Širdžių atgręžimas šventyklų žemėje
1971 metais Li Čiuntsanas ruošėsi savo krikštui. Nariai ir misionieriai pasakojo jam apie savo krikštus kaip apie galingą gaivinantį įvykį. Taigi, nepaprastas silpnumas, kurį brolis Li pajuto išlipęs iš krikšto vandenų, buvo ne tai, ko jis tikėjosi, ir buvo neįprastas dalykas.
Kai brolis Li, būdamas 17 metų, Taipėjuje, Taivanyje, priėmė krikštą ir patvirtinimą, krisčionybę jis jau buvo priėmęs prieš keletą metų. Bet jis nerado ramybės, kurios ieškojo, kol širdies nepalietė Mormono Knyga.
„Labai stipriai jaučiau Dvasią, – sako jis. – Šventoji Dvasia pasakė man, kad tai tikra Bažnyčia.“
Taigi, jis negalėjo suprasti, kodėl dabar, būdamas nariu, jaučiasi toks silpnas, ir meldėsi, kad išsiaiškintų, kodėl staiga neteko stiprybės. Jo gyvenimą nukreipė netikėtas atsakymas.
Jis prisimena, kad Dvasia pakuždėjo, jog jis surasiąs stiprybę beieškodamas savo protėvių, kad galėtų atlikti už juos šventyklos darbą.
Paskutinius 35 su viršum metų brolis Li, Čiung Sing Taivanio kuolo Hu Vei apylinkės narys, pašventė šeimos istorijos ir šventyklos darbui. Jis su savo žmona Li Suje nuėjo savo šeimos linija į praeitį beveik 5000 metų – iki Geltonojo Imperatoriaus, laikomo visų Han kinų protėviu. Jie pateikė šventyklai daugiau nei 100 000 vardų.
„Šeimos istorijos darbas kartais gali pasirodyti neįveikiamas, – sako brolis Li. – Bet noras palaiminti savo protėvius gausiai atlyginamas.“
Pastarųjų dienų šventųjų patyrimai Taivanyje liudija apie palaiminimus, kylančius iš glaudžiai susijusių šeimos istorijos ir šventyklos darbo atsakomybių vykdymo.
Šventyklų žemė
Taivanis – tai daugelio skirtingų šventyklų žemė – žemė, kur pagarba savo protėviams yra ilgos, turtingos istorijos dalis. Daugelis šeimų saugo užrašus, kuriuose aprašyta jų daugelio kartų patriarchalinė linija. Daugybė tradicinių šventyklų ir šventovių – tai vietos, kur žmonės, kaip tikima, gali bendrauti su savo protėviais. Šie meistriškai pastatyti, kartais šimtmečių senumo pastatai matosi beveik ant kiekvieno judraus Taipėjaus kampo. Jie atrodo tartum išaugę tarp vešlios augmenijos, kuria apaugusi ši rami vietovė.
„Tradiciniame mūsų žmonių tikėjime svarbi vieta skiriama protėviams, – sako brolis Li. – Širdies atgręžimas į savo tėvus yra mūsų kultūros dalis.“
Tuo tarpu, kai dauguma žmonių naudoja šias tradicines šventyklas, siekdami gauti palaiminimų iš savo protėvių, Taivanyje yra ir kitokia šventykla, kurioje žmonės per sugrąžintos evangelijos apeigas teikia palaiminimus savo protėviams.
Nuo to laiko, kai 1984 metais buvo pašventinta Taipėjaus šventykla Taivanyje, ji suteikė Bažnyčios nariams galimybę gauti palaiminimus sau ir, suteikdama galimybę palaiminti savo mirusius giminaičius, ji taip pat suteikė amžiną svarbą jų šeimos istorijos užrašams.
Ypatingas ryšys
Kaip ir Li šeima, Vu šeima taip pat ištyrė savo šeimos liniją iki to imperatoriaus. Tai darydami jie sužinojo, kad Vu vaikai yra dalis 150-osios kartos po imperatoriaus. Šia istorija susidomėjo žiniasklaida, ir 2005 metais Vilfordas Vu, tada 19-metis, buvo išrinktas atstovauti Taivanio jaunimui metinėje ceremonijoje prie tradicinės Geltonojo Imperatoriaus kapavietės.
Vu šeimai, Taivanio Taipėjaus Vakarinio kuolo Čing Sino apylinkės nariams, šeimos istorijos tyrinėjimas buvo šeimos darbas. Brolis Vu, Či Li ir jo žmona Širli atliko didelį tyrimo darbą, ir Vilfordas bei jo vyresnė sesuo Kamila padėjo susisteminti medžiagą bei atlikti šventyklos apeigas už daugiau nei 3 000 savo protėvių.
Bendras darbas padėjo labiau suvienyti Vu šeimą. Jie sako, kad tai taip pat padėjo jiems pajusti ypatingą ryšį su savo protėviais.
„Dirbdama savo gimdytojų labui patyriau tokį džiaugsmą iš dangaus, kokio niekada anksčiau nejaučiau, – sako sesuo Vu. – Labai trokštu būti amžinai sujungta su savo protėviais. Meldžiu, kad jie būtų pasiruošę.“
Didelė pagalba
Sujungti 150 kartų nebuvo lengva. Kaip daugelis kitų, kurie yra įsitraukę į savo protėvių paiešką, Vu šeima suvokė, kad jiems buvo padedama.
Atsekus 26 kartas į praeitį, tyrimas įstrigo.
„Beveik viskas, ką žinojome, buvo sutrumpintas vardas“, – sako sesuo Vu.
Paskutinę kinų Naujųjų Metų dieną po tarnavimo šventykloje sesuo Vu ketino eiti į šventę. Bet kai pamainos draugė paminėjo ketinanti užsukti į šeimos istorijos centrą, esantį šalia šventyklos, sesuo Vu pajuto raginimą eiti su ja.
Ji susirado knygą, kurioje buvo informacija apie žmones, kurių pavardė buvo tokia kaip to protėvio, kurio šeima negalėjo rasti. Kai ji atvertė knygą, atsivertė tas puslapis, kuriame buvo informacija būtent apie tą protėvį. Turėdami tą informaciją jie galėjo susijungti su kitomis linijomis, besidriekiančiomis daugelį kartų į praeitį.
„Man tai buvo ypatingas patyrimas, – sako sesuo Vu. – Aš galiu jausti, kad mūsų protėviai labai nori, kad apeigos už juos būtų atliktos.“
Palaiminimai ainijai
Noras prisidėti prie šventyklos teikiamų palaiminimų nuvedė Čiang Jungfengą ir jo žmoną Čunmei iš Hua Lien Taivanio apygardos Či An skyriaus prie kito Malachijaus pažado aspekto (žr. Malachijo 4:6). Be to, kad jų širdys atsigręžė į tėvus, jų, kaip gimdytojų, širdys atsigręžė ir į jų vaikus.
Brolis ir sesuo Čiang priklauso augančiam skaičiui tokių Bažnyčios Taivanyje narių, kurie vadovauja trijų kartų šeimoms, užantspauduotoms drauge šventykloje.
„Mums malonu matyti savo anūkus, lankančius bažnyčią, – sako brolis Čiangas, kuris neseniai buvo atleistas iš Taivanio Taipėjaus šventyklos prezidento pirmojo patarėjo pareigų. – Mūsų didi pareiga yra padėti jiems ateiti pas Kristų per evangelijos apeigas. Mes negalime nutraukti grandinės.“
Li šeima tiki, kad šventyklos apeigų poveikis prasideda nuo sutuoktinių poros.
„Nors ir prieš tai gyvenome pagal Bažnyčios standartus, po užantspaudavimo šventykloje mūsų santuoka pagerėjo, – sako brolis Li. – Užantspaudavimas keičia žmonių santykius. Gyvenimui pasibaigus, jūs prarandate viską, dėl ko dirbote gyvenime – automobilį, darbą, namą, pinigus. Bet jūs neturite prarasti savo šeimos.“
„Tai padeda jums suvokti, kas yra amžina, o kas ne, –sako sesuo Li. – Todėl jūs sutelkiate savo pastangas ir susikoncentruojate į šeimą.“
Iš čia išplaukia pasekmės.
„Kai žinai, kad esate amžina šeima, labiau myli savo žmoną ir labiau myli savo vaikus, – sako brolis Li, – todėl mūsų namai yra šiltesni. Maloniau ten būti. Ten yra Dvasia.“
Aukščiausias palaiminimas
Šios taivaniečių šeimos sako, kad šeimos istorijos ir šventyklos darbas palaimino jų šeimas šiame gyvenime ir suteikė paguodą dėl pažadėtų palaiminimų amžinybėje.
„Dirbdami šventykloje mes patyrėme, kaip palaipsniui keičiasi mūsų gyvenimas, – sako brolis Čiangas, kartu su žmona atlikęs šį darbą 16-kai savo šeimos linijos kartų. – Mes patyrėme atjaunėjimą evengelijoje.“
Brolis Čiangas taip pat tiki, kad tiems, kurie dalyvauja šventyklos darbe, Šėtonas turi mažiau įtakos. „Šventyklos lankymas atneša pagarbą į mūsų širdis, – sako brolis Čiangas. – Mes pamirštame pasaulietiškus dalykus.“
Brolis Vu sutinka: „Jei išmoksime čia randamus dvasingumą ir laimę atsinešti į savo namus, tai padės mūsų šeimoms nugalėti pasaulio dalykų trauką ir būti arčiau Dievo.“
Šios šeimos tiki, kad priimti šventyklos apeigas ir suteikti jas tiems, kurie negavo jų šiame gyvenime, yra būtina, norint pasiekti amžinus tikslus.
Prezidentas Gordonas B. Hinklis mokė: „Šventyklos apeigos tampa aukščiausiais palaiminimais, kokius tik gali suteikti Bažnyčia.“1
„Galutinis mūsų narystės tikslas yra sugrįžti pas savo Dangiškąjį Tėvą amžinomis šeimomis, – sako brolis Čiangas. – Tam turime gauti visas būtinas šventyklos apeigas.“
Meilės parodymas
Savo misijoje Kamila Vu sužinojo, kokia svarbi Dievui yra kiekviena siela. Kamila jautė, kaip gausiai Gelbėtojas lieja savo meilę kiekvienam iš daugelio žmonių, kuriuos jai teko mokyti.
„Kai grįžau namo ir įsitraukiau į mūsų šeimos istorijos darbą, – sako ji, – aš supratau, kad galiu turėti beveik tokią pat didelę įtaką sielų išgelbėjimui, darydama šeimos istorijos ir šventyklos darbą.“
Vu šeima mano, kad šventykla – dėl visko ką ji teikia – yra vienas iš geriausių Dangiškojo Tėvo meilės Savo vaikams parodymų.
„Man šventykla, – sako Kamilos brolis Vilfordas, – reiškia Dievo meilę Savo vaikams.“