Vyresnysis Heifenas kalba kongresui šeimos klausimais

Vyresnysis Briusas K. Heifenas iš Septyniasdešimties kvorumo delegatams iš viso pasaulio kalbėjo apie tai, kaip svarbu atkurti tradicinės šeimos reikšmę. Ši kalba buvo pasakyta IV Pasauliniame kongrese šeimos klausimais, kuris vyko Varšuvoje, Lenkijoje, 2007 m. gegužės 11–13 dienomis.

„Per visą pasaulio istoriją gyvavo „visuotinė meilės istorija“, pagal kurią vaikinas ir mergina susitinka, įsimyli ir tada susituokia, – sakė vyresnysis Heifenas. – Santuokos ryšys veikia ne vien tą porą, bet ir visuomenė, kaip visuma, yra didžiai suinteresuota, kad tas ryšys būtų sėkmingas.“

„Štai kodėl svečiai ir draugai visada švęsdavo vestuves kaip visuomeninius įvykius, – sakė vyresnysis Heifenas. – Santuoka visada buvo svarbus mazgas audinyje, kuris laiko drauge visą visuomenę. Kiekviena santuoka veikia esančiuosius koncentriniuose jos įtakos ratiluose, sklindančiuose nuo poros aplink, per savo vaikus į platesnius visuomenės vandenis…“

„Visuomenė lankosi vestuvėse ne dėl noro kištis į privačius reikalus, bet dėl didžiulės jų svarbos kiekvienos santuokos rezultatams ir palikuonims. Susituokti reiškia viešai įsipareigoti asmeniškai atsakyti už savo vaikus ir už jų įtaką mūsų kuriamai visuomenei“, – paaiškino jis.

„Dėl šių socialinių ir asmeninių lūkesčių santuoka yra pagrindinė priemonė vertybėms perduoti iš vienos kartos kitai, – sakė jis. – Tačiau šis svarbiausias ilgalaikio visuomenės stabilumo šaltinis silpsta.“

„Virš 80 procentų europiečių ir 46 procentai amerikiečių pripažįsta, jog yra priimtina, kad pora gyventų kartu neketindama susituokti, – sakė vyresnysis Heifenas. – Vien Skandinavijoje apie 82 procentai pirmagimių gimsta ne santuokoje, nepaisant gausių tyrimų, rodančių, kokie psichologiniai ir kiti pavojai laukia sugyventinių vaikų. Tokio tipo tendencijos turi rimtas socialines pasekmes.

Be to, nuo 1960 metų ištuokų dažnis Jungtinėse Valstijose – dabar pasaulyje labiausia linkusioje į ištuokas šalyje – išaugo daugiau nei du kartus. Tai reiškia, kad pusė šiandien susituokusių porų išsiskirs. Ši reikšmė būtų dar didesnė, jei atsižvelgtume į sugyventinių išsiskyrimus, kurių skaičius Jungtinėse Valstijose nuo 1960 metų išaugo 760 procentų.“

„Toje statistikoje, rodančioje sparčiai augančius nesantuokinių vaikų gimimų, gyvenimo ne santuokoje ir ištuokų skaičius, galime įžvelgti antisantuokinės revoliucijos jėgą, – sakė vyresnysis Heifenas. – Per paskutinius 40 metų daugelis žmonių liovėsi tikėti, kad santuoka yra vieša ilgalaikė visuomeninė institucija… Šiuolaikinė visuomenė prarado visuotinį meilės istorijos siužetą.“

„Tradicinės santuokos nuosmukis prasidėjo nuo 1960 m. judėjimo už civilines teises. Reikėjo pakeitimų dėl Amerikos rasinės ir lytinės diskriminacijos, – sakė vyresnysis Heifenas. – Tačiau kai kurie ekstremistai nuėjo kur kas toliau ir metė iššūkį šeimos ryšius remiantiems įstatymams bei papročiams. Tokiam „išsilaisvinimo“ judėjimui stiprėjant, teisėjai leido suaugusiųjų laisvei paminti svarbiausius vaikų interesus.“

„Kartą mačiau mažą berniuką, kuris stovėjo visiškai vienas, pasimetęs ir išsigandęs, – sakė vyresnysis Heifenas. – Jis vilkėjo dideliais marškinėliais su užrašu „Palikite mane ramybėje“. Jis iliustruoja ironišką leidimą neatsakingiems suaugusiems palikti vaikus jų „teisei būti paliktiems ramybėje“ vardan visų visuomenės, engiamos [kaip jie sako] šeimos ryšiais, belaisvių išlaisvinimo.“

„Tyrimas taip pat rodo, jog tai, kad gimdytojai yra nesusituokę, yra bendras daugelio jaunimo problemų vardiklis. Be to, lyginant su susituokusiomis poromis, gyvenimas susidėjus dažniau veda prie depresijos, alkoholio ir narkotikų problemų, neištikimybės, mažesnių pajamų ir nelaimingumo, taip pat prie du ar tris kartus didesnės smurto tikimybės“, – aiškino vyresnysis Heifenas.

Vyresnysis Heifenas taip pat kalbėjo apie rimtą tos pačios lyties asmenų santuokos problemą. Prieš penkiolika metų nė viena pasaulio šalis nežiūrėjo į tos pačios lyties asmenų santuoką taip rimtai kaip dabar. Jis sakė, kad teisininkai palaiko tos pačios lyties asmenų santuoką, remdamiesi asmens laisvės ir privatumo idėjomis, o ne santuokos socialine verte.

„Taip diskusija dėl gėjų santuokos iškelia akivaizdų klausimą: ar santuoka turėtų paprasčiausiai remti privatų suaugusiojo pasirinkimą, ar tai yra institucija, viešai remianti vaikų, visuomenės ir poros interesus?“ – sakė vyresnysis Heifenas.

Vyresnysis Heifenas užbaigė suformuluodamas keturias pagrindines socialines „naudas“, kurias teikia tradicinė santuoka: pirma, geriau tenkinamos vaikų reikmės ir teisės; antra, yra mokoma visuomeninių vertybių ir jos perduodamos kitai kartai; trečia, gimdytojai sprendžia, kokių vertybių vaikai turėtų išmokti; ir ketvirta, galima tikėtis stabiliausių asmeninių santykių.

„Mano pasiryžimas susituokti, kaip ir mano pasiryžimas turėti vaikų sako mano šeimai ir visuomenei, kad aš įsipareigoju šiems santykiams ilgam, – sakė vyresnysis Heifenas. – Todėl mano žmona ir vaikai gali taip pat priimti savo įsipareigojimus negalvodami ar verta taip aukotis.“