17 pamoka

Gelbėtojas kentėjo ir mirė ant Kalvarijos kryžiaus

Įvadas

Savo žemiškosios tarnystės pabaigoje Gelbėtojas „buvo suimtas ir apkaltintas nebūtais dalykais, pripažintas kaltu, norint įtikti miniai, ir pasmerktas mirti ant Kalvarijos kryžiaus“ (Pranešimai ir pareiškimai, „Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas“). Šioje pamokoje pabrėžiame svarbią tiesą, kad Jėzus Kristus leidosi kankinamas ir kitų pasmerkiamas myriop; niekas iš Jo gyvybės neatėmė, Jis pats ją atidavė.

Pagalbiniai skaitiniai

• Džefris R. Holandas, „Nė vienas nebuvo su Juo“, 2009 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Mato 27:26–54; Jono 10:11–18; 19:10–11; 1 Nefio 19:9

Jėzus Kristus turėjo galią atiduoti Savo gyvybę

Parodykite paveikslėlį „Nukryžiavimas“ (Evangelijos paveikslų knyga [2009 m.], nr. 57; taip pat žr. LDS.org).

Paprašykite mokinius įsivaizduoti, kad jie yra tie ištikimi liudininkai, pavaizduoti paveikslėlyje, o jūs garsiai perskaitykite Mato 27:26–54. Paraginkite mokinius sekti skaitomą tekstą ir apmąstyti, kaip jie būtų jautęsi to žmogaus vietoje ir galėję savo akimis matyti Jėzaus Kristaus nukryžiavimą. Baigę skaityti paprašykite mokinius papasakoti, ką jie įsivaizdavo apie to žmogaus patirtus jausmus ir mintis. Išklausę kelių atsakymų, paklauskite:

• Ką jaučiate Gelbėtojui po to, kai perskaitėme ir aptarėme šį pasakojimą?

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Jono 10:11, 17–18. Skyrę pakankamai laiko, paklauskite:

• Ko šios eilutės moko apie Jėzaus Kristaus nukryžiavimą ir mirtį? (Įsitikinkite, kad mokiniai supranta, jog Jėzus Kristus turėjo Tėvo duotą galią atiduoti Savo gyvybę ir ją vėl pasiimti.)

Pateikite vyresniojo Džeimso E. Talmidžo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokymą ir paprašykite vieno mokinio garsiai jį perskaityti:

„Suprantama, nemirtingos [Jėzaus] prigimties pasekmė (Jis juk yra žemėje gimęs nemirtingo Tėvo Sūnus) buvo ta, kad mirtis negalėjo Jo paliesti, nebent Jis pats jai pasiduotų. Jėzaus Kristaus gyvybės niekas negalėjo paimti, Jis pats turėjo panorėti ją atiduoti ir leisti tam įvykti. Jis buvo paveldėjęs galią atiduoti gyvybę, kaip ir galią prikelti Savo kūną nemirtingumo būsenoje“ (Jesus the Christ, 3rd ed. [1916], 418).

Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti Mato 26:53–54, o kito – Jono 19:10–11. Likusiųjų paprašykite sekti, palyginti ir sugretinti tas dvi ištraukas.

• Pagal Mato pasakojimą, kokią pagalbą Jėzus Kristus galėjo gauti?

• Ką sužinote iš Jono ištraukos? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų pabrėžti tokią tiesą: joks žmogus negalėjo paimti Jėzaus Kristaus gyvybės; Jis sąmoningai ją atidavė.)

• Jei Jėzus galėjo pasikviesti į pagalbą angelų legionus, kaip manote, kodėl Jis leidosi nukryžiuojamas?

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti 1 Nefio 19:9. Paprašykite mokinių paaiškinti, ką reiškia žodis iškęsti. (Šiame kontekste žodis iškęsti reiškia leisti ar leistis. Galite mokiniams pasiūlyti savo Raštų paraštėje prie 1 Nefio 19:19 užsirašyti žodį „leistis“.)

• Kodėl Gelbėtojas leidosi nukryžiuojamas?

Galite pateikti šį vyresniojo Aleksandro B. Morisono iš Septyniasdešimties teiginį ir pakvieskite kurį nors mokinį garsiai jį perskaityti:

„Tai meilė visiems Dievo vaikams motyvavo Jėzų, išsiskiriantį Savo unikaliu nenuodėmingu tobulumu, atiduoti Save kaip išpirką už kitus. […] Ji buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios Jėzus atėjo į žemę „kentėti, kraujuoti ir mirti už mus“ [“’Tis Sweet to Sing the Matchless Love,” Hymns, no. 176]. Jis atėjo […] apmokėti mūsų nuodėmes, kad po to, kai buvo iškeltas ant kryžiaus, galėtų visus žmones traukti pas Save (žr. 3 Nefio 27:14)“ (“For This Cause Came I into the World,” Ensign, Nov. 1999, 26).

Paminėkite, kad Jėzus leidosi nukryžiuojamas, nes labai mylėjo Savo Tėvą ir mus visus. Tada paklauskite:

• Kaip žinojimas, kad iš meilės Savo Tėvui ir mums visiems Gelbėtojas sąmoningai leidosi nukryžiuojamas, padeda jums ištverti sunkius gyvenimo išbandymus?

Mato 27:46; Luko 23:34–46; Jono 19:26–30

Jėzus Kristus užbaigė savo mirtingojo gyvenimo misiją

Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, ką reiškė mirti ant kryžiaus, perskaitykite šią ištrauką:

„Mirtis ant kryžiaus apimdavo bene visa, ką skausmas ir mirtis gali aprėpti, tai, kas baisu ir šiurpu: svaigulį, mėšlungį, troškulį, alkį, nemigą, mirtiną karščiavimą, stabligę, viešą pažeminimą, ilgai trunkančią kankynę, laukimo baimę, gangrenuojančias marinančias žaizdas – visa tai buvo taip intensyvu, kad vos galima ištverti, tačiau nepasiekdavo tokio momento, kad kenčiantysis prarastų sąmonę ir išsivaduotų iš skausmo. Nenatūrali kūno padėtis menkiausią judesį paversdavo tikra agonija, perplėštos venos ir nutrauktos sausgyslės be perstojo tvinkčiodavo su vis intensyvėjančiu skausmu, žaizdos palaipsniui imdavo gangrenuoti nuo uždegimo, arterijos, ypač galvos ir pilvo srityje, sutindavo ir apsunkdavo nuo vidinio kraujavimo. Kiekvienai agonijai palaipsniui vis didėjant, dar prisidėdavo nepakeliamas, svilinantis troškulio skausmas. Visos šios fizinės komplikacijos sukeldavo vidinį nerimą, kuris mirtį, baisų ir nežinomą priešą, kuriam artinantis žmonės labiausiai ima drebėti, paversdavo nepaprastai laukiamu išsilaisvinimu.

Tokiai mirčiai buvo pasmerktas Kristus“ (Frederic W. Farrar, The Life of Christ [1964], 641).

Mokiniams pasakykite, kad kabėdamas ant kryžiaus Gelbėtojas ištarė septynis teiginius. Lentoje užrašykite toliau pateiktas Raštų nuorodas (informacijos skliausteliuose nerašykite) ir paprašykite mokinių jose surasti, ką Jėzus pasakė:

Luko 23:34 („Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą.“)

Luko 23:43 („Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje.“)

Jono 19:26–27 („Moterie, štai tavo sūnus! […] Štai tavo motina!“)

Mato 27:46 („Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“)

Jono 19:28 („Trokštu!“)

Jono 19:30 („Atlikta!“)

Luko 23:46 („Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią.“)

Mokinių rastas ir pasakytas frazes savais žodžiais užrašykite prie kiekvienos eilutės. Mokinių paklauskite:

• Ko šie teiginiai moko apie Gelbėtoją ir apie tai, ką Jis patyrė ant kryžiaus?

• Ką Jėzus turėjo omeny sakydamas „Atlikta!“? (Jis užbaigė beribes kančias, kurių reikalavo Apmokėjimas. Galite paminėti, kad Džozefo Smito vertime, Mato 27:54, parašyta: „Tuomet Jėzus, dar kartą sušukęs skardžiu balsu, tarė: „Tėve, atlikta, tavo valia įvykdyta“ ir atidavė dvasią“ [taip pat žr. Mato 27:50, a išnaša angliškame PDŠ Biblijos vertime]. Jėzus mirė tik po to, kai suprato, kad įvykdė viską, ko iš Jo norėjo Tėvas.)

Paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Kai buvo sumokėtas paskutinis grašis, kada Kristaus pasiryžimas likti ištikimam buvo toks aiškus, kad tai buvo visiškai nepaneigiama, tada galiausiai ir gailestingai viskas buvo „atlikta“ [žr. Jono 19:30]. Prieš didžiausią pasipriešinimą, be niekieno pagalbos ar palaikymo, Jėzus iš Nazareto, gyvasis gyvojo Dievo Sūnus, sugrąžino fizinę gyvybę ten, kur valdė mirtis, ir įgyvendino džiaugsmingą dvasinį išpirkimą iš nuodėmės, pragaro tamsos ir nevilties. Tikėdamas Dievą, kuris žinojo, buvo ten, Jėzus galėjo pergalingai pasakyti: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią“ [Luko 23:46]“ („Nė vienas nebuvo su Juo“, 2009 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga).

Kito mokinio paprašykite garsiai perskaityti šį vyresniojo Roberto D. Heilso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Jėzus pasirinko neišeiti iš šio pasaulio tol, kol iki galo neištvėrė ir neužbaigė misijos, kurią žmonijos labui buvo atsiųstas įvykdyti. Ant Kalvarijos kryžiaus Jėzus atidavė Savo dvasią Tėvui ištardamas šiuos paprastus žodžius: „Atlikta!“ (Jono 19:30). Ištvėręs iki galo Jis paliko mirtingąjį gyvenimą.

Mes taip pat turime ištverti iki galo“ (“The Covenant of Baptism: To Be in the Kingdom and of the Kingdom,” Ensign, Nov. 2000, 6).

• Ką šių dviejų apaštalų dėka galime geriau suprasti apie tai, ką Jėzus turėjo omenyje sakydamas: „Atlikta!“? (Mokiniams atsakius, lentoje galite užrašyti tokią tiesą: Jėzus Kristus ištikimai atliko viską, ką Dangiškasis Tėvas įsakė Jam padaryti mirtingajame gyvenime.)

• Kaip savo sunkumuose galėtume pasisemti jėgų prisimindami, ką patyrė Gelbėtojas ir kaip Jis ištikimai visa ištvėrė, kad įvykdytų Savo mirtingojo gyvenimo misiją?

• Kaip atmindami Jėzaus pavyzdį galite pasisemti jėgų įvykdyti tai, kam gimėte?

• Kaip galime parodyti savo dėkingumą už visa, ką Gelbėtojas dėl mūsų kentėjo? (Mokiniai gali panaudoti kitus žodžius, tačiau turėtų įvardyti tokį principą: savo dėkingumą už Gelbėtojo kančias ant kryžiaus rodome sekdami Jo pavyzdžiu ištikimai ištveriant iki galo.)

Paprašykite mokinių socialiniuose tinkluose pasidalinti savo jausmais Gelbėtojui ir tuo, ką jie yra pasiryžę daryti, kad būtų ištikimi tiems jausmams.

Mokiniams skirti skaitiniai

• Mato 27:26–54; Luko 23:34–46; Jono 10:11–18; 19:10–11, 19–37; 1 Nefio 19:9.

• Džefris R. Holandas, „Nė vienas nebuvo su Juo“, 2009 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga.