5 pamoka

Jėzus Kristus yra Senojo Testamento Jehova

Įvadas

Liudydami apie Gelbėtoją Jėzų Kristų pastarųjų dienų pranašai pareiškė: „Jis buvo Didysis Senojo Testamento Jehova“ (Pranešimai ir pareiškimai, „Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas“). Kaip Jehova Jėzus Kristus kiekviename Evangelijos laikotarpyje žemėje įsteigė nesibaigiančią Dangiškojo Tėvo Evangeliją, kad surinktų visus pasiklydusius Dievo vaikus. Mūsų tikėjimas Jėzumi Kristumi sustiprės, jeigu suvoksime, kad Jis nesikeičia, ir priimsime Jo nesibaigiančią Evangeliją.

Pagalbiniai skaitiniai

• Raselas M. Nelsonas, „Sandoros“, 2011 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga.

• “The Abrahamic Covenant,” The Pearl of Great Price Student Manual (Church Educational System manual, 2000), 93–98.

• “Enrichment Section A: Who Is the God of the Old Testament?” Old Testament Student Manual: Genesis–2 Samuel, 3rd ed. (Church Educational System manual, 2003), 45–48.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Išėjimo 3:11–14; 6:2–3; Jono 8:52–53, 56–59; 18:5, 8; 3 Nefio 15:5; Abraomo 1:16; 2:8

Jėzus Kristus yra Senojo Testamento Jehova

Paprašykite mokinių išvardyti jų žinomus Gelbėtojo vardus ir titulus. Jų atsakymus užrašykite lentoje. Paaiškinkite, kad šiandien aptarinėsite svarbų Jėzaus Kristaus titulą ar vardą, kuriuo Jis buvo vadinamas prieš Savo žemiškąją tarnystę. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Jono 8:52–53, 56–59. Tada paklauskite:

• Ko žydai klausinėjo Gelbėtoją?

• Ką, jūsų manymu, Jėzus turėjo omenyje sakydamas: „Pirmiau, negu gimė Abraomas, Aš esu“? (58 eilutė).

Kad padėtumėte mokiniams išaiškinti frazę „Aš esu“, suskirstykite juos poromis ir paprašykite perskaityti Išėjimo 3:11–14; 6:2–3 ieškant, kaip Senojo Testamento Dievas prisistatė. Skyrę pakankamai laiko užduokite šiuos klausimus:

• Remdamiesi šiomis eilutėmis pasakykite, kokiais vardais pasivadino Senojo Testamento Dievas? (Atkreipkite mokinių dėmesį į tai, kad angliškos Biblijos Džozefo Smito vertime Išėjimo 6:3 eilutė išversta šitaip: „Aš esu Viešpats Dievas Visagalis, bet vardu Viešpats JEHOVA. Argi mano vardas nebuvo jiems žinomas?“ Taip pat žr. Abraomo 1:16.)

• Kaip šios eilutės atskleidžia Jėzaus Kristaus pasakytos frazės „pirmiau, negu Abraomas, Aš esu“ svarbą? (Mokiniai turėtų suprasti, kad Jėzus Kristus yra Jehova, Senojo Testamento Dievas ir didysis AŠ ESU.)

Perskaitykite šiuos teiginius:

„Tai toks aiškus ir atviras dieviškumo pareiškimas, kokį tik kas nors galėjo ar galėtų paskelbti. „Pirmiau, negu Abraomas, Aš esu!“ Tai reiškia „Aš esu Visagalis Dievas, didysis AŠ ESU. Aš esu save palaikantis, Amžinasis. Aš esu jūsų tėvų Dievas. Mano vardas: AŠ ESU, KURIS ESU““ (Bruce R. McConkie, Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–73], 1:464).

Jehova yra „sandoros arba deramas Izraelio Dievo vardas. Jis pažymi „nesikeičiantį Dievą““ (Bible Dictionary, “Jehovah”).

• Kodėl svarbu žinoti, kad Jėzus Kristus yra Senojo Testamento Dievas? (Atsakymuose turėtų nuskambėti tokia tiesa: Dievas visada Savo Evangeliją skelbdavo per Savo Sūnų Jėzų Kristų. Taip pat žr. 3 Nefio 15:5 eilutę, kurioje užrašyti Gelbėtojo mokymai apie tai, kad Jis yra įstatymo davėjas.)

Galite paprašyti kurio nors mokinio garsiai perskaityti šį prezidento Džozefo Fildingo Smito (1876–1972) teiginį:

„Nuo nuopuolio visi apreiškimai ateina per Jėzų Kristų, Senojo Testamento Jehovą. […] Nuo nuopuolio Tėvas [Elohimas] tiesiogiai ir asmeniškai nebendravo su žmogumi ir niekada nebuvo pasirodęs, išskyrus tuos atvejus, kai pristatė Sūnų ir paliudijo apie Jį“ (Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–56], 1:27).

• Kaip žinojimas, kad Jehova, arba Jėzus Kristus, yra nesikeičianti Esybė, padeda jums Juo tikėti? (Atsakymuose gali nuskambėti tai, kad pažinimas, jog Jėzus Kristus yra nesikeičianti Esybė, padeda mums tikėti, kad lygiai kaip Jis ištesėjo Savo pažadus žmonėms, apie kuriuos skaitome Raštuose, Jis ištesės ir pažadus, duotus mums.)

Paminėkite, kad pobiblinės eros laikais hebrajiškas vardas Jehova (literatūroje dažnai rašomas hebrajiškai kaip JHVH ir manoma, kad tariamas kaip Jahvė) buvo laikomas per šventas, kad būtų tariamas balsu. Dėl to, išskyrus kelias išimtis, Biblijos vertime Jehova dažnai pakeičiamas žodžiu VIEŠPATS (didžiosiomis raidėmis). Pastarųjų dienų judaizme jis pakeistas žodžiu Adonai, kas reiškia „Viešpats“.

Pradžios 13:14–16; 17:1–9; Mozės 6:51–52, 64–66; Abraomo 1:18–19; 2:8–11

Jehova senovėje įtvirtino nesibaigiančią Evangeliją

Mokiniams vis dar dirbant poromis, paprašykite perskaityti Mozės 6:51–52, 64–66 ir išsiaiškinti, ko Jehova mokė Adomą. Pasakykite, kad 51–52 eilutėse Jehova kalbėjo Tėvo vardu. Tada paklauskite:

• Kas Evangelijoje, kurios buvo mokomas Adomas, padarė jums įspūdį? (Tai ta pati Evangelija, kurios esame mokomi šiandien. [Žr. 2 Nefio 31:10–16 eilutes, kuriose rasite pavyzdį, rodantį, kad tos pačios Evangelijos buvo mokoma ir Amerikos žemyne.] Šią tiesą galite pabrėžti lentoje užrašydami tokį teiginį: Jėzaus Kristaus Evangelija yra nesibaigianti ir nesikeičianti Evangelija, ta pati kiekviename Evangelijos laikotarpyje.)

Mokiniams paaiškinkite, kad vėlesniame Evangelijos laikotarpyje Jehova atnaujino Savo nesibaigiančią Evangeliją sudarydamas su Abraomu sandorą, kurią ir vadiname jo vardu. Padalinkite mokinius į dvi grupes. Vienai grupei paskirkite studijuoti Pradžios 13:14–16; 17:2–8; Abraomo 1:18–19; 2:8–11 ir surašyti Viešpaties pažadus Abraomui. Kitai grupei paskirkite studijuoti Pradžios 17:1–5, 9; Abraomo 1:19; 2:8–11 ir surašyti, ką turėjo daryti Abraomas, kad gautų pažadėtuosius palaiminimus. (Pastaba. Mokiniai, išmokdami atpažinti Raštuose pateiktus sąrašus, galės geriau atpažinti svarbiausias Raštų autoriaus norimas akcentuoti mintis.)

Mokiniams studijuojant, lentoje nubraižykite tokią lentelę palikdami vietos atsakymams:

Abraomo sandora
Pažadai Abraomui	Abraomo atsakomybės

Skyrę pakankamai laiko, kelis mokinius iš kiekvienos grupės pakvieskite prie lentos ir paprašykite po atitinkama antrašte užrašyti savo atsakymus. Abraomo sandorą galite apibendrinti pateikdami šį teiginį ir paprašydami vieno iš mokinių garsiai jį perskaityti:

„Abraomas priėmė Evangeliją, buvo įšventintas į aukštesniąją kunigystę (DS 84:14; Abr 2:11) ir sudarė celestialinę santuoką, kuri yra išaukštinimo sandora (DS 131:1–4; 132:19, 29). Abraomui buvo pažadėta, kad visi šių sandorų palaiminimai bus pasiūlyti jo mirtingajai ainijai (DS 132:29–31; Abr 2:6–11). Šios sandoros ir pažadai kartu paėmus vadinami Abraomo sandora. Šios sandoros sugrąžinimas buvo Evangelijos sugrąžinimas paskutinėmis dienomis, nes per ją palaiminamos visos žemės tautos (Gal 3:8–9, 29; DS 110:12; 124:58; Abr 2:10–11)“ (Raštų rodyklė, „Abraomo sandora“; scriptures.lds.org).

Pabrėžkite, kad nuo pat pradžios Tėvas su Savo vaikais sudarė sandorą juos surinkti per nesibaigiančios Evangelijos tiesą, apeigas ir palaiminimus. Evangelijos sugrąžinimas apima Abraomo sandoros sugrąžinimą. Tai reiškia, kad Abraomo sandora yra svarbi naujosios ir nesibaigiančios sandoros – Jėzaus Kristaus Evangelijos pilnatvės – dalis. Mokinių paklauskite:

• Kaip žinojimas, jog esame Abraomo palikuonys ir Dievo jam duotų pažadų paveldėtojai, daro įtaką tam, kaip gyvenate?

• Kaip galimybė gauti Abraomui ir jo ainijai pažadėtus palaiminimus stiprina šeimas ir padeda mums priimti sprendimus?

Paprašykite mokinių papasakoti, kaip galime sau ir savo jau gyvenusioms, esamoms ir būsimoms šeimoms užtikrinti šios sandoros palaimas.

Jozuės 24:3–13; 1 Nefio 17:23–32

Jehova laimino senovės Izraelį ir jam vadovavo

Paaiškinkite, kad viena Abraomo sandoros dalis susijusi su Jehovos pažadu Abraomo ainiją ir tuos, kurie bus su ja, surinkti palaiminti Evangelija. Paprašykite pusę mokinių perskaityti Jozuės 24:3–13, o kitą pusę – 1 Nefio 17:23–32. Paprašykite mokinių surasti žodžius ir frazes, kurios moko, ką Jehova padarė senovės Izraelio labui. Galite pasiūlyti mokiniams pasižymėti tai, ką randa. Skyrę pakankamai laiko paprašykite mokinių papasakoti, ką sužinojo. Apibendrinkite mokinių atsakymus juos užrašydami lentoje. Kad geriau suprastumėte, kuo buvo motyvuoti Jehovos veiksmai, paprašykite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Išėjimo 6:2–6. Paklauskite mokinių:

• Kas motyvavo Jehovą daryti tai, apie ką skaitėte Jozuės ir 1 Nefio knygose?

• Ką tai jums sako apie Viešpaties jums duotus pažadus? (Mokiniams atsakinėjant, lentoje užrašykite tokį principą: jei būsime ištikimi, tai Viešpats laikysis mums duotų pažadų.)

Pakvieskite vieną mokinį garsiai perskaityti šį prezidento Dyterio F. Uchtdorfo teiginį:

„Kadangi Dievas buvo ištikimas ir laikėsi savo pažadų praeityje, galime su tikrumu viltis, jog Dievas laikysis mums duotų pažadų dabartyje ir ateityje. Nelaimės dienomis galime tvirtai laikytis vilties, jog „viskas išeis [mums] į gera“ [DS 90:24]“ („Beribė vilties galia“, 2008 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga).

• Kaip žinojimas apie Jehovos darbus senovėje jums padeda išbandymų metu?

• Ką tokio Jis padarė senovės Izraelio labui ir taip pat ką padarys dėl jūsų?

Paliudykite, kad kiekviename Evangelijos laikotarpyje Jėzus Kristus laimino Dievo vaikus nesibaigiančia Evangelija. Kaip senovėje žmonės gavo Viešpaties pažadėtus palaiminimus, taip ir mes su paklusnumo sąlyga galime juos gauti.

Mokiniams skirti skaitiniai

• Jono 8:51–59; 18:5, 8; Išėjimo 3:11–14; 6:2–3; 3 Nefio 15:5; Mozės 6:51–52, 64–66; Pradžios 17:1–9; Abraomo 1:18–19; 2:8–11.

• “Enrichment Section A: Who Is the God of the Old Testament?” Old Testament Student Manual: Genesis–2 Samuel, 3rd ed. (Church Educational System manual, 2003), 45–48.