Tikėjimas – ne atsitiktinumas, o pasirinkimas
Vyresnysis Nylas L. Andersenas
Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo
Tikėjimas Jėzumi Kristumi yra dangaus dovana, kurią gauname pasirinkdami tikėti, jos siekti ir jos laikytis.
Gelbėtojas jautė Jį supančių žmonių tikėjimo stiprumą arba silpnumą. Vieną žmogų Jis taip pagyrė: „Didis tavo tikėjimas!“1 Kitus Jis apverkė: „Mažatikiai!“2 Dar kitų klausė: „Kurgi jūsų tikėjimas?!“3 O dar kitus Jėzus taip išskyrė: „[Visame Izraelyje] neradau tokio didelio tikėjimo.“4
Savęs klausiu: „Ką Gelbėtojas mano apie mano tikėjimą?“ O šį vakarą klausiu jūsų: „Ką Gelbėtojas mano apie jūsų tikėjimą?“
Tikėjimas Viešpačiu Jėzumi Kristumi tai ne kokios dujos, laisvai sklandančios ore. Tikėjimas ant mūsų nenusileidžia atsitiktinai, neatsinešame jo ir gimdami. Tikėjimas, kaip Raštai sako, „įrodo tikrovę, kurios nematome“5. Tikėjimas skleidžia dvasinę šviesą, kurią jau galima įžiūrėti.6 Tikėjimas Jėzumi Kristumi yra dangaus dovana, kurią gauname pasirinkdami tikėti7, jos siekti ir jos laikytis. Jūsų tikėjimas arba stiprėja, arba silpnėja. Tikėjimas – tai galios principas, svarbus ne tik šiame gyvenime, bet ir tobulėjant už uždangos.8 Dėl Kristaus malonės vieną dieną būsime išgelbėti per tikėjimą Jo vardu.9 Jūsų tikėjimo ateitis – ne atsitiktinumas, o pasirinkimas.
Jaunojo brazilo tikėjimas
Prieš mėnesį Brazilijoje sutikau Aroldą Kavalkantę. Jis pasikrikštijo būdamas 21-erių, pirmasis Bažnyčios narys savo šeimoje. Jo tikėjimas skaisčiai suliepsnojo, tad jis tuojau pat ėmė ruoštis tarnauti misijoje. Deja, Aroldo mamai diagnozavo vėžį. Po trijų mėnesių, likus vos kelioms dienoms iki mirties, Aroldui ji pasakė, dėl ko labiausiai nerimauja: nebuvo padėti galinčių giminaičių. Aroldas turės pasirūpinti dviem savo jaunesnėmis seserimis ir jaunesniu broliu. Tai jis iškilmingai pažadėjo savo mirštančiai motinai.
Dieną jis dirbo banke, o vakare lankė universitetą. Jis laikėsi krikšto sandorų, tačiau viltis tarnauti nuolatinėje misijoje išblėso. Dabar jo misija buvo rūpintis savo šeima.
Po kelių mėnesių, ruošdamasis pasisakyti sakramento susirinkime, Aroldas studijavo šį Samuelio pabarimą karaliui Sauliui: Jis skaitė: „Klusnumas geriau už […] auką.“10 Aroldas pajuto, rodos, neįmanomą įkvėpimą, kad turi paklusti pranašo kvietimui tarnauti misijoje. Nesibaimindamas esamų kliūčių, jis ėmė veikti su nepaprastu tikėjimu.
Aroldas kaip įmanydamas taupė kiekvieną kruzeirą. Sulaukęs 23-ų jis gavo pašaukimą į misiją. Savo broliui prisakė, kiek pinigų šeimai kas mėnesį šis turėsiąs išimti iš jo sąskaitos. Aroldas vis dar neturėjo pakankamai pinigų, kad sumokėtų už visą savo misiją ir padengtų savo brolio bei seserų pragyvenimo išlaidas, tačiau su tikėjimu įžengė į misionierių ruošimo centrą. Po savaitės jis gavo pirmąjį iš gausybės palaiminimų. Bankas, kuriame dirbo vyresnysis Kavalkantė, netikėtai padvigubino pinigų sumą, kurią jis turėjo gauti išėjęs iš darbo. Šis ir kiti stebuklai užtikrino pakankamas pajamas tiek jo misijai apmokėti, tiek ir jo šeimai išlaikyti.
Dabar, praėjus dvidešimčiai metų, brolis Kavalkantė tarnauja Brazilijos Resifės Bua Viaženo kuolo prezidentu. Žvelgdamas atgal į tas dienas jis tarė: „Kai stengiausi gyventi teisiai, jaučiau Gelbėtojo meilę ir vadovavimą. Augant tikėjimui galėjau įveikti daugelį iššūkių.“11 Aroldo tikėjimas – ne atsitiktinumas, o pasirinkimas.
Yra daug krikščionių vyrų ir moterų, tvirtai tikinčių Viešpatį Jėzų Kristų. Mes gerbiame juos.
Nebe neutralioje žemėje
Broliai, mums duota kai kas daugiau: Dievo kunigystė, per šventuosius angelus į žemę sugrąžinta Dievo galia. Tai jus daro kitokius. Jūs jau nebe neutralioje žemėje. Jūsų tikėjimas augs ne atsitiktinai, o per pasirinkimą.
Mūsų gyvenimo būdas arba augins mūsų tikėjimą, arba jį slopins. Tikėjimą augina malda, paklusnumas, sąžiningumas, elgesio ir minčių tyrumas ir nesavanaudiškumas. Be šių dalykų tikėjimas slopsta. Kodėl Gelbėtojas Petrui tarė: „Aš meldžiuosi už tave, kad tavasis tikėjimas nesusvyruotų“12? Todėl, kad yra vienas priešininkas, kuris mėgaujasi naikindamas mūsų tikėjimą! Nesiliaukite saugoję savo tikėjimo.
Nuoširdūs klausimai
Atsakymų į nuoširdžius klausimus ieškojimas yra svarbi tikėjimo stiprinimo dalis, ir tam pasitelkiame tiek savo intelektą, tiek ir savo jausmus. Viešpats tarė: „Aš tau pasakysiu tavo prote ir tavo širdyje.“13 Ne į visus klausimus bus atsakyta iš karto, tačiau į daugumą jų atsakymus galima rasti per nuoširdžias studijas ir klausiant Dievo. Vien protas, be širdies, neatsakys į dvasinius klausimus. „To, kas yra Dieve, nežino niekas, tik Dievo Dvasia.“14 Kad padėtų, Jėzus mums pažadėjo „kitą Guodėją, […] būtent pažado [Šventąją Dvasią]“15.
Tikėjimas niekada nereikalauja atsakymų į visus klausimus, bet ieško patikinimo ir drąsos eiti pirmyn, kartais pripažįstant, jog „ne viską žinau, tačiau žinau pakankamai, kad galėčiau toliau eiti mokinystės keliu“16.
Jei pasinersime į nuolatines abejones, pakurstytas netikinčiųjų ir neištikimųjų atsakymų, tai silpninsime savo tikėjimą Jėzumi Kristumi ir Sugrąžinimu.17 „Juslinis žmogus nepriima to, kas ateina iš Dievo Dvasios. Jis tai laiko kvailyste.“18
Pavyzdžiui, klausimai dėl pranašo Džozefo Smito nėra nauji. Nuo pat šio darbo pradžios jais svaidėsi jo kritikai. Visiems tikintiesiems, kurie žvelgdami pro spalvotus XXI amžiaus akinius, nuoširdžiai stebisi įvairiais, beveik 200 metų senumo pranašo Džozefo gyvenimo įvykiais ir pareiškimais, leiskite draugiškai patarti: palikime kurį laiką Brolį Džozefą ramybėje! Ateityje turėsite 100 kartų daugiau informacijos, nei jos yra visose šiandienos interneto paieškos sistemose bendrai paėmus, ir ją suteiks visa žinantis Tėvas Danguje.19 Pažvelkite į Džozefo gyvenimo visumą:— gimęs skurde ir gavęs menką išsilavinimą, Mormono Knygą jis išvertė per mažiau nei 90 dienų.20 Prie Sugrąžinimo reikalo prisijungė dešimtys tūkstančių nuoširdžių, atsidavusių vyrų ir moterų. Būdamas 38-erių, Džozefas savo liudijimą užantspaudavo savo krauju. Liudiju, kad Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas. Įsisąmoninkite tai ir eikite toliau!
Tikėjimą plečiančios dovanos
Biblija su Mormono Knyga mums suteikia nuostabų patikinimą, kad Jėzus yra Kristus, Dievo Sūnus. Rankose laikau pirmąjį Mormono Knygos prancūzų kalba egzempliorių, kurį Džonas Teiloras išleido 1852-aisiais metais pradėjęs darbą Prancūzijoje. Visa arba dalimis Mormono Knyga šiuo metu yra išversta į 110 pasaulio kalbų. Ji yra dvasinis ir apčiuopiamas liudijimas apie Sugrąžinimo tikrumą. Kada paskutinį kartą Mormono Knygą perskaitėte nuo pradžios iki galo? Perskaitykite dar kartą. Tai sustiprins jūsų tikėjimą.21
Kita mūsų tikėjimą praplečianti Dievo dovana yra Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Kvorumo vadovavimas. Šiandien palaikėme tris naujus Dvylikos narius ir aš sveikinu prie Dvylikos Kvorumo šventojo rato prisijungusius vyresnįjį Resbandą, vyresnįjį Styvensoną ir vyresnįjį Renlandą. Paulius pasakė:
„Jis pašaukė apaštalus ir pranašus,
idant aprūpintų šventuosius tarnystės darbui,
kad visi pasiektume tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus pažinimą,
kad nebebūtume siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjelio, žmonių apgaulės, jų gudrumo, vedančio į klystkelius.“22
Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos vadovavimas padės apsaugoti mūsų tikėjimą.
Nors pradinė tikėjimo ugnelė bus maža, tačiau teisūs pasirinkimai suteiks daugiau pasitikėjimo Dievu, o jūsų tikėjimas augs. Į jus pučia mirtingojo gyvenimo sunkumai, o tamsoje tyko jūsų tikėjimą užgesinti norinčios blogio jėgos. Bet jei ir toliau teisingai rinksitės, pasikliausite Dievu ir seksite Jo Sūnumi, tai Viešpats atsiųs daugiau šviesos ir pažinimo, ir jūsų tikėjimas nusistovės ir nesvyruos. Prezidentas Tomas S. Monsonas pasakė: „Nebijokite! […] Ateitis yra tiek šviesi, koks jūsų tikėjimas.“23
Porteris, Zeinas ir Maksas Openšai
Šioje Bažnyčioje vaikinų tikėjimas yra nepaprastas!
Šių metų birželio 12 d. gavau el. laišką, kuriame man buvo pranešta, kad per lėktuvo avariją žuvo vienos Jutos apylinkės vyskupas, jo žmona ir du jų vaikai. Lėktuvą pilotavo vyskupas Markas Openšas. Pakilus iš nedidelio aerodromo staiga užgeso lėktuvo variklis ir jie krito žemėn. Per avariją žuvo vyskupas Openšas, jo žmona Eimi ir jų vaikai Taneris bei Eli. Stebuklas, tačiau jų penkiametis sūnus Maksas, išmestas iš lėktuvo kartu su sėdyne, išvengė žūties ir atsipirko tik kaulų lūžiais.
Sužinojau, kad jų sūnus Porteris Openšas tuo metu tarnavo Maršalo Salų Madžūro misijoje, o jų septyniolikmetis sūnus Zeinas, tuo metu dalyvavo mokyklos kultūrinių mainų programoje Vokietijoje.
Paskambinau Kalėdų saloje tarnavusiam vyresniajam Openšui. Nors sielvartavo dėl netikėtos savo mamos, tėčio, brolio ir sesers mirčių, vyresnysis Openšas savo rūpestį iš karto nukreipė į jaunesniuosius broliukus.
Vyresnysis Openšas ir jo brolis Zeinas galiausiai nusprendė, kad kiti padės namuose, o Porteris liks savo misijoje. Jie žinojo, kad taip norėtų jų tėvai.
Kalbėdamasis su vyresniuoju Openšu jutau ne tik jo liūdesį, bet neblėstančią tikėjimo ugnį. Jis tarė man: „Esu visiškai tikras ir tuo net neabejoju, kad vėl išvysiu savo šeimą. […] Išbandymuose stiprybės visuomet pasisemsime iš […] mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus. […] Viso [šio] labai sunkaus iššūkio metu akivaizdžiai matėsi [man] ir mano broliams padedanti visagalė Dievo ranka.“24
Su Zeinu pirmą kartą susitikau laidotuvėse. Žiūrėdamas į sakramento salėje priešais mus sustatytus keturis karstus, negalėjau atsistebėti šio į susirinkusiuosius besikreipiančio septyniolikmečio tikėjimu. Jis tarė: „Šiandien susirinkome nuolankiomis širdimis ir išvargusiomis sielomis tam, kad prisimintume mamos, tėčio, Tanerio ir Eli gyvenimus. […] Mes kartu kalbėjomės, kartu verkėme, kartu prisimindavome ir kartu jausdavome Dievo ranką. […]
Kitą dieną po to, kai sužinojau apie avariją, savo rankinėje radau mamos laišką. Laiške ji rašė: „Zeinai, nepamiršk, kas esi ir iš kur atėjai. Mes melsimės už tave ir tavęs ilgėsimės.“ Zeinas tęsė: „Negalėjo būti tinkamesnių mamos atsisveikinimo žodžių. Žinau, kad ji kartu su Taneriu, Eli ir mano tėčiu […] meldžiasi dėl [mano brolių ir] manęs. Žinau, jog[…] jie meldžiasi, kad nepamirščiau, kas esu, […] nes aš, kaip ir jūs, esu Dievo vaikas, ir Jis atsiuntė mane čia. Liudiju, […] kad ir kokie vieniši jaustumės, Dievas mūsų neapleis.“25
Mano brangūs draugai, jūsų gyvenimas neprasidėjo gimimu ir nesibaigs mirtimi. Tikėjimas – tai pasirinkimas. Stiprinkite savo tikėjimą ir gyvenkite taip, kad užsitarnautumėte šiuos pagiriančius Gelbėtojo žodžius: „Didis tavo tikėjimas!“ Jei taip gyvensite, pažadu, kad dėl savo tikėjimo ir Jėzaus Kristaus malonės vieną dieną galėsite stovėti su savo mylimaisiais švarūs ir tyri Dievo akivaizdoje. Jėzaus Kristaus vardu, amen.