Kitas jūsų žingsnis

Vyresnysis Rendalas K. Benetas

Iš Septyniasdešimties

Jūsų mylintis Dangiškasis Tėvas ir Jo Sūnus Jėzus Kristus kviečia jus žengti kitą žingsnį link Jų. Nedelskite. Ženkite jį dabar.

Man suspaudė širdį per neseniai įvykusį susitikimą su nuostabiais pastarųjų dienų šventaisiais. Buvo užduotas klausimas: „Kas trokšta vėl gyventi su Dangiškuoju Tėvu?“ Visi pakėlė rankas. Kitas klausimas buvo: „Kas iš jūsų esate tikras, kad jums pasiseks tai padaryti?“ Liūdna ir keista, bet dauguma rankų nusileido.

Kai suvokiame skirtumą tarp to, kas dabar esame, ir to, kuo trokštame tapti, daugelis mūsų esame gundomi pasirinkti prarasti tikėjimą ir viltį.¹

Kadangi „niekas nešvarus negali gyventi su Dievu“², norėdami vėl gyventi su Juo, turime būti apvalyti nuo nuodėmių³ ir pašventinti⁴. Jei turėtume tai padaryti vieni, nė vienam iš mūsų nepavyktų. Bet mes nesame vieni. Iš tikrųjų mes niekada nesame vieni.

Dėl Jėzaus Kristaus ir Jo Apmokėjimo galime sulaukti dangiškos pagalbos.⁵ Gelbėtojas sakė: „Jei tikėsite mane, turėsite galios daryti viską, kas tik man reikalinga.“⁶ Tikėjimas, kai jį parodome, stiprėja.

Apsvarstykime tris principus, kurie padės mums kelionėje atgal pas mūsų Tėvą danguje.

Tapti kaip vaikas

Mūsų mažiausias anūkėlis iliustruoja pirmąjį principą. Išmokęs šliaužioti, o vėliau atsistoti, jis buvo pasiruošęs pamėginti vaikščioti. Po kelių pirmųjų mėginimų jis pargriuvo, ėmė verkti ir į mus pažvelgė tokiu žvilgsniu, tarsi sakytų: „Aš niekada daugiau nemėginsiu! Tiesiog toliau šliaužiosiu.“

Jam suklupus ir pargriuvus, jo mylintys tėvai nemanė, kad jis beviltiškas ir kad niekada nevaikščios. Jie tiesė rankas ir kvietė jį, o jis, žvelgdamas į juos, vėl mėgino eiti link jų meilingo glėbio.

Mylintys tėvai visada pasiruošę ištiestomis rankomis pasveikinti net mažiausią mūsų žingsnelį teisinga kryptimi. Jie žino, kad mūsų ryžtas vėl mėginti ves į pažangą ir sėkmę.

Gelbėtojas mokė, kad norėdami paveldėti Dievo karalystę turime tapti kaip maži vaikai.⁷ Taigi, dvasiškai kalbant, pirmasis principas yra daryti taip, kaip darėme būdami vaikai.⁸

Su vaikišku nuolankumu ir ryžtu išlaikyti žvilgsnį į savo Dangiškąjį Tėvą ir Gelbėtoją mes žengiame link Jų, niekada neprarasdami vilties, netgi tada, kai pargriūvame. Mūsų mylintis Dangiškasis Tėvas džiaugiasi kiekvienu geru mūsų žingsniu, o jei pargriūvame, Jis džiaugiasi kiekviena pastanga atsistoti ir mėginti vėl.

Veikti su tikėjimu

Antrąjį principą iliustruoja du ištikimi šventieji, kurie abu labai troško rasti amžinąjį bendražygį. Abu pamaldžiai žengė tikėjimo kupinus žingsnius.

Jurijus, pastarųjų dienų šventasis iš Rusijos, aukojosi ir taupė pinigus, kad leistųsi į ilgą kelionę šventyklon. Traukinyje jis pastebėjo gražią moterį, švytinčiu veidu, ir pajuto, kad turėtų su ja pasidalinti Evangelija. Nežinodamas, ką dar galėtų padaryti, jis ėmė skaityti savo Mormono Knygą, tikėdamasis, kad ji tai pastebės.

Jurijus nežinojo, kad ta moteris, Marija, jau yra pastarųjų dienų šventoji. Nežinodama, kad Jurijus taip pat yra narys, ir sekdama dvasiniu raginimu pasidalinti Evangelija su juo, Marija irgi pradėjo skaityti Mormono Knygą, tikėdamasi, kad jis tai pastebės.

Vienu metu pakėlę akis, jie nustebę pamatė, kad abu rankose laiko po Mormono Knygą, – ir taip, jie vienas kitą pamilo ir buvo užantspauduoti šventykloje. Dabar Jurijus ir Marija Kutepovai iš Voronežo, Rusijos, kaip amžinieji bendražygiai, reikšmingai prisideda prie Bažnyčios augimo Rusijoje.

Norėčiau pabrėžti ne tik šios poros pasiryžimą veikti su tikėjimu. Taip pat svarbus antrasis principas: Viešpats į mūsų ryžtą veikti su tikėjimu atsiliepia dar karščiau. Į mūsų pasiryžimą žengti žingsnį ne tiesiog atsiliepiama, bet atsiliepiama gausesnėmis Viešpaties pažadėtomis palaimomis.

Dangiškasis Tėvas ir mūsų Gelbėtojas trokšta mus laiminti. O tada Jie teprašo vienos dešimtosios dalies to, kuo mus palaimino, ir pažada, kad atsivers dangaus langai!⁹

Visada, kai ryžtingai veikiame su tikėjimu Jėzumi Kristumi ir žengiame dar žingsnį, ypač nepatogų, reikalaujantį pasikeitimo ar atgailos, esame laiminami stiprybe.¹⁰

Liudiju, kad Viešpats ves mus prie kitų žingsnių ir padės juos žengti. Jis Savo galia dar karščiau atsilieps į mūsų pastangas, jei būsime pasiryžę toliau mėginti, atgailauti ir judėti pirmyn su tikėjimu Dangiškuoju Tėvu ir Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi.

Dvasinės dovanos pažadėtos ne tik tiems, kurie myli Dievą ir laikosi visų Jo įsakymų, bet, ačiū Dievui, ir tiems iš mūsų, kurie „stengiasi taip daryti“¹¹. Stiprybė teikiama tiems, kurie nesiliauja stengtis.

Du labai svarbūs kassavaitiniai kelrodžiai, žymintys mūsų kelionę atgal pas Dangiškąjį Tėvą, yra nuolatinė sakramento apeigų sandora ir tai, kaip laikomės šabo. Prezidentas Raselas M. Nelsonas praėjusioje visuotinėje konferencijoje mus mokė, kad šabas yra Viešpaties dovana mums. Tai, kad kiekvieną savaitę stropiai laikomės šabo, yra mūsų ženklas Viešpačiui, kad Jį mylime.¹²

Kiekvieną šabo dieną liudijame, kad esame „pasiryžę priimti [Jo] vardą, visuomet Jį atminti ir laikytis Jo įsakymų“¹³.Atsakydamas, dėl mūsų atgailaujančios širdies ir šio įsipareigojimo, Viešpats atnaujina mums pažadėtą nuodėmių atleidimą ir leidžia, kad „jo Dvasia visuomet būtų su [mumis]“¹⁴. Šventosios Dvasios įtaka mus tobulina, stiprina, moko ir veda.

Jei, atmindami Gelbėtoją kiekvieną šabą, per tuos du svarbius kelrodžius atgręžiame savo širdį į Jį, į mūsų pastangas Viešpats vėl dar karščiau atsako Savo pažadėtomis palaimomis. Mums pažadama, kad, jei stropiai laikysimės šabo dienos, žemės pilnatvė bus mūsų.¹⁵

Kelias atgal pas mūsų Tėvą danguje veda į Viešpaties namus, kur esame palaiminami galimybe priimti gelbėjančias apeigas patys ir už savo išėjusius artimuosius. Prezidentas Boidas K. Pakeris mokė, kad „apeigos ir sandoros tampa mūsų leidimais įeiti [Dievo] akivaizdon“¹⁶. Meldžiu, kad visi mes visuomet būtume verti šventyklos rekomendacijos ir naudotume ją reguliariai tarnaudami šventykloje.

Nugalėti prigimtinį žmogų

Trečiasis principas toks: turime priešintis prigimtinio žmogaus polinkiui atidėlioti, vengti ar pasiduoti.¹⁷

Žengdami pirmyn sandoros keliu darysime klaidas, kai kurias – daugybę kartų. Kai kurie iš mūsų vargstame dėl įpročių ar priklausomybių, kurias jaučiamės bejėgiai įveikti. Tačiau tikėjimas Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi yra veiksmo ir galios principas.¹⁸ Jeigu esame pasiryžę veikti, būsime palaiminti stiprybe atgailauti ir pasikeisti.

Mums nepavyks tik tada, jei su tikėjimu nežengsime dar kito žingsnio pirmyn. Mums tikrai pavyks viską atlikti, – negali nepavykti, – jei su tikėjimu priimsime Gelbėtojo jungą – Jis niekada nenuvylė ir niekada nenuvils mūsų!

Pažadėtosios palaimos

Pažadu, kad į kiekvieną tikėjimo kupiną žingsnį bus atsakyta pagalba iš dangaus. Nurodymus gausime, jei melsimės savo Dangiškajam Tėvui, pasikliausime ir seksime Gelbėtoju ir klausysimės Šventosios Dvasios. Stiprybės gausime dėl apmokančiosios Jėzaus Kristaus aukos.¹⁹ Išgydymas ir atleidimas ateis dėl Dievo malonės.²⁰ Išminties ir kantrybės įgysime pasikliaudami Viešpaties pasirinktu laiku. Apsaugoti būsime sekdami dabartiniu Dievo pranašu, prezidentu Tomu S. Monsonu.

Buvote sukurti, kad džiaugtumėtės²¹, džiaugtumėtės tuo džiaugsmu, kurį pajusite, kai būdami verti grįšite pas savo Dangiškąjį Tėvą ir savo Gelbėtoją ir įžengsite į Jų šiltą glėbį.

Liudiju apie šias absoliučias tiesas. Jūsų mylintys Dangiškasis Tėvas ir Jo Sūnus Jėzus Kristus gyvi. Jie jus pažįsta. Jie jus myli. Su meile Jie kviečia jus žengti kitą žingsnį link Jų. Nedelskite. Ženkite jį dabar. Šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.