Pranašų liudijimas
Kai man buvo 12 metų, aš pristačiau misionierius savo šeimai. Aš sutikau juos gatvėje ir jie buvo draugiški man. Jie padėjo Bažnyčiai statyti maldos namus mano mieste Brazilijoje ir pakvietė mane padėti jiems, ką aš ir pradėjau daryti laisvalaikiu. Iki tol nebuvau girdėjęs apie vaikinus, kurie pasirinktų savo laiką leisti statydami bažnyčią.
Man jie padarė tokį įspūdį, kad nusprendžiau pristatyti juos savo tėvams, ir mes pasikvietėme juos į savo namus. Misionieriai išdėstė mūsų šeimai pirmąjį pokalbį. Mes niekada nerūkėme, taigi mūsų šeima jau laikėsi šios Išminties Žodžio dalies. Mes taip pat savo namuose kiekvieną vakarą rengėme šeimos namų vakarą. Mes to nevadinome šeimos namų vakaru, bet tai darėme. Mes buvome katalikai ir reguliariai lankėme savo bažnyčią, todėl mano tėvas pasakė jiems, kad mus tenkina mūsų religija.
Misionieriai išėjo, bet apie mūsų šeimą, įskaitant savo įspūdį, kad mes prisijungsime prie Bažnyčios, jie parašė rajono misionierių knygoje, kuri liko misionierių bute.
Mokymas apie amžinąją šeimą
Praėjo dešimt metų. Aš gyvenau kitame mieste. Į rajoną, kuriame gyveno mano tėvai, atvyko nauji misionieriai. Jie neturėjo ką mokyti, todėl nusprendė pažiūrėti rajono knygą. Jie surado mano tėvų pavardę ir nusprendė juos aplankyti. Prieš eidami misionieriai pasimeldė, ir Viešpats įkvėpė juos. Nepaisant to, kad mano tėvas buvo labai ištikimas savo religijai, jis turėjo vieną neišpręstą klausimą. Jis negalėjo patikėti, kad po mirties jo žmona jau nebebus jo žmona. Jis tikrai tikėjo, kad šeimos ryšiai turėtų tęstis po mirties. Jis buvo klausęs skirtingų bažnyčių kunigų apie tai ir visi jam aiškino: „Ne, po mirties jūsų žmona bus tarsi jūsų sesuo, ir jūsų sūnus bus tarsi jūsų brolis.“
Kai šie misionieriai pasibeldė į mano gimdytojų duris, mano tėvas atidarė jas ir pasakė jiems, kad jis girdėjo jų žinią anksčiau, bet nesusidomėjo. Bet misionieriai sakė: „Mes turime kitą žinią jums. Ar žinote, kad jūsų šeima gali būti amžinai kartu?“ Tie žodžiai jį įkvėpė. Mano tėvas pakvietė juos užeiti ir išdėstyti jam savo mokymą. Vedami Dvasios misionieriai papasakojo mano šeimai apie amžinąją santuoką ir amžinas šeimas. Pradėjusi tokia įžanga į evangeliją, mano šeima toliau susitikinėjo su misionieriais, kol gavo liudijimą ir nusprendė priimti krikštą bei patvirtinimą.
Kaip aš gavau liudijimą
Po penkerių metų – tada buvau 27-rių – kuriam laikui grįžau į savo tėvo namus. Mano tėvas buvo apylinkės misijos vadovas ir seserys misionierės mūsų namuose kažką mokė. Aš nugirdau mokymą apie Mormono Knygą bei Džozefą Smitą ir nusprendžiau melstis dėl to. Man atrodė logiška, kad jei Džozefas Smitas buvo pranašas, tai Mormono Knyga patikima ir Bažnyčia yra tikra.
Tą vakarą pradėjau skaityti istoriją apie Džozefą Smitą ir apie jo regėjimą Šventojoje Giraitėje. Po to lioviausi skaityti ir meldžiausi Viešpačiui. Taip praleidau visą naktį – skaitydamas ir melsdamasis dėl kiekvienos pastraipos. Tai man užėmė 14 valandų. Kai pradėjau mąstyti, man kažkas atsitiko. Atrodė, kad aš pats buvau toje giraitėje su Džozefu. Tai buvo gyvas ir realus išgyvenimas. Atrodė, kad galiu matyti tai, kas įvyko. Kai kitą rytą baigiau melstis, aš žinojau, kad Džozefas Smitas buvo pranašas.
Nedelsdamas nuėjau ieškoti misionierių. Vidurdienį, kai seserys misionierės atėjo pietų, aš sėdėjau priešais jų duris laukdamas jų. Aš paprašiau, kad jos mokytų mane. Po to, kai jos per trumpą laiką pravedė septynis pokalbius, aš buvau pakrikštytas ir patvirtintas Bažnyčioje.
Sekimas pranašu
Praėjus maždaug mėnesiui nuo to, kai prisijungiau prie Bažnyčios, aš sutikau savo būsimą žmoną Margaret, ir po metų mudu susituokėme. Kol mes draugavome, aš pasakiau jai, kad dėl to, jog žinau, kad Džozefas Smitas buvo pranašas, aš noriu statyti mūsų šeimą ant pranašų žodžių ir mokymų. Pavyzdžiui, tuo metu pranašas buvo prezidentas Spenseris V. Kimbolas (1895–1985). Jis patarė Bažnyčios nariams susilaikyti nuo skolų. Per santuokoje pragyventus 29 metus mes su žmona nesumokėjome nė cento palūkanų, niekada.
Nuo to laiko, kai gavau liudijimą apie Džozefą Smitą, aš atidžiai dėmėjausi kiekvieną Pirmosios prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų žodį ir taikiau gyvenime jų mokymus. Kadangi žinojau Džozefą Smitą esant pranašu, man niekada nebuvo sunku sekti vadovais. Aš padarysiu, ką jie bepaprašytų, nes žinau, kad jie yra pranašai, regėtojai ir apreiškėjai.
Jei siekiate gauti liudijimą apie pranašus, jūs būsite stipresni. Tai vienas iš raktų į laimę. Jei klausote pranašų ir darote, ką jie pataria, paklusnumas jiems atneš jums laimę.