Palaiminimas mamos ranka užrašytose Raštų nuorodose

Duglasas Hedžeris

Nevados valst., JAV

Iliustravo Dailyn Marš

Vieną vakarą mąsčiau, kokią žinią paruošti artėjančiai apylinkės konferencijai. Nors visą savaitę studijavau Raštus ir juose radau gerų pamokų ir įžvalgų, tačiau vis dar aiškiai nesupratau, ką Viešpats nori, kad aš, kuolo prezidentas, turėčiau pasakyti tos apylinkės nariams.

Nuoširdžiai melsdamasis paprašiau, kad Dvasia nukreiptų mano mintis. Tada atsiverčiau Raštus vėl ir ėmiau skaityti. Mano mintys iš karto nukrypo į tos apylinkės tikslus, apie kuriuos su vyskupu neseniai kalbėjomės. Vienas tų tikslų buvo dalijantis Evangelija su draugais ir kaimynais dažniau naudotis vadovėliu Skelbti mano evangeliją.

Pajutau raginimą, kad tą vakarą turiu pats pastudijuoti Skelbti mano evangeliją. Susiradęs šį vadovėlį atsiverčiau visiškai atsitiktinį puslapį. Tame puslapyje pamačiau ranka užrašytas Raštų nuorodas: 1 Nefio 8:8–11 ir 1 Nefio 11:21–22. Atidžiau įsižiūrėjęs supratau, kad šios nuorodos užrašytos mano mamos ranka. Mano mylima mama mirė prieš kelerius metus, po savo 80-ojo gimtadienio teišgyvenusi du mėnesius. Ji buvo drąsos ir nesavanaudiškumo pavyzdys – visuomet įžvelgdavo kitų žmonių gerumą. Jai labai patikdavo Raštai.

Atsiverčiau tas jos užrašytas Raštų eilutes, kad pažiūrėčiau, kodėl ji jas užrašė. Pradėjus jas skaityti, mintyse iš karto ėmė dėliotis žinia, kuria turėčiau pasidalyti. Tai buvo paprasta žinia apie tai, kad skanaus Evangelijos vaisiaus paragavę nariai kartais gali pamiršti, jog to paties vaisiaus ieško ir kiti žmonės. Turime jiems padėti ir pasakyti, kur tą vaisių surasti.

Toliau vartydamas Skelbti mano evangeliją galvojau apie savo motiną. Tame vadovėlyje nebuvo užrašytas nei vardas, nei kitos pastabos – nieko, kas galėtų pasakyti, jog šis vadovėlis priklausė jai. Sėdėjau ir stebėjausi dėl grandinės dvasinių raginimų, atvedusių į šią akimirką. Dvasia man patvirtino, kad būtent Ji nukreipė mano mintis, kaip kad to ir meldžiau. Ar galėjo mano mama žinoti, kad ir kada ji parašė šias nuorodas, jog Viešpats jas panaudos atsakydamas į nuolankią jos sūnaus maldą.