Vietinės žinios
Bažnyčiai Lietuvoje jau dvidešimt penkeri
2018 m. gegužės 19 d. Vilniaus maldos namai buvo sausakimši. Švęsti jubiliejaus atvyko ne tik Vilniaus skyrių nariai ir svečiai, ne tik Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos pastarųjų dienų šventieji, bet ir anksčiau Lietuvoje tarnavę misionieriai.
Renginys prasidėjo nuo skirtingų bažnyčios misijų pristatymo. Pagrindinėje salėje misionieriai dalijosi savo patirtimi ir mokė, kaip trumpai ir aiškiai papasakoti apie Evangeliją ir supažindinti žmones su jų nešama svarbia žinia apie Dievo karalystės sugražinimą žemėn pastarosiomis dienomis. Viename iš susirinkimų namų kambarių Lietuvos apygardos prezidentas Suisse su žmona atvykusius supažindino su dabar mūsų bendruomenėje vykdomomis tarnystės programomis. Galima buvo pamatyti ar patiems pabandyti siūti antklodes, kurios bus skirtos Klaipėdos nakvynės namų gyventojams. Dar kitoje patalpoje vyko genealoginiam ir šeimos istorijos darbui skirti užsiėmimai. Vaikučiai galėjo smagiai pažaisti lauke arba mokytis, kaip pasidaryti nuotaikingus popierinius žaisliukus.
Oficialiąją šventės dalį pradėjo prieš keturiolika metų Lietuvoje tarnavęs misionierius, brolis Lewis Wight. Jis į Lietuvą darbo reikalais atvyksta porą kartų per metus.
Po jo sveikinimo žodį tarė Baltijos misijos prezidentas Kirilas Pochilko. Jis atkreipė susirinkusių dėmesį, jog esame išties labai palaiminti, kad Viešpats pradėjo dirbti savo darbą Lietuvoje, kad gyvename nuostabioje šalyje būtent šiuo metu, kad galime laisvai rinktis drauge ir klausytis Dievo žodžio, kad misionieriai gali daryti viską, kas jiems atrodo reikalinga, kad atvestų žmones pas Kristų. Taip pat prezidentas Pochilko pabrėžė, kad Viešpats kai ko tikisi iš teisių žmonių ir kad apie tai rašoma net Raštuose: „Tačiau Dievo vaikams buvo įsakyta, kad jie dažnai rinktųsi drauge ir jungtųsi pasninke ir karštoje maldoje dėl tų, kurie nepažinojo Dievo, sielų gerovės“ (Almos 6:6).
Baigdamas prezidentas pažadėjo, kad mūsų šalis ir visos Pabaltijo šalys klestės tiek, kiek teisūs žmonės dalyvaus Dievo darbe, jungdamiesi pasninke ir maldoje dėl savo šalies ir dėl Dievo nepažįstančių žmonių. Jis pasakė: „Visa savo širdimi žinau, kad čia gali būti kuolas, kad Viešpats paruoštų savo vaikus antrajam Kristaus atėjimui. Jis jau pasakė apie tai. Ir mes pajėgūs dalyvauti Jo darbe! Tai taps milžinišku palaiminimu šiai šaliai ir šiai žemei. Viešpats žino savo darbą ir jį dirba, ir mes būsime palaiminti, jei jame dalyvausime.“
Didžioji renginio dalis buvo skirta narių pasirodymams. Klaipėdos skyriaus nariai šlovino Viešpatį giesmėmis ir psalmių eilutėmis. Kauniečiai suvaidino sceną iš pranašo Džozefo Smito gyvenimo. Šiauliečiai su savo skyriaus prezidentu priešaky visus pralinksmino muzikiniu vaidinimu. Vilniaus I skyriaus merginos sukūrė filmuką, parodantį, kaip gerai nariai žino Raštus, o kunigija suvaidino Senojo Testamento istoriją apie talentus. Vilniaus II skyrius visus linksmino pačių sukurtomis talalinėmis. Šiuo metu Lietuvoje tarnaujančių misionierių vaidinimas atskleidė, kaip kartais sunku būna misionieriams dirbti savo darbą, ir pamokė, kad net sunkiausiomis dienomis galima šypsotis ir neprarasti optimizmo.
Per pietų pertrauką šventės dalyviai vaišinosi daugybe su meile pagamintų skanėstų, kuriuos paruošė skyrių nariai. Visų dalyvių vardų norėčiau padėkoti seserims ir broliams, kurie negailėjo savo laiko ir jėgų ir pasirūpino, kad galėtume taip skaniai papietauti. Taip pat dėkoju ir šventės organizatoriams, kurie suteikė galimybę parodyti savo talentus ne tik ruošiant maistą, bet ir dekoruojant patalpas. Salė, kurioje šventėme, buvo išpuošta neužmirštuolėmis ir drugeliais. Jie buvo ne tik visuotinėse konferencijose skambėjusių Bažnyčios vadovų kalbų atspindys. Kaip sakė šventės organizacinio komiteto vadovė Skaistė Makslakhti-Tolstosheeva: „Neužmirštuolės turėjo priminti, kad jau 25 metus mes stengiamės nepamiršti nė vieno, ir paskatinti ateinančius 25 ir 50 metų taip pat nepamiršti nė vieno. Spalvoti drugeliai simbolizavo, kad mes visi esame šeima: visi skirtingi, visi su savo patirtimi, bet visi vienos amžinos Dangiškojo Tėvo šeimos nariai.“
Šventė baigėsi „Vilties“ valsu ir smagiu lietuvišku žaidimu „Aguonėlė“.
Bažnyčios Lietuvoje 25-metis buvo puiki proga ne tik visiems drauge susirinkti ir pasidžiaugti, bet taip pat prisiminti praėjusius metus ir išgirsti, ką mano tie, kurie buvo pirmieji. Po šventės savo mintimis pasidalijo pirmasis Lietuvos apygardos prezidentas, brolis Antonas Kulmanas. Lietuvoje jis tarnavo nuo 1997 m. rugpjūčio 4 d. iki 1998 m. gruodžio. Jis sakė:
„Tarnavimas Lietuvoje buvo vienas iš nuostabiausių mano religinių patyrimų. Kai atvykau į Lietuvą, nežinojau, kodėl čia atvykau, bet žinojau, kad Viešpats žino. Misijos prezidentas Bartelas Džensenas pašaukė mane tarnauti pirmuoju Lietuvos apygardos prezidentu ir aš atsakiau: „Ko Viešpats nori, tą aš darysiu.“ Po kurio laiko vyresnysis Bušė įšventino mane apygardos prezidentu. Buvo nuostabu dirbti su žmonėmis čia, bažnyčioje.
1997 m. – 1998 m. Vilnius buvo didžiausias skyrius, bet Kaune buvo daugiau aktyvių narių. Tuo metu ir Kaune, ir Vilniuje sakramento susirinkimuose lankydavosi apie 40–50 narių. Klaipėdoje lankydavosi apie 25–30 narių.“ Į klausimą, ar nenuliūdo pamatęs, kad bažnyčia Lietuvoje tarsi ir neauga, brolis Kulmanas atsakė: „Myliu jus, Bažnyčios narius, myliu jus – pionierius. Žinau, kad nelengva, bet jūs pamatysite, kad buvo verta. Bažnyčia augs Viešpaties laiku ir Viešpaties būdu. Jam reikia ne skaičiaus, bet pasišventusių narių, kurie turi stiprų liudijimą, kurie augina teisius vaikus, kurie pavyzdys kitiems. Žmonės žino, kad jūs kitokie, ir jie gerbs jūsų išskirtinumą. Priešininkas, žinoma, stengsis padaryti, kad jūs nesiskirtumėte, bet jei liksite stiprūs, tada žmonės ims burtis aplink jus.
Per 60 metų bažnyčioje savo akimis mačiau kaip Floridos valstijoje iš 350 dvasia stiprių narių bendruomenės išaugo vienas kuolas, antras, trečias, ketvirtas, penktas, šeštas, septintas ir skaičius bei liudijimai vis auga. Dabar čia yra dvi šventyklos. Visoje Floridos valstijoje yra daugiau nei šimtas penkiasdešimt tūkstančių narių.
Taigi, Bažnyčia augs Viešpaties laiku ir Viešpaties būdu. Žmonės ateis, bet labai svarbu suprasti, kad jūs esate bažnyčia. Jūs atstovaujate bažnyčiai tuo, kaip gyvenate pagal Evangelijos tiesas. Būtent tai paskatins žmones siekti tiesos. Dalydamiesi su jais meile, jūs augsite kartu. Aš žinau, kad tai tiesa, nes savo akimis mačiau, kaip iš mažytės sėklos išaugo didžiulė bendrija. Viešpats žada, kad riedulys, iš pradžių nedidelis, riedėdamas pripildys visą žemę. Jūs pamatysite, kaip tai vyksta. Tiesiog pasitikėkite Dievu ir Jėzumi Kristumi, nes jie tiki jumis. Jūs galėsite matyti šimtus ir tūkstančius Jėzaus Kristaus bažnyčios narių, susirinkusių drauge į konferencijas jūsų gražioje šalyje.
Tiems, kurie pasirinko karalystę, galiu patarti tiesiog laikytis savo sandorų. Tai darydami jausite Jo Dvasią, kuri liudys jums ir kitiems apie tiesą. Jeigu mes tai darysime, nesvarbu, kiek mūsų bus – jeigu tai darysime vieningai, bažnyčia išaugs.“