Krašto vadovų žinia
Atleidimas
Gyvendamas žemėje, meilę žmonėms Gelbėtojas rodė jiems tarnaudamas. Jis dalijosi išmintimi ir žiniomis mokydamas juos apie Dangiškojo Tėvo laimės planą. Jis kvietė visus ateiti pas Jį, sakydamas: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.“ Tas pats kvietimas tebegalioja ir yra skirtas kiekvienam iš mūsų, kad pažintume Jį ir taptume šiek tiek panašesni į Jį.
Jėzus Kristus mums yra tobulas atlaidumo pavyzdys. Jis mokė savo mokinius, kiek kartų jie turėtų atleisti savo broliui, jei brolis ir toliau elgsis neteisingai: „… iki septyniasdešimt septynių.“ Tai reiškia nuolatinį atleidimą. Kristus mus mokė melstis mūsų Dangiškajam Tėvui: „… ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.“ Didžiausias Gelbėtojo gebėjimo atleisti pavyzdys buvo Jo prašymas Dievui, kai Jis buvo nukryžiuotas ir pasakė: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.“
„Atleisti yra dieviška savybė. Tai yra užgaulės arba nusižengimo dovanojimas ar atleidimas. Šventasis Raštas nurodo du atleidimo būdus. Viešpats įsako mums atgailauti už savo nuodėmes ir prašyti Jo atleidimo. Jis taip pat įsako mums atleisti tiems, kurie mus įžeidė ar padarė žalą.“ Kristus mokė: „Atleiskite, ir jums bus atleista.“ „Aš, Viešpats, atleisiu tam, kuriam atleisiu, bet iš jūsų reikalaujama atleisti visiems žmonėms.“
Mes gimėme pasaulyje, kad gautume fizinį kūną, kuris leis mums mokytis, augti ir tobulėti. Mes susiduriame su priešingybėmis ir turime laisvę rinktis, o tai atitinka Dangiškojo Tėvo planą. Net ir padarę viską, ką galime, visi darome klaidas, nusidedame, paslystame ir pasirenkame neteisingai. Dėl Jėzaus Kristaus apmokėjimo galime gauti nuodėmių atleidimą per nuoširdžią ir visišką atgailą: sudužusią širdį, atgailaujančią dvasią ir dievobaimingą liūdesį.
„Atleidimas reikalauja atgailos už padarytas nuodėmes ir taip pat tikėjimo Jėzumi Kristumi auginimo ir stiprinimo. Kai atgailaujame ir ateiname pas Jį, esame kelyje link atleidimo.“
Vyresnysis Nylas L. Andersenas mokė: „Tačiau turime atsiminti, kad dieviškosios atleidimo dovanos niekada negalima užsitarnauti; ją galima tik gauti. Taip, norint gauti atleidimą, reikia paklusti įsakymams ir laikytis apeigų, tačiau asmeninės pastangos, kad ir kokios didelės būtų, nublanksta prieš apmokėjimo kainą. Tiesą sakant, to neįmanoma palyginti. Atleidimas yra dovana, ir tas vienintelis, kuris gali duoti šią dovaną, yra pasaulio Išpirkėjas ir Gelbėtojas, Jėzus Kristus. Jis noriai siūlo savo neįkainojamą dovaną visiems, kurie atsigręžia į Jį, kad ją priimtų.“
Pareiškimas apie šeimą primena, kad vienas iš svarbių laimingo gyvenimo principų yra atleidimas, neatsižvelgiant į tai, kiek žmonių priklauso mūsų šeimai: „Laimė šeimyniniame gyvenime geriausiai pasiekiama, kai ji pagrįsta Viešpaties Jėzaus Kristaus mokymu. Sėkmingos santuokos ir šeimos sukuriamos ir palaikomos, remiantis tikėjimo, maldos, atgailos, atlaidumo, pagarbos, meilės, užuojautos, darbo ir pilnaverčio poilsio principais.“
Prezidentas Nelsonas mūsų prašė: „Brangūs broliai ir seserys, šiandien raginu baigti konfliktus, siautėjančius jūsų širdyje, jūsų namuose ir jūsų gyvenime. Kartoju savo raginimą nutraukti konfliktus savo gyvenime. Naudokitės nuolankumu, drąsa ir stiprybe, kurių reikia tam, kad atleistumėte, ir tam, kad siektumėte atleidimo. Gelbėtojas pažadėjo: „Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums.“ „Štai, tam, kuris atgailavo dėl savo nuodėmių, yra atleidžiama, ir aš, Viešpats, jų daugiau nebeprisimenu.“
Lygiai taip pat turėtume atleisti ir pamiršti patirtas skriaudas. Atleidimas yra viena didžiausių dovanų, kurias mums suteikė Dangiškasis Tėvas. Per Jėzaus Kristaus apmokėjimo darbą galime patirti džiaugsmingą atleidimo stebuklą – galingą širdies pasikeitimą, tapdami „šventuoju ... kaip vaikas – klusnus, romus, nuolankus, kantrus, pilnas meilės“, jausdami ramybę ir užtikrintumą bei gaudami paguodos ir stiprybės džiaugsmingai eiti sandoros keliu.
Jis mokė, kad „mes kalbame apie Kristų, mes džiūgaujame Kristumi, mes pamokslaujame apie Kristų, mes pranašaujame apie Kristų, ir mes rašome sulig savo pranašystėmis, kad mūsų vaikai žinotų, į kokį šaltinį jie gali žvelgti savo nuodėmių atleidimo.“