„24 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Išlaisvinanti Viešpaties galia“, Mormono Knygos mokymai ir doktrina. Medžiaga mokytojui (2021)
„24 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Mormono Knygos mokymai ir doktrina. Medžiaga mokytojui
24 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Išlaisvinanti Viešpaties galia
Ar, susidūrę su išbandymais, esate savęs klausę: „Kodėl tai atsitiko man?“ arba „Kodėl Viešpats nepašalina nuo manęs šio išbandymo?“ Mormono Knygoje galime rasti svarbių pamokų apie mūsų išbandymų šaltinius ir tai, kaip galime būti palaiminti, jei atsigręšime į Gelbėtoją ir sieksime pagalbos. Kai studijuosite ruošdamiesi pamokai, apsvarstykite, kaip galėtumėte sustiprinti savo pasitikėjimą beribe Jėzaus Kristaus meile, galia ir išmintimi, kai Jis remia jus per išbandymus ar nuo jų išvaduoja.
1 dalis
Kodėl patiriu išbandymus net tada, kai darau tai, kas teisu?
Mormono Knygoje paaiškinama, kad išbandymai kyla dėl skirtingų priežasčių. Kai kurie išbandymai kyla kaip nuodėmės pasekmė. Pavyzdžiui, Ziezromą kamavusią deginančią karštinę sukėlė jo kaltės dėl savo nuodėmių suvokimas (žr. Almos 15:3). Nefitai ir lamanitai ilgus karo metus kentė dėl nelabų Amalikijo pasirinkimų (žr. Almos 46:9–10). Tačiau ne visi išbandymai yra nelabumo pasekmė. Lehio ir Izmaelio šeimos iškentėjo daugybę sunkumų, kurie tebuvo natūrali kelionės tyrais dalis (žr. 1 Nefio 16:9–17:4).
Vyresnysis Robertas D. Heilsas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo, kalbėdamas apie išbandymus, sakė:
Mirtingumo mokykloje mokytoju dažnai būna skausmas ir vargas, tačiau pamokos skirtos ne mums sunaikinti, o tobulinti ir stiprinti. (Varge tikėjimas teikia ramybės ir džiaugsmo, 2003 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Šį vyresniojo Heilso teiginį iliustruoja tai, ką patyrė Alma ir jo žmonės. Jie patikėjo pranašo Abinadžio perspėjimais. Atsivertę į Viešpatį ir Almos pakrikštyti žmonės turėjo bėgti į tyrus nuo nedorėlio karaliaus Nojaus armijos. Po aštuonių dienų kelionės jie atėjo į naują kraštą, kurį pavadino Helamu. Čia jie gyveno pagal Evangeliją ir „nepaprastai dauginosi ir klestėjo“ (Mozijo 23:20). Tačiau galiausiai jų idilę sutrikdė lamanitų armija, kuri rado ir pavergė juos. (Žr. Mozijo 17–18; 23.)
2 dalis
Kodėl man svarbu patiriant išmėginimus pasitikėti Viešpaties tvarkaraščiu?
Almai su savo žmonėmis įsiklausius į Abinadžio kvietimą atgailauti ir pabėgus į tyrus, karalius Nojus ir jo žmonės atmetė pranašą ir neatgailavo. Dėl savo nuodėmių jie neatsilaikė prieš lamanitus ir pateko į vergiją. Valdant karaliui Limhiui, Nojaus sūnui, lamanitai apkrovė juos didžiuliais mokesčiais ir labai persekiojo. Tris sykius Limhio žmonės mėgino išsivaduoti iš vergijos ir daugybė žmonių žuvo kovoje. (Žr. Mozijo 12:2; 19:1–21:12.) Galiausiai jie kreipėsi į Viešpatį pagalbos.
Kai Limhio žmonės tapo iš tikrųjų nuolankūs ir laukė Viešpaties pagalbos, juos rado karaliaus Mozijo pasiųsta paieškos grupė. Paieškos grupė ir karalius Limhis tarėsi su žmonėmis, kaip pabėgti iš vergijos. Paskirtą naktį jie nusiuntė daugiau vyno lamanitams ir tie nusigėrę užmigo. Tada Limhio žmonės pabėgo į tyrus ir saugiai atvyko į Zarahemlą. (Žr. Mozijo 21:23–22:14.)
Kaip iliustruoja šis pasakojimas, Viešpats Limhio žmones išvadavo siekdamas Savų tikslų ir pagal Savo tvarkaraštį.
Prezidentas Dalinas H. Ouksas iš Pirmosios Prezidentūros mokė:
Tikėjimas į Viešpatį Jėzų Kristų yra pirmasis Evangelijos principas. Tikėjimas reiškia pasitikėjimą – pasitikėjimą Dievo valia, pasitikėjimą tuo, kaip Jis viską daro, ir pasitikėjimą Jo tvarkaraščiu. Neturėtume stengtis Jam primesti savo tvarkaraščio. Kaip vyresnysis Nylas A. Maksvelas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo sakė:
„Mums svarbu pakankamai pasitikėti Dievu, kad galėtume pasitikėti ir Jo tvarkaraščiu. Jei galime iš tiesų tikėti, kad Jam tikrai rūpi mūsų gerovė, argi neleisime Jo planams klostytis taip, kaip Jam atrodo geriausia?“ [Even As I Am (1982), 93.] (“Timing,” Ensign, Oct. 2003, 12)
3 dalis
Kaip galiu iš Viešpaties gauti stiprybės, kai stengiuosi ištverti išmėginimus?
Lamanitų armija vijosi Limhio žmones, bet paklydo tyruose. Galiausiai jie rado nelabus karaliaus Nojaus kunigus, kurie prisidėjo prie lamanitų armijos. Keliaudami tyruose jie rado teisius Almos žmones ir juos pavergė. Amuloną, kuris buvo vienas iš nelabo karaliaus Nojaus kunigų, lamanitų karalius paskyrė valdyti Almos žmones. Amulonas paskyrė jiems prižiūrėtojus ir grasino nužudyti tuos, kuriuos pamatys meldžiantis. (Žr. Mozijo 22:15–16; 23:25–24:1; 24:8–11.)
Almos žmonės savo negandose stengėsi naudoti tikėjimą bei buvo kantrūs ir galiausiai Viešpats juos išlaisvino. Jis „sukėlė lamanitams gilų miegą“ (Mozijo 24:19) ir taip leido Almai su žmonėmis pabėgti į Zarahemlą. (Žr. Mozijo 24:17–25.)
Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo apie šią patirtį mokė:
Iššūkiai ir sunkumai nebuvo nedelsiant nuimti nuo žmonių. Bet Alma ir jo sekėjai buvo sustiprinti, o dėl jų išaugusių galių naštos atrodė lengvesnės. […]
Unikalios kiekvieno iš mūsų naštos padeda mums kliautis Šventojo Mesijo nuopelnais, gailestingumu ir malone (žr. 2 Nefio 2:8). Liudiju ir pažadu, kad Gelbėtojas padės mums lengvai nešti savo naštas (žr. Mozijo 24:15). Kadangi per šventas sandoras esame įsikinkę į Jo jungą ir gauname galią teikiančią Jo […] jėgą savo gyvenime, vis labiau stengsimės suprasti Jo valią ir pagal ją gyventi. Taip pat melsime stiprybės mokytis iš savo aplinkybių, priimti jas, užuot nepaliaujamai meldę Dievą pakeisti aplinkybes pagal mūsų valią. (Lengvai neškime savo naštas, 2014 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)