21 pamoka
Jėzus Kristus įsteigė Savo Bažnyčią
Įvadas
Per Savo tris metus trukusią žemiškąją tarnystę Jėzus Kristus Savo Dvylikai Apaštalų suteikė kunigystės raktus. Turėdama šiuos raktus Jėzaus Kristaus Bažnyčia buvo „pastatyt[a] ant apaštalų ir pranašų pamato“ (Efeziečiams 2:20). Šioje pamokoje aptarsite, kaip prisikėlęs Gelbėtojas per Šventąją Dvasią toliau vadovavo Savo Apaštalams ir Savo Bažnyčiai, kad šie padėtų išpildyti Abraomo sandorą, kuria žadama surinkti išsklaidytą Izraelį.
Pagalbiniai skaitiniai
-
Džefris R. Holandas, „Pranašai, regėtojai ir apreiškėjai“, 2004 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Mato 10:1–4; 16:19; 17:3–7; 18:18; Efeziečiams 2:19–20; 4:11–14
Jėzus įsteigė Savo Bažnyčią ant apaštalų ir pranašų pamato
Parodykite mokiniams raktą arba raktų ryšulėlį ir paklauskite, ką turime omenyje Evangelijos kontekste vartodami žodį raktai. Paprašykite kelių mokinių pakaitomis garsiai perskaityti šias Raštų ištraukas. Likusiųjų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir kiekvienoje ištraukoje rasti pagrindinį aprašomą arba menamą įvykį.
-
Mato 10:1–4 (Apaštalai pašaukiami ir įpareigojami)
-
Mato 16:19 (Petrui pažadami kunigystės raktai [žr. Raštų rodyklė, „Kunigystės raktai“, p. 99; scriptures.lds.org].)
-
Mato 17:3–7 („Gelbėtojas, Mozė, Elijas [Elija] suteikė raktus Petrui, Jokūbui ir Jonui ant kalno, kai jie buvo atmainyti priešais Jį“ [Bažnyčios Prezidentų mokymai. Džozefas Smitas (2007 m.), p. 101].)
-
Mato 18:18 (Eilutė, kurioje kalbama apie surišimą ir atrišimą danguje bei žemėje, susijusi su kunigystės raktais, kurie taip pat pažadėti ir kitiems Apaštalams.)
Galite paaiškinti, kad „raktai“, apie kuriuos netiesiogiai užsimenama šiose eilutėse, yra tas pats kaip užantspaudavimo galia (žr. Boyd K. Packer, The Holy Temple [1980], 81–87).
Mokinių paklauskite:
-
Ką reiškia kunigystės raktai?
-
Kodėl svarbu, kad Apaštalai turėtų kunigystės raktus?
Paprašykite kurio nors mokinio perskaityti šį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
„Kunigystės raktai – tai [kunigijai] suteiktas Dievo įgaliojimas vadovauti, kontroliuoti ir prižiūrėti, kaip Jo kunigystė naudojama žemėje“ [Handbook 2: Administering the Church [2010], 2.1.1]. Visi darbai ir apeigos Bažnyčioje atliekami su tiesioginiu ar netiesioginiu įgaliojimu to, kas turi raktus tam veiksmui atlikti. Kaip aiškino vyresnysis M. Raselas Balardas, „turintieji kunigystės raktus […] tiesiogiai pasirūpina, kad visi, kurie ištikimai tarnauja ar darbuojasi jų vadovaujami, galėtų naudoti kunigystės įgaliojimą ir gauti kunigystės galią“ [M. Russell Ballard, “Men and Women in the Work of the Lord,” New Era, Apr. 2014, 4; Liahona, Apr. 2014, 48]” („Kunigystės raktai ir įgaliojimai“ 2014 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga).
-
Kaip kunigystės raktai laimina Bažnyčios narius?
Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Efeziečiams 2:19–20. Po to mokinių paklauskite:
-
Ką iš šių eilučių sužinome apie Gelbėtojo Bažnyčios pamatą? (Mokiniai turėtų įvardyti tokią tiesą: Jėzus Kristus, kertinis akmuo, įsteigė Savo Bažnyčią ant apaštalų ir pranašų pamato.)
-
Kokią funkciją statinyje atlieka pamatas ir kertinis akmuo? (Pamatas suteikia tvirtumo ir palaiko pastatą. Kertinis akmuo, pirmasis pamato akmuo, yra kontrolinis taškas, kuriuo vadovaujamasi klojant likusius pamato akmenis, ir nulemia viso pastato išsidėstymą. Jis taip pat padeda sutvirtinti sienas.)
Paprašykite mokinių su greta sėdinčiu klasės draugu aptarti tokius klausimus:
-
Kodėl Jėzus Kristus yra Bažnyčios „kertinis akmuo“?
-
Ko šioje eilutėje išmokstame apie Gelbėtojo (kertinio akmens) ryšį su apaštalais ir pranašais (pamatu)?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Efeziečiams 4:11–14. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomas eilutes ir išsiaiškinti, kodėl, pasak Pauliaus, mums reikia, kad apaštalai, pranašai ir kiti Bažnyčios vadovai vadovautų šventiesiems.
Pateikite šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį ir paprašykite vieno mokinio garsiai jį perskaityti:
„Kad būtų įtvirtinta bažnyčia, kuri toliau dirbtų darbą Jo nurodyta kryptimi, netgi Jam pasitraukus iš žemės, Jėzus „užkopė į kalną melstis. Ten Jis praleido visą naktį, melsdamasis Dievui.
Išaušus rytui, jis pasišaukė savo mokinius ir iš jų išsirinko dvylika; juos ir pavadino apaštalais“ [Luko 6:12–13].
Vėliau Paulius mokė, kad Gelbėtojas, žinodamas, jog Jo mirtis neišvengiama, padarė tai, norėdamas Bažnyčią […] „pastatyti ant apaštalų ir pranašų pamato“ [žr. Efeziečiams 2:19–20]. Šie broliai ir kiti Bažnyčios pareigūnai turėjo tarnauti vadovaujami prisikėlusio Kristaus.
Kodėl? Viena iš priežasčių, „kad nebebūtume maži vaikai, siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjelio, žmonių apgaulės, jų gudrumo, vedančio į klystkelius“ [Efeziečiams 4:14]“ („Pranašai, regėtojai ir apreiškėjai“, 2004 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga).
-
Kaip šiuolaikiniai apaštalai ir pranašai Bažnyčiai suteikia tvirtą pamatą ir stabilumą?
Apaštalų darbų 2:1–6, 14–26; 4:1–13, 18–21; Apaštalų darbų 10:9–20, 25–28, 34–35, 44–48; Apaštalų darbų 15:1–20
Jėzus Kristus Apaštalams vadovavo per Šventąją Dvasią
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Apaštalų darbų 1:1–2. Po to mokinių paklauskite:
-
Kaip, pasak Luko, prisikėlęs Jėzus Kristus po pakilimo į dangų ir toliau vadovavo Savo Apaštalams? (Jis per Šventąją Dvasią davė įsakymus ir nurodymus.)
Paliudykite, kad po Savo prisikėlimo ir pakilimo į dangų Jėzus Kristus Apaštalams vadovavo per Šventąją Dvasią. Kad padėtumėte mokiniams pamatyti tokio vadovavimo pavyzdžius, suskirstykite mokinius į keturias grupes ir duokite tokias užduotis:
-
Išstudijuokite Apaštalų darbų 2:1–6, 14–26 ir suraskite, kaip Šventoji Dvasia padėjo Petrui ir Apaštalams Sekminių dieną.
-
Išstudijuokite Apaštalų darbų 4:1–13, 18–21 ir suraskite, kaip Šventoji Dvasia padėjo Petrui atsakyti žydų vadovams.
-
Išstudijuokite Apaštalų darbų 10:9–20, 25–28, 34–35, 44–48 ir suraskite, kaip Petrui buvo apreikštas svarbus pakeitimas Bažnyčioje.
-
Išstudijuokite Apaštalų darbų 15:1–20 ir suraskite, kaip ankstesni Jėzaus Kristaus apreiškimai, gauti per Šventąją Dvasią, prisidėjo prie Petro sprendimo ir kitų Bažnyčios vadovų paramos šiam sprendimui Jeruzalėje vykusioje konferencijoje.
Skyrę pakankamai laiko, paprašykite kiekvienos grupės narių apibendrinti, ką perskaitė, ir paaiškinti, kaip Jėzus Kristus per Šventąją Dvasią vadovavo Bažnyčios vadovams. Paaiškinkite, kad Šventoji Dvasia vykdo savo pareigas vadovaujama Gelbėtojo (žr. Jono 16:13–14).
Galite naudoti 3 Nefio 19:7–9, 19–20 eilutes, rodančias, kad Bažnyčios vadovai, apie kuriuos skaitome Mormono Knygoje, savo tarnystėje taip pat gavo Šventosios Dvasios pagalbą.
Su mokiniais aptarkite šį klausimą:
-
Kaip kitiems paaiškintumėte, kodėl svarbu žinoti, kad po Savo mirties Jėzus Kristus ir toliau vadovavo Savo Apaštalams?
Jėzus Kristus šiandien vadovauja Bažnyčios vadovams per Šventąją Dvasią
Pateikite (arba padalinkite) šiuos prezidento Tomo S. Monsono ir prezidento Henrio B. Airingo iš Pirmosios Prezidentūros teiginius ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai juos perskaityti:
„Liudiju, kad mūsų Gelbėtojas Jėzus Kristus vadovauja šitai Bažnyčiai, kuri vadinasi Jo vardu. Žinau, kad šitame gyvenime maloniausia yra pajusti Jo raginimus, kai Jis mus veda toliau vykdyti Jo darbą“ (Tomas S. Monsonas, „Pasimokę iš praeities ženkime pirmyn“, 2008 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga).
„Mano akivaizdoje [prezidentui Tomui S. Monsonui] yra atėjęs apreiškimas ir įkvėpimas, kas man patvirtina, kad Dievas gerbia [pranašo turimus kunigystės raktus]. Mačiau tai savo akimis“ (Henris B. Airingas, „Tikra ir gyva Bažnyčia“, 2008 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga).
-
Kokį ryšį tarp Naujojo Testamento ir Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčių iliustruoja šie teiginiai? (Padėkite mokiniams suprasti tokią tiesą: kaip Jėzus Kristus vadovavo Savo Apaštalams Naujojo Testamento laikais, šiandien Jis lygiai taip pat vadovauja Bažnyčios vadovams naudodamas įvairiausias priemones, įskaitant Šventosios Dvasios vedimą.)
Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti žemiau pateiktą vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Likusiųjų paprašykite įsiklausyti ir apmąstyti, kodėl Bažnyčios vadovams reikia Gelbėtojo vadovavimo.
„Bažnyčios apaštalų ir pranašų pamatas skirtas laiminti visais laikais, o ypač priešiškumo ir pavojų laikais, laikais, kai jausimės kaip vaikai, susipainioję ir praradę orientaciją, galbūt truputį išsigandę, laikais, kai iškreipta žmonių ranka arba velnio apgaulė mėgins išmušti iš vėžių ar suklaidinti. Norint atsilaikyti tokiais laikais, Dievas paskyrė Pirmąją Prezidentūrą ir Dvylikos Kvorumą, kuriuos jūs palaikote „pranašais, regėtojais ir apreiškėjais“, tarp kurių Bažnyčios prezidentas yra palaikomas kaip Pranašas, Regėtojas ir Apreiškėjas, vyriausiasis Apaštalas, ir todėl vienintelis žmogus, įgaliotas naudoti visus apreiškimo ir vadovavimo raktus Bažnyčioje. Naujojo Testamento laikais, Mormono Knygos laikais ir dabartiniais laikais šie pareigūnai yra tarsi tikrosios Bažnyčios pamatiniai akmenys, susitelkę aplinkui vyriausiąjį kertinį akmenį, „mūsų Išpirkėjo, kuris yra Kristus, Dievo Sūnus, uolą“ [Helamano 5:12]“ („Pranašai, regėtojai ir apreiškėjai“, 2004 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga).
Patikrinkite, ar mokiniai suprato tai, ką perskaitė, ir užduokite visus arba kelis iš šių klausimų:
-
Ką, jūsų manymu, reiškia, kad pirmininkaujantys Bažnyčios pareigūnai „susitelkę aplinkui“ kertinį akmenį Jėzų Kristų ir iš Jo gauna stiprybės?
-
Kaip žinote arba kada pajutote, kad Gelbėtojas šiandien vadovauja pirmininkaujantiems Bažnyčioje?
-
Kaip dalyvavimas visuotinėje konferencijoje padėjo jums ateiti pas Kristų ir statyti ant apaštalų ir pranašų pamato?
Lentoje pakabinkite arba užrašykite toliau pateiktus klausimus. Paprašykite mokinių apmąstyti šiuos klausimus ir tada savo dienoraščiuose arba Raštų studijavimo žurnale sukurti planą, kaip jie galėtų padaryti pažangą tose srityse.
Mokiniams skirti skaitiniai
-
Mato 10:1–4; 16:19; 17:3–7; 18:18; Apaštalų darbų 2:1–6, 14–26; 4:1–13, 18–21; Apaštalų darbų 10:9–20, 25–28, 34–35, 44–48; Apaštalų darbų 15:1–11, 13–19; Efeziečiams 2:19–20; 4:11–14.
-
Džefris R. Holandas, „Pranašai, regėtojai ir apreiškėjai“, 2004 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga.