14 pamoka

Tapkime gelbėtojais ant Sionės kalno

Įvadas

Per šventyklos darbą Viešpats visiems, kurie mirė nesužinoję apie Jėzaus Kristaus Evangeliją, parūpino būdą, padėsiantį „grįžti Dievo akivaizdon ir šeimoms būti amžinai suvienytoms“ („Šeima. Pareiškimas pasauliui“, Ensign arba Liahona, Nov. 2010, 129). Šioje pamokoje mokinai sužinos, kaip Elijos dvasia motyvuoja mus dalyvauti šeimos istorijos darbe ir tapti gelbėtojais ant Sionės kalno (žr. Abdijo 1:21).

Pagalbiniai skaitiniai

Deividas A. Bednaris, „Vaikų širdys atsigręš“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.
Kventinas L. Kukas, „Šaknys ir šakos“, 2014 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Doktrinos ir Sandorų 138:27–37, 58–59

Jėzaus Kristaus tarnystė dvasių pasaulyje

Pakvieskite mokinius pamąstyti, kiek jų protėvių mirė niekada neišgirdę apie Evangeliją arba negavę išgelbėjimo apeigų.

Priminkite mokiniams, kad po mirties Gelbėtojas pasirodė mirusiųjų dvasioms. Šio apsilankymo smulkmenos, kaip Prezidento Džozefo F. Smito (1838–1918) regėjimas, aprašytos Doktrinos ir Sandorų 138 skyriuje. (Paminėkite, kad tai pavyzdys, padedantis suprasti, kodėl studijuojant Raštus svarbu žinoti kontekstą.)

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 138:27-37. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, ką Viešpats darė savo tarnystės dvasių pasaulyje metu.

Kaip Gelbėtojas paruošė kelią mirusiųjų dvasioms būti išpirktoms? (Pabrėžkite tokią tiesą: Gelbėtojas paskyrė teisiųjų dvasias, joms nurodė skelbti Evangeliją dvasių kalėjime esančioms dvasioms ir jas tam paruošė.)
Kodėl, anot 34 eilutės, Evangelijos principai turi būti skelbiami esantiems dvasių kalėjime? (Paaiškinkite, kad būti „teisiami[ems] kūne kaip žmonės“ reiškia, kad visi Dievo vaikai, gyvieji ir mirusieji, turi turėti galimybę priimti Evangeliją ir gauti išgelbėjimo apeigas, kad galėtų būti teisiami pagal tuos pačius reikalavimus. Taip pat žr. DS 137:7–9.)

Paprašykite mokinių perskaityti Doktrinos ir Sandorų 138:31, 58–59 ir rasti, ką turi daryti asmenys, kurie dvasių pasaulyje mokomi Evangelijos, kad taptų „išgelbėjimo paveldėtojai“.

Ką, anot šių eilučių, turi daryti mirusiųjų dvasios, kad taptų „išgelbėjimo paveldėtojais“? (Paaiškinkite tokį principą: Dvasių kalėjime esantys asmenys po to, kai yra mokomi Evangelijos žinios, gali nuspręsti atgailauti ir priimti vikariškai atliktas šventyklos apeigas.)

Perskaitykite žemiau pateiktą vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Kai kurie klaidingai supranta ir mano, kad mirusiųjų sielos, „joms nežinant, krikštijamos į mormonų tikėjimą“ arba kad „žmonėms, kurie kadaise priklausė kitiems tikėjimams, mormonų tikėjimas gali būti primestas retrospektyviai“. Jie mano, kad mes turime kažkokią galią priversti sielas tikėjimo reikaluose. Mes neturime tokios galios. Dievas nuo pat pradžių davė žmogui valios laisvę. „Mirusieji, kurie atgailaus, bus išpirkti per paklusnumą Dievo namų nuostatams“ [DS 138:58], tačiau tik su sąlyga, kad priims tas nuostatas (apeigas) (“The Redemption of the Dead and the Testimony of Jesus,” Ensign, Nov. 2000, 10).

Pakvieskite mokinius susiskirstyti poromis ir suvaidinti, kad vienas iš jų nėra Bažnyčios narys, kuriam reikia paaiškinti, kaip Dievo plane visi žmonės, tiek gyvieji, tiek mirusieji, gali priimti Evangeliją ir išgelbėjimo apeigas.

Abdijo 1:21; Malachijo 4:5–6; Doktrinos ir Sandorų 110:13–16; 128:18

Mes turime tapti gelbėtojais ant Sionės kalno (žr.Abdijo 1:21)

Paprašykite mokinių išvardinti, kaip galime dalyvauti šeimos istorijos darbe. (Rasti mirusiųjų giminaičių vardus ir juos nusivežti į šventyklą, rinkti ir išsaugoti šeimos nuotraukas bei istorijas, indeksuoti ir t. t.)

Kaip dalyvavimas šeimos istorijos darbe gali pakeisti mūsų jausmus mirusiems savo šeimos nariams?

Kad padėtumėte mokiniams atpažinti, iš kur ateina tie jausmai, pateikite šį vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:

„Vyresnysis Raselas M. Nelsonas mokė, kad Elijo dvasia yra „Šventosios Dvasios pasireiškimas, liudijantis apie dievišką šeimos prigimtį“ (“A New Harvest Time,” Ensign, May 1998, 34). Ši savita Šventosios Dvasios įtaka skatina žmones nustatyti, dokumentuoti ir branginti savo protėvius bei šeimos narius, gyvenusius tiek praeityje, tiek gyvenančius dabartiniu metu. Elijos dvasia veikia tiek Bažnyčios narius, tiek ir ne narius“ („Vaikų širdys atsigręš“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Lentoje galite užrašyti tokį „Elijos dvasios“ apibūdinimą:

Elijos dvasia yra Šventosios Dvasios pasireiškimas, pažadinantis mumyse norą nustatyti, dokumentuoti ir branginti anapilin iškeliavusius ir gyvuosius savo šeimos narius.

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Malachijo 3:23–24.

Kaip, anot šios eilutės, pažadėtasis pranašo Elijos apsilankymas daro įtaką pasaulio šeimoms ir Viešpaties išgelbėjimo darbui pastarosiomis dienomis? (Priminkite mokiniams, kad 1836 m. balandžio 3 d., Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui Kirtlando šventykloje pasirodė prikeltas Elija ir suteikė jiems Melchizedeko kunigystės užantspaudavimo raktus [žr.DS 110:13–16].)
Ką reiškia, kad tėvų ir vaikų širdys bus atvertos vienos kitoms?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą prezidento Džozefo Smito (1805–44) paaiškinimą apie šias eilutes:

„Žodis atvers čia turėtų būti išverstas sujungs arba užantspauduos. Tačiau, koks yra šios svarbios misijos tikslas? Arba kaip ji bus įvykdyta? Turi būti suteikti raktai, turi ateiti Elijos dvasia, […] ir šventieji turi ateiti kaip gelbėtojai ant Sionės kalno [žr. Abdijo 1:21].

Kaip jie turi tapti gelbėtojais ant Sionės kalno? Statydami šventyklas, krikštyklas ir priimdami visas apeigas […] už visus savo mirusius protėvius ir išgelbėti juos, […] ir čia yra grandinė, rišanti tėvų širdis prie vaikų ir vaikų širdis prie tėvų, kas išpildo Elijos misiją“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2007], p. 454–455).

Kuo, pasak Džozefo Smito, tampame gavę šventyklos apeigas už mirusius giminaičius? (Tampame gelbėtojais ant Sionės kalno.)

Pateikite Prezidento Gordono B. Hinklio (1910–2008) teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio jį garsiai perskaityti:

„Mes tikrąja prasme tampame gelbėtojais ant Sionės kalno. Ką tai reiškia? Taip, kaip mūsų Išpirkėjas atidavė savo gyvenimą kaip vikarinę auką už visus žmones ir tai atlikdamas tapo mūsų Gelbėtoju, taip ir mes, mažesniu laipsniu, kai šventykloje dirbame vikarinį darbą, tampame gelbėtojais kitoje pusėje esantiesiems, kurie negali eiti pirmyn, jeigu tam tikro darbo jų labui neatlieka esantieji žemėje“ (“Closing Remarks,” Ensign arba Liahona, Nov. 2004, 105).

Paaiškinkite, kad Jėzus Kristus vikariškai atliko Apmokėjimą už mus. Atlikdami vikarines apeigas už mirusiuosius, mes tampame „gelbėtojais ant Sionės kalno“. Terminas „Sionės kalnas“ gali būti susijęs su keliomis vietovėmis, įskaitant dangiškąjį Dievo miestą arba Naujosios Jeruzalės miestą (žr. Hebrajams 12:22; DS 76:66; 84:2–4; 1 Karalių 8:1).

Kaip suvokimas, ką reiškia „gelbėtojai ant Sionės kalno“, gali motyvuoti mus labiau stengtis padėti mūsų anapilin iškeliavusiems ir gyviems šeimos nariams gauti šventyklos palaiminimus?

Diskusijoje galite pasidalinti pateiktu vyresniojo D. Todo Kristofersono teiginiu:

„Nustatę savo protėvius ir atlikę už juos tas išgelbėjimo apeigas, kurių jie patys negalėjo atlikti, mes paliudijame apie tai, kad Jėzaus Kristaus Apmokėjimas yra beribis. Kristus yra „miręs už visus“. [2 Korintiečiams 5:15.]“ (“The Redemption of the Dead and the Testimony of Jesus,” Ensign, Nov. 2000, 10).

Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 128 skyriuje užrašytas pranašo Džozefo Smito laiškas šventiesiems, kuriame jis citavo Malachijo 3:23–24 eilutes ir tada įkvėptas jas pakomentavo.

Paprašykite mokinius tyliai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 128:18. Pakvieskite juos pasižymėti Džozefo Smito įvardytas priežastis, kodėl turėtume dalyvauti mūsų mirusiųjų šeimos narių išganymo darbe. Aptarę, ką mokiniai rado, aptarkite ir tai:

Kaip mūsų pastangos atlikti išgelbėjimo apeigas už mūsų protėvius atneša išgelbėjimą mums?

Lentoje užrašykite šiuos žodžius: Rasti, nusinešti ir mokyti.

Paprašykite mokinių paaiškinti, ką šie trys žodžiai sako apie tai, ką turime daryti dirbdami šventyklos ir šeimos istorijos darbą. (Įsitikinkite, kad mokiniai įvardijo šitai: Rasti ir paruošti vardus šventyklos apeigų darbui; nusinešti tuos vardus į šventyklą ir už tuos asmenis atlikti vikarines šventyklos apeigas; mokyti kitus daryti tą patį.)

Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kokius palaiminimus gauname tai darydami, paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti pateiktą vyresniojo Deivido A. Bednario teiginį arba parodykite filmuką “The Promised Blessings of Family History” (lds.org/topics/family-history/fdd-cook/blessings-video). Mokiniams perskaičius teiginį arba pažiūrėjus filmuką, pakvieskite juos rasti už šeimos istorijos darbo vykdymą pažadėtus palaiminimus.

„Kviečiu Bažnyčios jaunuolius sužinoti apie Elijos dvasią ir patirti ją. Skatinu jus studijuoti, tyrinėti savo protėvių genealogiją ir pasiruošti atlikti vikarinius krikštus Viešpaties namuose už savo mirusiuosius (žr. DS 124:28–36). Raginu jus padėti kitiems žmonėms tyrinėti savo šeimos istoriją.

Jei su tikėjimu priimsime šį kvietimą, jūsų širdys atsigręš į savo tėvus. […] Jūsų meilė savo protėviams ir dėkingumas už juos augs. Jūsų liudijimas apie Gelbėtoją ir atsivertimas sustiprės ir taps tvirtas. Ir pažadu, kad būsite apsaugoti nuo vis stiprėjančios priešininko įtakos. Jei dalyvausite šiame šventame darbe ir jį pamėgsite, būsite apsaugoti savo jaunystėje ir visą gyvenimą“ („Vaikų širdys atsigręš“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Kokius palaiminimus gauname darydami šeimos istorijos darbą?

Paklauskite, ar kas nors iš mokinių galėtų papasakoti, kokius palaiminimus gavo dalyvaudami šeimos istorijos darbe.

Jūs, kurie jau esate atlikę apeigas už savo protėvius, papasakokite, ką jautėte dalyvaudami tose šventose apeigose?

Pakvieskite mokinius tyrinėti savo šeimos istorijas, naudotis tokiais šaltiniais kaip FamilySearch.org ir savo skyriaus šeimos istorijos konsultanto pagalba. Paraginkite mokinius suplanuoti, kaip jie ieškos savo protėvių vardų, nusineš juos į šventyklą ir atliks už tuos asmenis apeigas, ir mokys kitus daryti tą patį.

Mokiniams skirti skaitiniai

Abdijo 1:21; Malachijo 4:5–6; Doktrinos ir Sandorų 110:13–16; 128:18; 138:27–37, 58–59.
Deividas A. Bednaris, „Vaikų širdys atsigręš“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.