13 pamoka

Jėzus Kristus pašaukė Dvylika Apaštalų

Įvadas

Savo mirtingosios tarnystės metu Gelbėtojas pašaukė, įšventino ir įgaliojo dvylika apaštalų. Jis suteikė jiems kunigystės raktus, o jie gavo liudijimą apie Jo dieviškumą. Vadovaujami Gelbėtojo apaštalai padėjo vadovauti Bažnyčios darbui ir buvo ruošiami tam metui, kai Jo jau nebebus žemėje. Šioje pamokoje studijuosite apie Gelbėtojo kunigystės įgaliojimą ir Jo apaštalų paruošimą vadovauti Bažnyčiai.

Pagalbiniai skaitiniai

Boidas K. Pakeris, „Dvylika“, 2008 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga.
Edward J. Brandt, “And He Gave Some, Apostles,” Liahona, Sept. 2001, 32–39.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Mato 10:1–8; 16:15–19; 17:1–8; Jono 15:16

Jėzus Kristus suteikė kunigystės raktus Savo apaštalams

Pamoką pradėkite užduodami tokius klausimus:

Kaip galime atpažinti asmenis, kurie mūsų bendruomenėje turi įgaliojimą vadovauti?
Kaip žmogus, gyvenęs Jėzaus Kristaus laikais, galėjo atpažinti Jo valdžią? (Galimi atsakymai: per Jo galią, stebuklus ir mokymus.)

Paprašykite mokinių apsvarstyti tokį klausimą: „Kaip, kada ir iš ko Gelbėtojas gavo Melchizedeko kunigystę?“ Tada pasidalinkite šiais vyresniojo B. H. Robertso (1857–1933) iš Septyniasdešimties ir vyresniojo Briuso R. Makonkio (1915–1985) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginiais:

„Šios Raštų eilutės [DS 107:2–4] aiškiai įtvirtina faktą, kad Melchizedeko kunigystė egzistavo dar prieš aukštąjį kunigą Melchizedeką, tačiau ji buvo kitaip vadinama, o būtent – „šventoji kunigystė pagal Dievo Sūnaus tvarką“. Tai reiškia, kad ji buvo ta pati kunigystė, ta pati kunigystės tvarka, kurią turėjo Dievo Sūnus. Tai buvo dar prieš Melchizedeko, prieš Abraomo dienas, šimtus metų prieš Kristaus gimimą pasaulyje. […] Taigi Jėzus turėjo, ką dabar vadiname Melchizedeko kunigyste, dar prieš ateidamas į šį pasaulį, neabejotina, kad Jis tai turėjo prieš tai, kai buvo suformuotas šis pasaulis, […] tačiau „kaip, kur ir kas“ Jam suteikė kunigystę, niekas nežino, išskyrus paskiausią klausimą, t. y. „kas suteikė“. Žinoma, Jis turėjo ją gauti iš Dievo“ (B. H. Roberts, Improvement Era, May, 1908, 557).

„Tačiau kalbant apie Jo mirtingojo gyvenimo misiją, Kristus […] Melchizedeko kunigystę gavo čia žemėje ir buvo įšventintas į aukštojo kunigo pareigybę, taip parodydamas pavyzdį kitiems ir visame būdamas išgelbėjimo Pavyzdys“ (Bruce R. McConkie, Doctrinal New Testament Commentary, vol. 3 [1973], 157).

Lentoje užrašykite pateiktus klausimus ir paprašykite, kad mokiniai atsakymų ieškotų Mato 10:1–8 ir Jono 15:16 eilutėse:

Kokį įgaliojimą Jėzus Kristus suteikė Savo apaštalams?
Ką šis įgaliojimas leido jiems daryti?

Skyrę pakankamai laiko, paprašykite mokinių susiskirstyti poromis ir aptarti, ką sužinojo. Tada kelių mokinių paprašykite savo atsakymais pasidalinti su likusiais klasės nariais. Padėkite mokiniams suvokti, kad Jėzus Savo apaštalams suteikė kunigystės įgaliojimą, kurio pagalba jie galėtų daryti tuos pačius darbus, kuriuos matė Jį darant.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mato 16:15–19. Paklauskite:

Kaip Petras atpažino Jėzaus valdžią? (Per apreiškimą, kurio pagalba pastarųjų dienų mokiniai taip pat atpažįsta Jo valdžią.)
Ką Jėzus pažadėjo duosiąs Petrui?

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Mato 17:1–8. Tada paklauskite:

Kodėl Petrui, Jokūbui ir Jonui apsireiškė Mozė ir Elijas?

Kad padėtumėte mokiniams atsakyti į šį klausimą, perskaitykite šiuos pranašo Džozefo Smito (1805–1844) ir prezidento Džozefo F. Smito (1838–1918) teiginius:

„Gelbėtojas, Mozė, Elijas [Elija] suteikė raktus Petrui, Jokūbui ir Jonui ant kalno, kai jie buvo atmainyti priešais Jį“ (Bažnyčios Prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2007 m.], p. 101).

„Plačiąja prasme kunigystė yra vyrui suteiktas įgaliojimas veikti Dievo vardu. Vyras, įšventintas bet kuriam kunigystės laipsniui, turi šį jam pavestą įgaliojimą.

Tačiau būtina, kad kiekvienas šia kunigyste atliekamas veiksmas būtų daromas deramu metu, deramoje vietoje, deramu būdu ir vadovaujantis deramu įgaliojimu. Galia, kuria vadovaujama šiems darbams, sudaro kunigystės raktus“ (Teachings of Presidents of the Church: Joseph F. Smith [1998], 141).

Paminėkite, jog Doktrinos ir Sandorų 110 skyriuje sužinome, kad Mozė ir Elijas taip pat apsireiškė pranašui Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui Kirtlando šventykloje ir jiems suteikė kunigystės raktus. Šis Doktrinoje ir Sandorose aprašytas pasakojimas padeda mums suprasti, kas vyko ant atsimainymo kalno. Mokiniams galite pasiūlyti Doktrinos ir Sandorų 110:13–16 ir Mato 17:1–8 eilutes savo Raštų paraštėje sujungti daline nuoroda.

Patikrinkite, kaip mokiniai suprato, užduodami tokius klausimus:

Kodėl svarbu, kad Jėzaus apaštalai turėtų kunigystės raktus? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų išreikšti tokią tiesą: Jėzus Savo apaštalams suteikė kunigystės raktus, kad šie turėtų įgaliojimą vadovauti Bažnyčiai tiek prieš Jo mirtį, tiek ir po jos. Galite akcentuoti, kad, žvelgiant iš amžinosios perspektyvos, raktai yra gyvybiškai svarbūs steigiant ir palaikant tvarką Viešpaties Bažnyčioje, jie padeda įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą.)
Kaip Petro, Jokūbo ir Jono patyrimas ant atsimainymo kalno padėjo jiems pasiruošti vadovauti Bažnyčiai po Gelbėtojo mirties?

Galite paaiškinti, jog iš Mato 18:18–19 eilučių sužinome, kad kunigystės raktai buvo suteikti visiems Jėzaus apaštalams.

Mato 18:21–22; 26:51–56; Morkaus 4:35–41; 5:25–43; 9:25–29; Luko 9:51–56; 24:44–48; Jono 13:4–17; 21:15–17

Jėzus Kristus paruošė Savo apaštalus vadovauti Bažnyčiai

Lentoje užrašykite šį teiginį:

Prieš savo mirtį Jėzus Kristus paruošė Savo apaštalus vadovauti Bažnyčiai.

Tada paklauskite:

Ką Jėzaus apaštalai turėjo išmokti, kad galėtų vadovauti Bažnyčiai?

Lentoje užrašykite visas arba keletą iš šių Raštų nuorodų:

Suskirstykite mokinius darbui poromis ir paprašykite, kad išstudijuotų vieną ar kelias Raštų eilutes ir aptartų, kokių principų apaštalai galėjo išmokti iš drauge su Gelbėtoju praleisto laiko ir įgautos patirties. Tada pakvieskite kelis mokinius pasidalinti su visais tuo, ką aptarė. Jų atsakymus galite užrašyti lentoje. Tada patikrinkite, ar jie tikrai supranta, užduodami tokius klausimus:

Kodėl svarbu, kad apaštalai įsisavintų šiuos principus?
Kaip, jūsų manymu, Gelbėtojas paruošė pastarųjų dienų Apaštalus jų tarnystei?
Kaip žinojimas, kad Jėzus Kristus vadovauja Savo Apaštalams, padeda jums pasitikėti jų patarimu?

Apaštalų darbų 1:8, 21–22; Doktrinos ir Sandorų 107:23

Pastarųjų dienų Apaštalai liudija tiesą apie Jėzų Kristų

Mokiniams paaiškinkite, kad Apaštalų darbų 1 skyriuje aprašytas pasakojimas apie tai, kaip po Gelbėtojo prisikėlimo apaštalai išsirinko, kas pakeis Judą Iskarijotą. Paprašykite mokinių perskaityti Apaštalų darbų 1:21–22 ir surasti, kokie reikalavimai buvo iškelti naujajam apaštalui.

Kokios savybės naująjį apaštalą darė tinkamą pašaukimui? (Jis „su [jais] vaikščiojo visą laiką“ ir tapo „[Gelbėtojo] prisikėlimo liudytoju“.)
Remdamiesi 22 eilute pasakykite, kam buvo paskirtas naujasis apaštalas? (Galite paprašyti mokinių perskaityti Apaštalų darbų 1:8, kad būtent tokį pavedimą Jėzus davė visiems Savo apaštalams.)

Paprašykite mokinių peržvelgti šias Raštų eilutes ir surasti tai, kas jas sieja: Apaštalų darbų 2:22–24, 32; Apaštalų darbų 3:12–16; Apaštalų darbų 4:31–33; Apaštalų darbų 5:29–32. Skyrę pakankamai laiko, paprašykite aptarti tai, ką rado. (Įsitikinkite, kad mokiniai suvokia, jog apaštalai įvykdė jiems skirtą pavedimą liudyti apie Jėzų Kristų.)

Paprašykite mokinių apmąstyti, kaip pastarųjų dienų Apaštalų įgaliojimas yra lygiai toks pat, kaip ir apaštalų pirminėje Bažnyčioje. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 107:23. Po to mokinių paklauskite:

Kokios doktrinos esame mokomi šioje eilutėje? (Mokiniai turėtų pastebėti, kad Apaštalams pavesta būti ypatingais Kristaus vardo liudytojais visame pasaulyje.)
Kaip pastarųjų dienų Apaštalai vykdo šią pareigą?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti prezidento Boido K. Pakerio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Po visų mano gyvenimo metų, mokymų ir tarnystės, po visų milijonų aplink pasaulį nukeliautų kilometrų, po viso, ką patyriau, norėčiau pasidalinti viena didžia tiesa. Tai yra mano liudijimas apie Gelbėtoją Jėzų Kristų. […]

Liudiju, kad Gelbėtojas gyvas. Aš pažįstu Viešpatį. Esu Jo liudytojas. Žinau Jo didžią auką ir amžiną meilę visiems Dangiškojo Tėvo vaikams. Su visu nuolankumu ir visišku tikrumu palieku savo ypatingą liudijimą“ („Liudijimas“, 2014 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga).

Kada esate pajutę Apaštalo liudijimo apie Jėzų Kristų galią, ir kaip jis paveikė jūsų liudijimą?
Kaip galite žinoti, kad pastarųjų dienų Apaštalų liudijimas apie Jėzų Kristų yra tiesa? (Mokiniai turėtų išreikšti tokią tiesą: per Šventąją Dvasią galiu žinoti, kad gyvųjų Apaštalų liudijimas apie Jėzų Kristų yra tikras.)

Pakvieskite mokinius išsirinkti vieną pastarųjų dienų Apaštalo liudijimą ir maldoje nuspręsti, su kuo jie galėtų pasidalinti tuo liudijimu. Paraginkite juos asmeniškai paliudyti, kad Apaštalų žinioje skamba tiesa.

Mokiniams skirti skaitiniai

Mato 10:1–8; 16:15–19; 17:1–8; Apaštalų darbų 1:21–22; 2:22–24, 32; 3:12–16; 4:31–33; 5:29–32; Doktrinos ir Sandorų 107:23.
Boidas K. Pakeris, „Dvylika“, 2008 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga.