2018
Kodėl kartais negauname atsakymų iš aukštybių?
2018 m. spalis


Vietinių pastarųjų dienų šventųjų balsai

Kodėl kartais negauname atsakymų iš aukštybių?

Kas iš mūsų nenorėtų visada žinoti teisingo sprendimo? Būtų puiku, jeigu galėtume išvengti klaidingų prielaidų apie žmones ar klaidų renkantis gyvenimo kelią! Kaip jauni žmonės gali nepasiduoti bendraamžių spaudimui? Kokio išsilavinimo turėčiau siekti? Kur jo siekti? Kuo turėčiau tapti? Ar reikia pakeisti dabartinį darbą ar geriau tiesiog luktelėti? Su kuo turėčiau susituokti? Kaip teisingai auklėti savo vaikus? Kaip tvarkytis su savo silpnybėmis? Kaip neprarasti laimės gyvenimo išbandymuose?

Kiekvienas susiduriame su šiais sunkumais. Apaštalas Paulius pranašavo ir įspėjo „kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai“ (2 Timotiejui 3:1, taip pat žr. 2–7 eil.). Tačiau šiame apreiškime, nusakydamas išbandymus ir problemas, Paulius taip pat moko, ką turime daryti, kad apsisaugotume: „O tu pasilik prie to, ką išmokai ir įtikėjai, žinodamas, iš ko išmokai. Tu nuo vaikystės žinai šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išgelbėjimui per tikėjimą, kuris yra Kristuje Jėzuje“ (2 Timotiejui 3:14–15, taip pat žr. 16–17 eil.). Raštuose randame dvasinės apsaugos ir asmeninio apreiškimo raktus.

Kad visi turėtų galimybę įgyti šiuos neįkainojamus raktus, Viešpats savo Bažnyčioje įsteigė dvi jaunimo programas. Tai yra seminarijos ir religijos instituto programos. Prezidentas Boidas K. Pakeris sakė: „Vaikai anksti savo gyvenime išmokyti suprasti Raštus žinos kelią, kuriuo turi eiti, ir bus labiau linkę jame pasilikti. Nuklydę galės į jį sugrįžti ir, padedami, galės atrasti kelią, iš kurio išklydo“ (President Boyd K. Packer “The Key to Spiritual protection”).

Kartais atsigręžiame į Viešpatį ieškodami atsakymų ir norų išsipildymo, pamiršę, kad Jo apreiškimai dažniausiai gaunami per Raštus. Ne be reikalo juos vadiname Dievo žodžiu: „Sotinkitės Kristaus žodžiais; nes štai, Kristaus žodžiai pasakys jums viską, ką turėtumėte daryti“ (2 Nefio 32:3). Tokiomis akimirkomis esame lyg tas žmogus, kuris išsiunčia prašymą, tačiau neprisiruošia nueiti iki pašto dėžutės pasiimti atsakymo.

Raštai yra tarsi šviesos spinduliai, kurie apšviečia mūsų protus ir paruošia mus priimti vadovavimą ir įkvėpimą iš aukštybių. Viešpats nuolat pataria pirma ieškoti Dievo karalystės ir Jo teisumo (žr. Mato 6:33, Luko 12: 31, 3 Nefio 13:33), tačiau atėjus laikui priimti, šį, regis, paprastą sprendimą, dažnai delsiame ir tai, kas svarbiausia, atidedame rytdienai.

Gimdytojai, prašau, padėkite savo vaikams seminarijos pamokas paversti neatsiejama jų kasdienių veiklų mokslo metuose dalimi. Raštų studijavimą paverskite kasdiene savo gyvenimo dalimi ir pamatysite, kaip pasipils palaiminimai.

Raštuose girdime įspėjimo balsą ir randame didžiulės paramos šaltinį. Gyvendami pagundų ir apgaulės pasaulyje negalime apleisti dieviškos apsaugos nuo Šėtono. Viešpats nejuokaujantiems su tuo, kas šventa, pažadėjo nuostabius palaiminimus (žr. Doktrinos ir Sandorų 6:12). „Ir kas tik klausys Dievo žodžio ir tvirtai jo laikysis, tie niekada nepražus; ir priešininko pagundos bei ugninės strėlės negalės jų pergalėti iki aklumo, kad juos nuklaidintų sunaikinimui“ (1 Nefio 15:24).

„Taip, mes matome, kad kiekvienas norintis gali laikytis Dievo žodžio, kuris yra gyvas ir galingas, kuris atskirs visokią velnio apgaulę, pinkles bei vylius ir ves Kristaus žmogų ankštu ir siauru keliu per tą nesibaigiančią nelaimės prarają, paruoštą nelabiesiems praryti, ir atves jų sielas, taip, jų nemirtingas sielas, Dievo dešinėn dangaus karalystėje atsisėsti su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu, ir su visais mūsų šventais tėvais, kad daugiau iš ten nebeišeitų“ (Helamano 3:29–30).

Nauji mokslo metai seminarijoje ir religijos institute jau prasidėjo rugsėjį. Savo klasėse laukiame jaunuolių nuo 14 iki 30 metų! Kiekvienas mokinys neįkainojamas ir prisideda jam savitu būdu. Šiais metais studijuosime Doktriną ir Sandoras. Tas Bažnyčios istorijos laikotarpis kupinas nepakartojamų įvykių, įkvepiančių pavyzdžių ir stebuklų. Kiekvienas galime eiti Bažnyčios pionierių keliu ir geriau suprasti, kaip mes, Bažnyčios Rytų Europoje pionieriai, turėtume gyventi šiomis dienomis. Jeigu pamokose esame nuoširdžiai pasiryžę sekti Viešpaties nurodymais, pajusime Dievo Dvasią ir „Jis nukreips [mūsų] takus“ (žr. Patarlių 3:5–6), vedančius į visą teisumą. Gausime atsakymus į mums svarbiausius klausimus. Liudiju, kad jaučiu tai savo gyvenime ir matau tai stropių seminarijos ir instituto mokinių gyvenimuose. Ateity be gyvo apreiškimo bus neįmanoma išgyventi.

Spausdinti