2007
Malda su savo namų mokytoju
2007 m. spalis


Malda su savo namų mokytoju

Man gėda prisipažinti, bet buvo laikas, kai maniau, kad namų mokytojai buvo daugiau nepatogumas nei palaiminimas. Tuo metu stengdavausi išvengti jų vizitų, kad galėčiau atlikti savo darbus.

Todėl aš ypač susierzinau, kai mūsų namų mokytoju tapo Linkolnas. Jis niekada nepraleisdavo apsilankymo. Jis visada turėdavo paruošęs pamoką ir ištikimai vykdė savo namų mokytojo pareigas. Buvau dėkinga už jo pastangas, bet ne tiek, kad jam ir jo porininkui skirčiau savo asmeninį dėmesį, kai jie atvykdavo mėnesinio vizito. Linkolnas visada buvo nuoširdus; aš visada buvau truputį atšiauri.

Vienais metais ankstų pavasarį dirbau kieme. Diena buvo giedra ir šilta. Paprastai sodininkystė man turėjo gydomąjį poveikį, bet tą dieną ėjau iš proto. Mano vyras ką tik išgyveno sekinančią stuburo operaciją, ir mūsų šeimai reikėjo priimti sunkius sprendimus.

Ieškodama atsakymų aš atsidūriau sode ant kelių. Su ašaromis karštai meldžiau Viešpaties vadovavimo. O kad galėčiau pajusti ramybę. O kad galėčiau gauti patikinimą, kad mūsų ateitis nebus tokia niūri, kaip dabar atrodė. Aš karštai meldžiausi, kartais prabildama balsu, maldaudama Viešpaties vilties, bet labiausiai ramybės.

Kai grįžau namo po maldos į Viešpatį, buvau išsekusi. Džiaugiausi, kad nieko nebuvo namuose, tad galėjau atsigauti. Bet vos spėjau nusiauti darbinius batus, suskambo durų skambutis. Linkolno mažiausiai tikėjausi, bet kai atidariau duris – štai jis stovi su savo žmona, tik be paruoštos pamokos.

Pirmą kartą suvokiau, kad noriu jį matyti. Pakviečiau juos vidun. Mes pasikalbėjome ir Linkolnas paklausė apie mano vyro darbą, mūsų penkias dukras ir kitus šeimos reikalus. Jie ilgai neužsibuvo, bet kai jie pakilo eiti, Linkolnas paklausė, ar jis galėtų palaiminti namus. Aš buvau dėkinga stebėdamasi, kaip jis sužinojo, kad malda būtų taip pageidautina. Mes atsiklaupėme ir man klausantis jo paguodos žodžių, jis konkrečiai paprašė palaiminti mūsų namus ramybe.

Tą akimirką pajutau, kaip paguodos banga užliejo mano sielą. Tada supratau, kad Viešpats žino padėtį ir kad viskas susitvarkys.

Mano maldos buvo aiškiai ir užtikrintai atsakytos per Linkolną, mūsų ištikimą namų mokytoją. Gerbdamas savo prievaizdavimą ir klausydamas Šventosios Dvasios nurodymų, jis paliko man liudijimą apie šventą savo pašaukimą.