Stiprinami Jėzaus Kristaus Apmokėjimu
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo
Dėl savo Apmokėjimo Gelbėtojas turi galią pagelbėti – padėti – išgyvenant kiekvieną žemiškąją kančią ar vargą.
Mirtingajame gyvenime mirtis ir nuodėmės našta neišvengiami. Jėzaus Kristaus Apmokėjimas atsveria šias dvi mirtingojo gyvenimo neišvengiamybes. Bet brisdami per mirtingąjį gyvenimą be mirties ir nuodėmės patiriame dar daug kitų iššūkių. Dėl to paties Apmokėjimo, mūsų Gelbėtojas gali suteikti mums stiprybės ir tiems mirtingojo gyvenimo iššūkiams įveikti. Būtent apie tai šiandien kalbėsiu.
I.
Dauguma Raštų pasakojimų apie Apmokėjimą susiję su tuo, kad Gelbėtojas nutraukė mirties pančius ir kentėjo už mūsų nuodėmes. Šių tiesų Alma mokė savo pamoksle, aprašytame Mormono Knygoje. Jis taip pat pateikė aiškiausius aprašymus, kad Gelbėtojas taip pat nešė savo žmonių skausmus, ligas ir negalias.
Šią Gelbėtojo Apmokėjimo dalį Alma aprašė taip: „Ir jis eis, kęsdamas visokius skausmus ir suspaudimus, ir gundymus; ir tai tam, kad galėtų išsipildyti žodis, sakantis: Jis paims ant savęs savo žmonių skausmus ir ligas“ (Almos 7:11; taip pat žr. 2 Nefio 9:21).
Tik pagalvokite apie tai! Atlikdamas Apmokėjimą Gelbėtojas iškentėjo „visokius skausmus ir suspaudimus, ir gundymus“. Prezidentas Boidas K. Pakeris mokė: „Jis niekam nebuvo skolingas. Jis niekam nepadarė nieko blogo. Tačiau Jis iškentėjo visą susikaupusią kaltę, liūdesį ir sielvartą, skausmą ir pažeminimą, visas žmogui žinomas protines, emocines ir fizines kančias.“1
Kodėl jis kentėjo visus tuos mirtingųjų iššūkius? Alma paaiškino: „Ir paims ant savęs mirtį, kad galėtų atrišti mirties pančius, surišusius jo žmones; ir paims ant savęs jų silpnybes, kad jo vidus prisipildytų gailestingumo pagal kūną, kad jis savo kūnu sužinotų, kaip pagelbėti savo žmonėms jų silpnybėse“ (Almos 7:12).
Pavyzdžiui, apaštalas Paulius sakė, kad „pats iškentęs gundymus, jis gali padėti tiems, kurie yra gundomi“ (Hebrajams 2:18). Panašiai mokė prezidentas Džeimsas E. Faustas: „Kadangi Gelbėtojas iškentėjo viską, ką mes kada nors galėtume pajusti ar patirti, Jis gali padėti silpniesiems tapti stipresniems.“2
Mūsų Gelbėtojas patyrė ir iškentė visas mirtingojo gyvenimo negandas „pagal kūną, kad jis savo kūnu sužinotų, kaip pagelbėti [tai yra paguosti ar padėti] savo žmonėms jų silpnybėse“. Taigi, Jis supranta mūsų sunkumus, mūsų širdgėlas, mūsų pagundas ir mūsų kentėjimus, nes Jis savo noru patyrė jas visas, kaip svarbią Apmokėjimo dalį. Todėl, dėl Apmokėjimo, Jis gali mums pagelbėti – suteikti mums stiprybės visa tai ištverti.
II.
Nors septintame skyriuje pateiktas Almos mokymas yra pats aiškiausias iš visų Raštų aprašymų apie šią svarbią Apmokėjimo galią, aprašymų apie tai yra visame Šventajame Rašte.
Savo tarnystės pradžioje Jėzus paaiškino, kad Jis siųstas „vaduoti prislėgtųjų“ (Luko 4:18). Biblijoje dažnai pasakojama, kad Jis gydė žmonių ligas (Luko 5:15; 7:21). Mormono Knygoje rašoma, kad Jis išgydė visus, „kurie buvo kaip nors varginami“ (3 Nefio 17:9). Evangelijoje pagal Matą aiškinama, kad Jėzus gydė žmones, „kad išsipildytų pranašo Izaijo žodžiai: Jis prisiėmė mūsų negalias, užsikrovė mūsų ligas“ (Mato 8:17).
Izaijas mokė, kad Mesijas „prisiėmė mūsų negalias, sau užsikrovė mūsų skausmus“ (Izaijo 53:4). Izaijas taip pat mokė, kad Jis stiprina mus: „Nebijok, nes aš su tavimi, nebūgštauk, nes aš tavo Dievas! Stiprinsiu tave, padėsiu tau“ (Izaijo 41:10).
Todėl mes giedame:
Juk aš su tavim, tenebus tau baisu,
nes Dievas aš tau ir pagalba esu.
Pakelsiu, sustiprinsiu, teiksiu vilties,
Ranka visagalė, […] tau visad padės.3
Kalbėdamas apie savo, kaip mirtingojo, iššūkius apaštalas Paulius rašė: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“ (Filipiečiams 4:13).
Taigi, matome, kad dėl savo Apmokėjimo Gelbėtojas turi galią pastiprinti – padėti – ištverti kiekvieną žemiškąją kančią ar vargą. Kartais savo galia Jis gydo negalias, bet Raštai ir mūsų patirtis moko, kad kartais Jis pastiprina, arba padeda, suteikdamas mums stiprybės arba kantrybės ištverti mūsų negalias.4
III.
Kokie gi tie mirtingųjų skausmai, kančios ir negalios, kurias mūsų Gelbėtojas patyrė ir iškentėjo?
Visi kažkada esame patyrę skausmų, kančių ir negalių. Be to, ką patiriame dėl savo nuodėmių, žemiškasis gyvenimas savaime yra kupinas sunkumų, nemalonumų ir kančių.
Mes patys ir mūsų mylimieji kenčia nuo ligų. Kiekvienas iš mūsų kartais patiriame skausmą nuo traumų ar kitų fizinių ar protinių sutrikimų. Visi kenčiame ir liūdime dėl mylimo žmogaus mirties. Visi patiriame nesėkmių vykdydami asmeninius įsipareigojimus, savo šeimoje ar darbe.
Kai sutuoktinis ar vaikas atmeta tai, ką žinome esant tiesa ir nuklysta nuo teisumo kelio, patiriame ypač sukrečiantį skausmą, panašiai kaip neužmirštamame Jėzaus palyginime aprašytasis sūnaus palaidūno tėvas (žr. Luko 15:11–32).
Psalmininkas rašė: „Daugel vargų ištinka teisųjį, bet Viešpats išgelbsti iš jų visų“ (Psalmyno 34:19).
Todėl mūsų giesmėse yra šis teisingas patikinimas: „Žemėje nėra tokio sielvarto, kurio dangus negalėtų išgydyti.“5 Mus gydo mūsų Gelbėtojas ir Jo Apmokėjimas.
Paaugliams ypač skausmingas atstūmimo jausmas, kai bendraamžiai, regis, buriasi smagiai bendrauti ir kažką veikti, o jų sąmoningai nepakviečia. Rasiniai ir etniniai nusistatymai taip pat sukelia skausmingus atstūmimo jausmus jaunimui ir suaugusiesiems. Gyvenime būna ir kitų sunkumų, pavyzdžiui, bedarbystė ar kiti staigūs planų pasikeitimai.
Vis dar kalbu apie žemiškąsias negandas, nesusijusias su nuodėmėmis. Kai kurie žmonės gimsta su fizine ar protine negalia, kuri sukelia asmeninių kančių jiems patiems ir tiems, kurie juos myli ir jais rūpinasi. Kai kuriems skausmą ar nuolatinę negalią sukelia depresija. Kita skausminga neganda yra vienatvė. Tie, kurie kenčia nuo šios negandos, turėtų atminti, kad Gelbėtojas patyrė ir šios rūšies skausmą, ir kad dėl Apmokėjimo Jis siūlo stiprybę jį ištverti.
Bene labiausiai mūsų fizinį ir dvasinį gyvenimą luošina priklausomybės. Kai kurias jų, pavyzdžiui, priklausomybes nuo pornografijos ar narkotikų, dažniausiai sukelia nuodėmingas elgesys. Net atgailavus dėl to elgesio, priklausomybė gali išlikti. Iš šių negalios gniaužtų taip pat gali išvaduoti ryžtinga stiprybė, kurią galime gauti iš Gelbėtojo. Tai gali nutikti ir tiems, kurie patiria sunkų išbandymą, patekę į kalėjimą už nusikaltimus. Neseniai gautas laiškas liudija, jog ta stiprybė gali aplankyti net tokiomis aplinkybėmis esantį žmogų: „Žinau, kad mūsų Gelbėtojas vaikšto šiais koridoriais, ir tarp šių kalėjimo sienų daug kartų esu pajutęs Kristaus meilę.“6
Man labai patinka liudijimas, kurį išsakė mūsų poetė ir draugė Ema Lu Teinė. Eilėraštyje, kurį dabar giedame kaip giesmę, ji parašė:
Kur man taikos ieškot,
širdžiai paguodos,
kai niekas kitas nepagydo manęs;
kai pykčiu, nuoskaudom siela žaizdota,
kur trauktis nuo visų
tirti savęs?
Jei augtų širdgėla,
skausmas kamuotų
kur kreiptis patarimo, kas pasakys?
Kur ta ranka, kuri švelniai paguostų?
Kas besupras mane?
Tik vienas Jis. 7
IV.
Kas gali sulaukti pagalbos ir stiprybės dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo? Alma mokė, kad Gelbėtojas „paims ant savęs savo žmonių skausmus ir ligas“ ir pagelbės savo žmonėms (Almos 7:11, 12; kursyvas pridėtas). Kas yra „Jo žmonės“ šiame pažade? Ar tai visi mirtingieji – visi, kurie džiaugiasi prisikėlimo tikrumu dėl Apmokėjimo? Ar tai tik išrinktieji tarnai, įgiję tokią teisę per apeigas ir sandoras?
Žodis žmonės šioje ištraukoje turi daug reikšmių. Reikšmę, labiausiai tinkančią mokymui, kad Gelbėtojas pagelbės savo žmonėms, Alma vėliau panaudojo mokydamas, kad „Dievas prisimena kiekvieną liaudį, kurioje žemėje jie bebūtų“ (Almos 26:37). Apie tai kalbėjo ir angelai, paskelbę kūdikėlio Kristaus gimimą – „gerąją naujieną, kuri bus visai tautai“ (Luko 2:10).
Dėl savo apmokančios patirties mirtingajame gyvenime, mūsų Gelbėtojas gali paguosti, išgydyti, sustiprinti visus vyrus ir moteris, kad ir kur jie gyventų. Bet manau, kad Jis tai darys tik tiems, kurie Jo ieškos ir prašys Jo pagalbos. Apaštalas Jokūbas mokė: „Nusižeminkite prieš Viešpatį, tai jis jus išaukštins“ (Jokūbo 4:10). Taigi, šį palaiminimą įgyjame, jei tikime Juo ir prašome Jo pagalbos.
Yra milijonai dievobaimingų žmonių, kurie meldžia Dievą, kad juos išvaduotų iš jų bėdų. Mūsų Gelbėtojas apreiškė, kad Jis „nusileido žemiau visko“ (DS 88:6). Vyresnysis Nylas A. Maksvelas mokė: „Nusileido žemiau visko“ reiškia, kad Jis suvokė, tobulai ir asmeniškai visą žmogiškų kančių mastą.“8 Net galime sakyti, kad „nusileidęs žemiau visko“ Jis užėmė tobulą poziciją, kad galėtų mus pakelti ir suteikti postūmį, kurio mums reikia norint iškopti iš savo negandų duobės. Mums tereikia prašyti.
Šiuolaikiniuose apreiškimuose daug kartų Viešpats sako: „Todėl, jei manęs prašysite, gausite; jei belsite, jums bus atidaryta“ (pavyzdžiui, DS 6:5; 11:5; taip pat žr. Mato 7:7). Tikrai, dėl savo begalinės meilės mūsų Dangiškasis Tėvas ir Jo Mylimasis Sūnus Jėzus Kristus girdi ir deramai atsako į maldas visų, kurie tikėdami Jų ieško. Apaštalas Paulius rašė: „Pasitikime gyvuoju Dievu, kuris yra visų žmonių, o ypač tikinčiųjų, Gelbėtojas“ (1 Timotiejui 4:10).
Žinau, kad tai tiesa. Mūsų Gelbėtojo Apmokėjimas suteikia mums daugiau nei vien pažadą apie nemirtingumą per visuotinį prikėlimą ir galimybę per krikštą bei atgailą būti apvalytiems nuo nuodėmės. Jo Apmokėjimas taip pat suteikia mums galimybę šauktis To, kuris patyrė visas mūsų, kaip mirtingųjų, silpnybes, kad galėtų suteikti mums stiprybės pakelti mirtingųjų gyvenimo sunkumus. Jis žino apie mūsų kančias ir pasiruošęs mums padėti. Radęs mus sužeistus pakelėje, Jis, kaip gerasis samarietis, apriš mūsų žaizdas ir rūpinsis mumis (žr. Luko 10:34). Gydanti ir stiprinanti Jėzaus Kristaus ir Jo Apmokėjimo galia skirta visiems mums, kurie jos prašysime. Liudiju apie tai ir apie mūsų Gelbėtoją, kuris padaro tai įmanoma.
Ateis laikas, kai visi šie mirtingųjų gyvenimo sunkumai baigsis ir skausmo nebeliks (žr. Apreiškimo 21:4). Meldžiu, kad visi suvoktume mūsų Gelbėtojo Apmokėjime glūdinčią viltį ir stiprybę – nemirtingumo užtikrinimą, amžinojo gyvenimo galimybę ir palaikančią stiprybę – ir kad visa tai galime gauti, jei prašysime, Jėzaus Kristaus vardu, amen.