Pasiruošę gauti visa, kas reikalinga
Palaiminimai ateis, kai stengsimės vykdyti savo asmeninę pareigą mokytis sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos ir ją mylėti.
Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios programos ir veiklos vis labiau tampa orientuotos į namus ir Bažnyčios palaikomos – tai liudija daugelis pakeitimų, apie kuriuos buvo pranešta praeitoje visuotinėje konferencijoje. Prezidentas Raselas M. Nelsonas mums patarė: „Ateityje bus dar daugiau. […] Gerkite vitaminus. Gerai išsimiegokite. Bus tikrai smagu.“1
Meldžiuosi ir prašau Šventosios Dvasios pagalbos mums drauge apmąstant keletą pagrindinių išvadų, kurias galime padaryti dėl šių atkurtoje Viešpaties Bažnyčioje vykstančių pakeitimų.
Į namus orientuotas ir Bažnyčios palaikomas Evangelijos mokymasis
Mudu su vyresniuoju Kreigu K. Kristensenu neseniai drauge buvome kunigijos vadovų konferencijoje ir jis, pabrėždamas principą, kaip tapti į namus orientuotiems ir Bažnyčios palaikomiems, pateikė du paprastus klausimus. Jis pasiūlė, kad užuot sekmadienį po Bažnyčios susirinkimų grįžę namo ir klausę: „Ko šiandien bažnyčioje išmokai apie Gelbėtoją ir Jo Evangeliją?“, turėtume Bažnyčios susirinkimuose klausti: „Ko šią savaitę namuose išmokai apie Gelbėtoją ir Jo Evangeliją?“ Deramas šabo dienos laikymasis, nauja mokymo programa ir pakoreguotas susirinkimų tvarkaraštis – visa tai padeda mums mokytis Evangelijos tiek savo namuose, tiek Bažnyčioje.
Kiekvienas Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narys turi asmeninę pareigą mokytis Viešpaties mokymų, gyventi pagal juos ir priimti tinkamu įgaliojimu atliekamas išgelbėjimo ir išaukštinimo apeigas. Neturėtume tikėtis, jog Bažnyčia, kaip organizacija, mokys mus ar sakys mums viską, ką turime žinoti ir daryti, kad taptume atsidavusiais mokiniais ir narsiai ištvertume iki galo.2 Tai mūsų asmeninė pareiga – mokytis to, ką turėtume išmokti, gyventi taip, kaip žinome, kad turėtume gyventi, ir tapti, kuo Viešpats norėtų, kad taptume. O mūsų namai yra pagrindinė mokymosi, gyvenimo ir tapimo aplinka.
Vaikystėje Džozefas Smitas apie Dievą sužinojo iš savo šeimos. Jo pastangos sužinoti Dievo valią skatino Džozefą ieškoti tiesos daugybėje skirtingų krikščioniškų denominacijų, stropiai studijuoti Raštus ir nuoširdžiai melstis Dievui. Kai jaunasis Džozefas Smitas tuoj pat po Tėvo ir Sūnaus pasirodymo grįžo namo iš Šventosios giraitės, pirmiausia jis pasikalbėjo su savo motina. Kai jis „atsirėm[ė] į židinį, motina paklausė, kas [jam] yra. [Džozefas] atsak[ė]: „Niekis, viskas tvarkoje – man viskas gerai.“ Tada [jis] tar[ė] savo motinai: „Aš [pats] sužinojau.“3 Šis Džozefo patyrimas parodo veiksmingą mokymosi modelį, kuriuo mes visi turėtume vadovautis. Mes taip pat turime patys sužinoti.
Visa apimantis Dangiškojo Tėvo plano tikslas yra tas, kad Jo vaikai taptų panašesni į Jį. Todėl Jis suteikia mums būtinas progas augti ir tobulėti. Mūsų įsipareigojimas mokytis ir gyventi pagal tiesą tampa vis svarbesnis pasaulyje, kuris yra „sumaištyje“4 ir kuris darosi vis painesnis ir nelabesnis. Negalime tikėtis, kad paprasčiausiai lankysimės Bažnyčios susirinkimuose bei dalyvausime programose ir per tai įgysime visą dvasinį išsilavinimą ir apsaugą, kurie suteiks mums galios „piktą dieną pasipriešinti“5.
„Tėvų šventa pareiga – išauklėti savo vaikus su meile ir teisumu.“6 Įkvėpti Bažnyčios vadovai, mokytojai ir veiklos padeda asmenims ir šeimoms, besistengiantiems augti dvasiškai. Ir nors visiems mums reikia pagalbos veržiantis pirmyn sandoros keliu, pagrindinė pareiga vystyti savo dvasinę stiprybę ir ištvermę lieka kiekvienam iš mūsų.
Prisiminkite, kaip pranašo Lehio sūnus Nefis troško Šventosios Dvasios galia pats pamatyti, išgirsti ir sužinoti tai, ką regėjime apie gyvybės medį sužinojo jo tėvas. Nefiui jaunystėje neabejotinai reikėjo „gerų gimdytojų“7 pavyzdžio ir mokymų, tuo jis ir buvo palaimintas. Vis dėlto jis, kaip ir Džozefas Smitas, troško išmokti ir žinoti pats.
Jei viskas, ką žinome apie Jėzų Kristų ir Jo sugrąžintąją Evangeliją, yra tai, ką kiti žmonės mums sako ir ko moko, tai mūsų liudijimo apie Jį ir Jo šlovingą pastarųjų dienų darbą pagrindas pastatytas ant smėlio.8 Negalime pasikliauti vien kitų – net mylimų ir patikimų – žmonių Evangelijos šviesa ir žiniomis arba visa tai iš jų pasiskolinti.
Labai prasminga, jog pranašas Džozefas Smitas mokė, kad kiekvienas pastarųjų dienų šventasis turi pats suprasti „Dievo ketinimus ir tikslus, dėl kurių atsiradome šiame pasaulyje“9.
„Jei galėtume perskaityti ir suprasti viską, kas nuo Adomo laikų buvo parašyta apie žmogaus ir Dievo bei angelų santykius būsimajame gyvenime, žinotume apie tai labai mažai. Skaitymas apie kitų patyrimus ar jiems duotus apreiškimus niekada negalėtų duoti mums pakankamo suvokimo apie mūsų padėtį ir tikrą santykį su Dievu. Tai [sužinoti] galime tik [iš patirties] per Dievo tam tikslui nustatytas apeigas.“10
Padėti asmenims ir šeimoms pasiekti šį didingą dvasinį tikslą yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios programos ir veiklos tampa vis labiau orientuotos į namus ir palaikomos Bažnyčios šiuo konkrečiu laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpio metu.
Į namus orientuoto ir Bažnyčios palaikomo Evangelijos mokymosi išvados
Norėčiau apibendrinti keletą pagrindinių išvadų, kurias galime padaryti iš to, kad Evangelijos mokymasis tampa vis labiau orientuotas į namus ir palaikomas Bažnyčios.
Pagrindinis misionierių ruošimo centras yra mūsų namuose. Antriniai misionierių ruošimo centrai yra Provo mieste, Maniloje, Meksike ir kitose vietovėse. Įdomiausios Sekmadieninės mokyklos pamokos turėtų būti mūsų asmeninės ir šeimos studijos ten, kur gyvename. Naudingos, bet antrinės Sekmadieninės mokyklos pamokos yra vedamos mūsų maldos namuose.
Dabar šeimos istorijos centrai yra mūsų namai. Papildomos pagalbos mūsų šeimos istorijos tyrinėjimo darbe taip pat galima gauti mūsų maldos namuose.
Gyvybiškai svarbios pasiruošimo šventyklai pamokos vyksta mūsų namuose. Svarbios, bet antraeilės pasiruošimo šventyklai pamokos gali būti periodiškai vedamos mūsų maldos namuose.
Paversti savo namus šventovėmis, kur galime „stovė[ti] šventose vietose“11, yra tiesiog būtina šiomis paskutinėmis dienomis. Kad ir kaip šiandien mūsų dvasinei stiprybei ir saugumui būtų svarbus į namus orientuotas ir Bažnyčios palaikomas Evangelijos mokymasis, ateityje jis bus dar svarbesnis.
Į namus orientuotas ir Bažnyčios palaikomas mokymasis ir pasiruošimas šventyklai
Kviečiu apsvarstyti, kaip šis principas – „į namus orientuotas ir Bažnyčios palaikomas“ – galėtų būti pritaikytas mūsų asmeniniam pasiruošimui ir vertumui Viešpaties namuose priimti šventas apeigas ir sandoras.
Iš tiesų pats veiksmingiausias paruošimas šventyklai vyksta mūsų namuose. Tačiau daugelis Bažnyčios narių tvirtai nežino, ką apie patirtį šventykloje galima ir ko negalima sakyti už šventyklos sienų.
Prezidentas Ezra Taftas Bensonas paaiškino, kodėl egzistuoja šis neaiškumas.
„Šventykla tai šventa vieta ir apeigos šventykloje yra šventos. Dėl šventyklos šventumo mes kartais vengiame kažką sakyti apie ją savo vaikams ir vaikaičiams.
Dėl to daugelis neišsiugdo tikro noro eiti į šventyklą arba ten eina turėdami nedaug informacijos, kuri padėtų jiems pasiruošti įsipareigojimams ir sandoroms, kuriuos jie sudarys.
Manau, kad tinkamas supratimas arba informacija nepaprastai padės mūsų jaunimui pasiruošti šventyklai […] [ir] žadins jų troškimą siekti sau kunigystės palaiminimų taip, kaip sau jų siekė Abraomas.“12
Dvi pagrindinės gairės gali padėti mums pasiekti tą tinkamą supratimą, kurį pabrėžė prezidentas Bensonas.
Pirmoji gairė. Kadangi mylime Viešpatį, turėtume visada kalbėti pagarbiai apie Jo šventus namus. Neturime atskleisti ar apibūdinti ypatingų simbolių, susijusių su šventose šventyklos ceremonijose priimamomis sandoromis. Taip pat neturėtume aptarinėti tos šventos informacijos, kurios šventykloje konkrečiai pažadame neatskleisti.
Antroji gairė. Šventykla yra Viešpaties namai. Šventykloje viskas mus kreipia į mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų. Mes galime aptarinėti pagrindinius su šventyklos apeigomis ir sandoromis susijusių doktrinos ir principų tikslus.
Prezidentas Hovardas V. Hanteris (1907–1995) mokė gimdytojus: „Dalinkimės su savo vaikais dvasiniais jausmais, kuriuos patiriame šventykloje. Stropiau ir suprantamiau mokykime juos to, ką galime pasakyti apie Viešpaties namų paskirtį.“13
Per kartų kartas nuo pranašo Džozefo Smito iki prezidento Raselo M. Nelsono Bažnyčios vadovai gausiai mokė doktrininių šventyklos apeigų ir sandorų tikslų.14 Gausi išspausdintų, garso, vaizdo ir kitokių mokymo priemonių atsarga yra tam, kad padėtų mums mokytis apie pradines apeigas, endaumentus, santuokas ir kitas užantspaudavimo apeigas.15 Taip pat prieinama informacija apie tai, kaip sekti Gelbėtoju priimant ir gerbiant sandoras laikytis paklusnumo įstatymo, aukos įstatymo, Evangelijos įstatymo, skaistybės įstatymo ir pašventimo įstatymo.16 Visi Bažnyčios nariai turėtų susipažinti su nuostabia medžiaga, esančia internete, adresu temples.ChurchofJesusChrist.org.
Prezidentas Raselas M. Nelsonas pabrėžė labai svarbią pusiausvyrą tarp šventos šventyklų apeigų esmės ir vertingos Bažnyčios publikuojamos informacijos apie šventyklas, kuri yra tiksli, derama ir viešai prieinama. „Nariams […] siūlau Raštų rodyklėje perskaityti temas, susijusias su šventykla, pvz.: Patepti, Sandora, Aukoti ir Šventykla. Taip pat galima perskaityti Išėjimo knygos 26–29 skyrius ir Kunigų knygos 8 skyrių. Senasis Testamentas, taipogi Mozės ir Abraomo knygos Brangiajame Perle pažymi gilias šventyklos darbo šaknis ir amžiną jos apeigų reikšmę.“17
Tad įsivaizduokite, kad jūsų sūnus ar dukra paklausia: „Kai kas mokykloje man pasakė, kad šventykloje dėvimi keisti rūbai. Ar tai tiesa?“ Svetainėje temples.churchofjesuschrist.org yra trumpas filmukas anglų kalba „Sacred Temple Clothing“ (liet. „Šventi šventyklos rūbai“). Šiame puikiame informacijos šaltinyje paaiškinama, kaip nuo senovės laikų vyrai ir moterys šventą muziką, įvairias maldos formas, simboliškus religinius drabužius, gestus ir ritualus naudojo išreikšdami savo giliausius atsidavimo Dievui jausmus. Taigi Bažnyčia remia į namus orientuotą pasiruošimą šlovingoms šventyklos palaimoms parūpindama pagrindinius nurodymus ir tokius nuostabius informacijos šaltinius kaip šis filmukas. Jums prieinama daug naudingos informacijos.18
Stengdamiesi vaikščioti Viešpaties Dvasios romume19, būsime palaiminti tuo, kad suprasime ir savo namuose pasieksime reikiamą pusiausvyrą tarp to, kas tinkama, ir to, kas netinkama, aptarinėti kalbant apie šventas šventyklos apeigas ir sandoras.
Pažadas ir liudijimas
Spėju, kad kai kurie iš jūsų galbūt abejojate, ar Evangelijos mokymasis iš viso gali tapti orientuotas į namus ir palaikomas Bažnyčios. Galbūt esate vienintelis Bažnyčios narys savo namuose; turite nepalaikantį sutuoktinį; esate vienišas gimdytojas; gyvenate kaip vienišas ar išsiskyręs pastarųjų dienų šventasis ir galbūt klausiate, kaip šiuos principus pritaikyti sau. Galbūt esate vyras ir žmona, žvelgiantys vienas į kitą ir klausiantys: „Ar galime tai padaryti?“
Taip, jūs galite! Pažadu, kad į jūsų gyvenimą plūs ir bus akivaizdžios jums jėgų teikiančios palaimos. Durys atsivers. Šviesa sušvis. Jūsų gebėjimai su stropumu ir kantrybe atkakliai judėti pirmyn sustiprės.
Džiugiai liudiju, kad ateis atlyginančios palaimos, kai stengsimės vykdyti savo asmeninę pareigą mokytis sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos ir ją mylėti. Tikrai galime būti „pasiruošę gauti visa, kas reikalinga“20. Tai pažadu ir liudiju šventu Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, amen.