Dievo palaiminimas
Kadangi gimiau pastarųjų dienų šventųjų šeimoje, apie patriarchalinį palaiminimą girdėjau jau seniai, tačiau susidomėjau tik neseniai. Draugė, kuri pirmoji ir vienintelė iš jaunimo buvo gavusi palaiminimą, pasakojo apie nuostabius jausmus, kuriuos jautė, kai jį gavo. Aš pati jau norėjau gauti palaiminimą, todėl jos pasakojimas skatino mane daugiau apie jį sužinoti. Pirmiausia informacijos ieškojau Raštų rodyklėje, lds.lt puslapyje, be to, bažnyčioje vyko kelios pamokos apie patriarchalinį palaiminimą. Nors nemažai perskaičiau ir sužinojau, tačiau dabar manau, kad galėjau dar geriau pasiruošti, nes patriarchalinis palaiminimas labai svarbus.
Prieš vykdama susitikti su patriarchu, nuoširdžiai pasimeldžiau. Manau, man tai padėjo susikaupti, nes jutau, koks svarbus yra šis palaiminimas, ir todėl šiek tiek bijojau. Atvykusi į bažnyčią, paprasčiausiai bandžiau prašyti Dievo pagalbos. Man labai padėjo informacija, kurią davė perskaityti patriarchas. Skaitydama radau atsakymus į beveik visus savo pagrindinius klausimus, į kuriuos atsakymų negalėjau rasti skaitydama Mormono Knygą. Tekstas buvo rusų kalba, todėl skaičiau lėtai, o tai suteikė man galimybę geriau viską apmąstyti. Man buvo kilę asmeniškų klausimų ir į juos radau atsakymus skaitydama tą medžiagą, todėl galėjau drąsiai eiti pas patriarchą, nes jau žinojau tai, ką man reikėjo sužinoti.
Kai patriarchas pradėjo kalbėti apie palaiminimus, kuriuos galėčiau gauti, mane užplūdo jausmai: džiaugsmo, vilties, kad viskas gal bus ne taip ir blogai, buvo akimirkų, kai buvo pasakyti tam tikri žodžiai, kuriuos turėjau išgirsti, nes man tai svarbiausia šiuo metu. Kelis kartus tie žodžiai mane pravirkdė. Nors palaiminimo metu stengiausi nerodyti savo emocijų, jaučiausi labai gerai. Palaiminimas man suteikė drąsos, pasikeitė mano požiūris į ateitį: kas prieš tai atrodė neįmanoma, dabar atrodo įmanoma ir netgi įdomu.
Per palaiminimą jaučiausi taip, lyg būčiau šventykloje. Sužinojusi savo kilmę, supratau, kad mano šeimoje yra žmogus, kilęs iš tos pačios giminės. Tai mane paguodžia, kad esu ne viena.
Gerai suprantu, kad patriarchalinis palaiminimas nėra ateities pasakymas. Tai palaiminimai, kuriuos gali gauti, jei laikaisi Dievo įsakymų. Gali kilti labai daug abejonių, ar tai tiesa, ar ne, bet visą laiką reikia klausyti ne minčių, o širdies, nes Šventoji Dvasia šneka tik per širdį ir jausmus, o protas kartais mus apgauna. Jis bando rasti logišką paaiškinimą.
Esu visiškai įsitikinusi, kad patriarchalinis palaiminimas – Dievo duotas palaiminimas. Kartą mane buvo apėmusios abejonės, ar tai tikrai tiesa, ar tai nėra tiesiog žmogaus sugalvoti ir pasakyti žodžiai? Bandžiau viską apmąstyti, viską tiksliai, kiekvieną žodį, patikrinti, ar galima susieti su kokiomis nors aplinkybėmis. Taigi klausiau protu ir tai šiek tiek skatino mane netikėti, bet kai paklausiau savo širdies, supratau, kad tai visiškai tikra, ir kad aš tikrai gausiu visa tai, jeigu stengsiuosi. Šiuo savo liudijimu rėmiausi ir remiuosi.