2007
Dėdės Džilberto atmintis
2007 m. spalis


Dėdės Džilberto atmintis

Vos man pradėjus susipažinti su darbo dėl mirusiųjų apeigomis, mane įkvėpė didi meilė, kurią mano vyras parodė savo senelei, rūpindamasis, kad už ją būtų atliktos šventyklos apeigos. Tai paskatino mane daugiau sužinoti apie savo protėvius. Nuo to laiko daug brolių ir seserų, įskaitant dirbančius šalia mano namų Gvadalaharoje, Meksikoje, esančiame šeimos istorijos centre, padėjo man mokytis daryti šį darbą už savo protėvius.

1991 metais aš gavau savo patriarchalinį palaiminimą. Man buvo nurodyta, kad turiu rūpintis savo mirusiais giminaičiais ir pasišvęsti jiems. Aš užsibrėžiau tikslą daryti tai. Dėl to kasdien kalbėjau su savo tėvais, kurie nebuvo Bažnyčios nariai. Aš dažnai klausiau apie savo šeimą, bet mano mama galėjo man papasakoti tik apie mano senelius.

Vieną dieną mama pasakė man, kad dėdę Džilbertą, mano tėvo brolį, ištiko širdies smūgis. „Žinau, kad jam būtų malonu pasikalbėti su tavimi, – pasakė mano mama. – Jis turi puikią atmintį ir galėtų suteikti tau daug informacijos apie šeimą.“

Kai paskambinau jam į slaugos namus, kur jis buvo gydomas, atsiliepė jo žmona ir pasakė, kad mano dėdė labai silpnas ir negali kalbėti. Aš išsakiau jai geriausius linkejimus ir pasakiau, kad melsiuos už juos ir jų šeimą.

Kitą dieną aš vėl paskambinau į slaugos namus. Mano nuostabai, ragelį pakėlė dėdė.

„Dėde Džilbertai! – apsidžiaugiau. – Paskambinau pasakyti, kad karštai meldžiausi už jūsų sveikatą ir kad myliu jus.“

„Labai ačiū, Bibi, – atsakė jis. – Šį rytą pabudau jausdamasis kur kas geriau. Papasakok, kaip tu gyveni.“

Aš pasakiau jam apie savo troškimą sužinoti savo šeimos narių, kurie buvo kilę iš Arabijos ir Libano, vardus. Mano mama sakė tiesą apie mano dėdės atmintį. Jis prisiminė mano tėvo pusės keturių kartų šeimos narių vardus bei su jais susijusias datas ir vietas.

Padėjusi ragelį, jaučiau, kad mūsų pokalbis buvo paskutinis šiame gyvenime. Aš buvau teisi. Bet Viešpats palaimino mus abu taip, kad aš galėjau gauti informaciją, kurios man reikėjo mūsų šeimai sujungti – dabar ir amžinybėje.