Pagalba tiems, kurie kovoja su potraukiu tai pačiai lyčiai
Priešais mane sėdėjo malonus 20-metis jaunuolis. Jo šypsena buvo graži, nors mūsų pokalbio metu jis šypsojosi retai. Mano dėmesį patraukė skausmas jo akyse.
„Aš nežinau, ar turėčiau likti Bažnyčios nariu, – pasakė jis. – Manau, kad esu nevertas.“
„Kodėl tu manai esąs nevartas?“ – paklausiau.
„Esu gėjus.“
Manau, jis manė, kad krūptelsiu. Aš nekrūptelėjau. „Ir …?“ – paklausiau.
Palengvėjimo blyksnis švystelėjo jo veide, kai jis pajuto mano atjautą. „Manęs netraukia moterys. Mane traukia vyrai. Bandžiau nepaisyti šių jausmų ar pakeisti juos, bet …“
Jis atsiduso. „Kodėl aš toks? Šie jausmai yra labai tikri.“
Aš patylėjau, tada tariau: „Man reikia daugiau informacijos prieš patariant tau. Matai, potraukis tai pačiai lyčiai dar ne nuodėmė, bet veiksmai pagal tą potraukį – nuodėmė, kaip tai būtų ir su heteroseksualiniais jausmais. Ar tu pažeidinėji skaistybės įstatymą?“
Jis papurtė galvą: „Ne.“
Aš pasilenkiau link jo ir tariau: „Ačiū tau, kad nori įveikti tai. Tam reikėjo drąsos, ir aš gerbiu tave už tai, kad laikai save švarų.
Kodėl jauti tokį potraukį negaliu atsakyti. Čia yra daug veiksnių, ir jie gali būti skirtingi, kaip ir žmonės yra skirtingi. Kai kurių dalykų, įskaitant ir tavo potraukio priežastį, šiame gyvenime galime taip ir nesužinoti. Bet žinoti savo potraukio priežastį nėra taip svarbu, kaip žinoti, kad tu nenusidėjai. Jei gyveni pagal įsakymus, tada esi vertas tarnauti Bažnyčioje, džiaugtis visaverte narių draugyste, lankytis šventykloje ir gauti visus Gelbėtojo apmokėjimo palaiminimus.“
Jis kiek atsitiesė. Aš kalbėjau toliau: „Niekuo sau nepadėsi, vertindamas save pirmiausia pagal savo seksualinę orientaciją. Tai nėra vienintelė tavo savybė, todėl neskirk jai perdėto dėmesio. Visų pirma ir svarbiausia – tu esi Dievo sūnus ir Jis myli tave.
Be to, aš myliu tave. Mano broliai visuotiniai įgaliotiniai myli tave. Prisimenu prezidento Boido K. Pekerio komentarą, išsakytą per jo kalbą žmonėms, turintiems potraukį tai pačiai lyčiai. „Mes neatstumiame jūsų, – pasakė jis, – mes negalime atstumti jūsų, nes jūs esate Dievo sūnūs ir dukros. Mes neatstumsime jūsų, nes mylime jus.“1
Mes kalbėjomės dar maždaug 30 minučių. Žinodamas, kad negaliu būti jam asmeninis patarėjas, aš nukreipiau jį pas jo vietinius kunigystės vadovus. Tada mes išsiskyrėme. Man atrodo, kad jo akyse pamačiau vilties kibirkštėlę, kurios prieš tai nemačiau. Nors jam dar reikėjo įveikti sunkumus arba tiesiog ištverti juos, nuojauta man kuždėjo, kad jis įveiks juos sėkmingai.
Dievas myli savo vaikus
Kai angelas paklausė Nefį apie Dievą, šis atsakė: „Žinau, kad jis myli savo vaikus; tačiau aš ne viską suprantu.“ (1 Nefio 11:17.) Aš irgi tvirtinu, kad Dievas myli visus savo vaikus ir pripažįstu, kad daugelis klausimų, įskaitant susijusius su potraukiu tai pačiai lyčiai, bus atsakyti vėliau, galbūt tik kitame gyvenime.
Deja, kai kurie žmonės mano turį visus atsakymus dabar ir plačiai skelbia savo nuomonę. Laimei, tokie žmonės neatstovauja Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčiai.
Tikiu, kad nariai stengiasi atjausti tuos, kurie yra kitokie nei jie. Tačiau žmogiškai prigimčiai būdinga, kad susidūrę su situacija, kurios nesuprantame, mes linkę jos vengti. Tai ypač pasakytina apie potraukį tai pačiai lyčiai. Turime labai mažai patikimos informacijos apie tai, todėl tie, kurie nori padėti, jaučiasi šiek tiek netvirtai. Pripažindamas savo paties neprofesionalumą šiuo klausimu, bet norėdamas padėti, norėčiau kai ką pasiūlyti tiems, kurie turi giminaičių ar draugų, patiriančių potraukį tai pačiai lyčiai.
Mūsų Tėvo laimės planas
Pirmiausia, iki galo išsiaiškinkime, ko Dievas nori iš kiekvieno mūsų. Jis nori, kad turėtume visus amžinojo gyvenimo palaiminimus. Jis nori, kad būtume tokie kaip Jis. Kad padėtų mums tai pasiekti, Jis davė mums planą. Šis planas pagrįstas amžinomis tiesomis ir nepriklauso nuo kintančių socialinių tendencijų.
Šio plano esmė yra vaikų gimdymas, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Adomas ir Ieva paliko Edeno Sodą (žr. 2 Nefio 2:19–25; Mozės 5:10–12). Jiems buvo įsakyta „būti vaisingiems ir daugintis“ (Mozės 2:28), ir jie pasirinko laikytis šio įsakymo. Turime sekti jais tuokdamiesi ir gimdydami fizinius kūnus dvasiniams Dangiškojo Tėvo vaikams. Akivaizdu, kad tos pačios lyties ryšiai nedera su šiuo planu.
Dėl įvairių priežasčių ne visiems santuoka ir vaikai yra iš karto pasiekiamas dalykas. Gal niekas nepasiūlys susituokti. Gal būti, kad susituokę žmonės negalės susilaukti vaikų. Gali būti, kad kol kas nėra potraukio kitai lyčiai. Kokia bebūtų priežastis, galiausiai visi Dievo vaikai, jei tik jie yra švarūs ir ištikimi, gaus nuostabiausius Dievo palaiminimus.
Panaudodami tikėjimą, dėdami asmenines pastangas ir pasitikėdami apmokėjimo galia, kai kurie gali įveikti potraukį tai pačiai lyčiai šiame gyvenime ir vesti. Tačiau kitiems gali ir nepavykti išsivaduoti iš potraukio tai pačiai lyčiai šiame gyvenime.
Kaip Bažnyčios nariai, šeimos ir draugai, mes turime pripažinti, kad žmonės, turintys potraukį tai pačiai lyčiai, susiduria su tam tikrais apribojimais reikšdami savo jausmus. Nors potraukis tai pačiai lyčiai yra realus, jis neturi būti fiziškai reiškiamas. Fizinio pasitenkinimo troškimas niekam neduoda teisės į amoralumą, nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos. Tokie jausmai gali būti stiprūs, bet jie niekada nėra tokie stiprūs, kad atimtų žmogui galią rinktis teisingą elgesį.
Kalbėdamas tai, norėčiau pabrėžti, kad potraukiai savaime, kokie varginantys jie bebūtų, nepadaro žmogų nevertą. Pirmoji prezidentūra sakė: „Yra skirtumas tarp amoralių minčių, jausmų ir paties amoralaus tiek heteroseksualinio, tiek homoseksualinio elgesio.“2 Jei nepasidavėte pagundoms, jūs neprasižengėte.
Nesugebėjimas įžvelgti tą skirtumą kartais sukelia neviltį. Man maudžia širdį dėl tų, kurie nesupranta, kad žmogus gaus kiekvieną palaiminimą iš Dievo, jei tik jis paklūsta įstatymams, kuriais tie palaiminimai yra pagrįsti (žr. DS 130:20–21). Nei vienas, kuris gyvena pagal evangeliją, neturėtų pulti į neviltį. Guodėjas teikia viltį bei ramybę, ir, užuot puolę į neviltį, mes turime kviesti Šventąją Dvasią į savo gyvenimą.
Kaip galima padėti
Tarkime, jūs esate žmogaus, turinčio potraukį tai pačiai lyčiai, šeimos narys ar draugas. Jis kreipiasi į jus pagalbos. Ką jam sakysite? Ką darysite?
Aš pradėčiau pagirdamas drąsą, kuri atvedė jūsų sūnų, dukrą, brolį, seserį ar draugą pas jus. Aš padėkočiau už pasitikėjimą, kurį parodė tas žmogus. Opaus klausimo aptarimas su žmogumi, kuriuo pasitikima, yra pirmas žingsnis tvarkant sumišusius jausmus, ir tuos pirmus žingsnius privalome sutikti su atjauta.
Jei esate žmogaus su potraukiu tai pačiai lyčiai gimdytojas, nemanykite esąs kaltas dėl tokių jausmų. Niekas, įskaitant tokių sunkumų turintį žmogų, neturėtų kaltinti savęs. Taip pat niekas neturėtų kaltinti kitų, įskaitant Dievą. Gyvenkite tikėjimu ir padėkite jūsų mylimiems žmonėms iš visų jėgų kovoti su šiuo iššūkiu.
Tai darydami, žinokite, kad santuoka nėra universalus sprendimas. Potraukis tai pačiai lyčiai yra labai gilus, ir bandymas išstumti jį heteroseksualiniais ryšiais greičiausiai nepakeis jo. Visi mes džiaugiamės, kai kai kuriems, turintiems šį potraukį, pavyksta susituokti, auginti vaikus ir pasiekti šeimyninę laimę. Bet kiti bandymai baigėsi sudaužytomis širdimis ir iširusiomis šeimomis.
Svarbiausia, likite atviri nuoširdžiam pokalbiui. Atviras pokalbis tarp gimdytojų ir vaikų yra aiški meilės išraiška. O kilniai išreikšta tyra meilė gali keisti šeimos ryšius. Bet meilė šeimos nariui nereiškia neteisaus elgesio toleravimo. Žinoma, jūsų vaikai visada laukiami jūsų namuose, bet jūs turite visas teises pašalinti iš savo namų bet kokį elgesį, kuris liūdina Viešpaties Dvasią.
Daržo principas
Apsvarstykite principą, kurio mokoma daržininkystėje. Sakoma, kad jei daržą apsėsime gera sėkla, nereikės daug dirbti kauptuku. Panašiai, jei savo gyvenimus pripildysime dvasinio maisto, galėsime lengviau suvaldyti savo polinkius. Tai reiškia, kad savo namuose turime kurti palankią aplinką, kurioje galėtų gausiai reikštis Dvasia. Palanki aplinka apima nuolatinį asmeninį ir viešą garbinimą, maldą, pasninkavimą, Raštų skaitymą, tarnavimą bei pakylėjančius pokalbius, muziką, literatūrą ir kitokią žiniasklaidą.
Tokia pat aplinka turi būti ir bažnyčioje. Kai kurie žmonės, turintys potraukį tai pačiai lyčiai, nepagrįstai baiminasi ir įsižeidžia bažnyčioje, nors niekas neketino jų įžeisti. Antravertus, kai kurie nariai atsiriboja nuo tų, kurie yra kitokie. Kai savo veiksmais ar žodžiais sutrukdome kažkam naudotis visais narystės Bažnyčioje teikiamais privalumais, mes nuviliame juos ir Viešpatį. Bažnyčia stiprėja, kai priimame kiekvieną narį bei tarnavimu ir meile stipriname vienas kitą (žr. DS 84:110).
Jums gali kilti mintis paskatinti žmogų, kuriam norite padėti, pasikalbėti su kunigystės vadovu, turinčiu raktus pravesti įkvėptą pokalbį. Prašome padarykite tai, atmindami, kad Pirmoji Prezidentūra paprašė Bažnyčios vadovus aptarinėti šiuos klausimus konfidencialiai ir Kristaus meilės dvasioje.3
Viešpaties rankose
Neseniai gavau laišką iš trisdešimtmečio vyro, kovojančio su potraukiu tai pačiai lyčiai. Jo kova nebuvo lengva, ir jis vis dar nevedęs. Bet jis rašo: „Viešpats padėjo man išstovėti mano dabartinėmis aplinkybėmis, ir aš pasitenkinu tuo, kad darau visa, ką galiu, ir palieku savo gyvenimą Jo rankose.“
Iki ašarų žaviuosi ir gerbiu tikėjimą bei drąsą tokio žmogaus, kuris gyvena tokiuose išbandymuose, kurių aš niekada nepatyriau. Myliu jį ir tūkstančius tokių kaip jis vyrų ir moterų, kovojančių „gerą tikėjimo kovą“ (1 Timotiejui 6:12). Jo nusistatymą aš rekomenduoju visiems, kurie kovoja arba padeda kitiems kovoti su potraukiu tai pačiai lyčiai.
Papildoma pagalba
Kai kurios šio straipsnio idėjos ir žodžiai paimti iš brošiūros, kurią Pirmoji prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas parengė tiems, kurie jaučia potraukį tai pačiai lyčiai. Ta brošiūra vadinasi God Loveth His Children (Dievas myli savo vaikus, 04824). Jei ta brošiūra yra jūsų kalba, galite gauti ją vietiniame paskirstymo centre arba parsisiųsti iš www.lds.org/same-gender -attraction.