiek nesuskaičiuojami kiti mūsų gauti ir toliau gaunami palaiminimai ateina todėl, kad mokame visą dešimtinę.