2 pamoka
Jėzus Kristus yra reikšmingiausias visoje žmonių istorijoje
Įvadas
Liudydami apie svarbiausią Jėzaus Kristaus vaidmenį Dangiškojo Tėvo plane, pastarųjų dienų pranašai pareiškė: „Iškilmingai liudijame, kad Jo gyvenimas, reikšmingiausias visoje žmonių istorijoje, neprasidėjo Betliejuje ir nesibaigė Kalvarijoje“ (Pranešimai ir pareiškimai, „Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas“). Ši pamoka padės mokiniams geriau suprasti, kad Dangiškasis Tėvas ikimirtingajame pasaulyje įtvirtino Savo išgelbėjimo planą ir paskyrė Jehovą, ikimirtingąjį Jėzų Kristų, būti to plano šerdimi. Mokiniai bus raginami Jėzų Kristų paversti savo gyvenimo šerdimi.
Pagalbiniai skaitiniai
-
Robertas D. Heilsas, „Gyvenimo planui būtina valios laisvė“, 2010 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga.
-
Dallin H. Oaks, “The Great Plan of Happiness,” Ensign, Nov. 1993, 72–75.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Almos 12:22–34
Gelbėtojas yra Dievo plano šerdis
Pateikite šį vyresniojo Aleksandro B. Morisono iš Septyniasdešimties teiginį ir pakvieskite vieną mokinį garsiai jį perskaityti. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką pristatė Dangiškasis Tėvas Savo vaikams ikimirtingajame pasaulyje:
„Labai seniai, dar prieš pasaulio, kuriame dabar gyvename, sukūrimą, Dievas mūsų Tėvas […] sukūrė planą. … [Tas] planas visiems Dievo vaikams parūpino būdą, kurio dėka jie galėtų gauti nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą“ (“Life—the Gift Each Is Given,” Ensign, Dec. 1998, 15–16).
-
Kokius Dievo plano palaiminimus, paminėtus vyresniojo Morisono, galime vieną dieną gauti? (Paaiškinkite, kad nemirtingumo būsena yra prikelto žmogaus būsena, žmogaus, kuris daugiau niekada nemirs, o amžinasis gyvenimas yra gyvenimas, kokį gyvena Dievas.)
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Almos 12:25 ir išsiaiškinti, kaip Alma apibūdino Dievo planą ir kada tas planas buvo paruoštas. Paprašykite jų papasakoti, ką surado. (Alma mokė, kad Dievo „išpirkimo planas“ buvo paruoštas „nuo pasaulio įkūrimo“. Mokiniams atsakius galite atkreipti jų dėmesį į tai, kad Dievo planas vadinamas didžiojo Kūrėjo gailestinguoju planu [žr. 2 Nefio 9:6]; „išgelbėjimo plan[u]“ [Almos 24:14]; „Amžinojo Dievo plan[u]“ [Almos 34:9]; didžiuoju laimės planu [žr. Almos 42:8]; nesibaigiančia sandora [ žr. DS 22:1; 45:9; 66:2].)
Tada paprašykite mokinius porose išstudijuoti Almos 12:22–32 ir išsiaiškinti, kodėl Dievo planas vadinamas išpirkimo planu. Skyrę pakankamai laiko, pakvieskite kelis mokinius papasakoti, ką surado. Padėkite mokiniams įgyti gilesnį supratimą apie šias eilutes ir paklauskite:
-
Remdamiesi Almos mokymais paaiškinkite, koks amžinasis likimas lauktų mūsų, jei nebūtų išpirkimo plano? (Be išpirkimo plano nebūtų mirusiųjų prikėlimo ar nuodėmių išpirkimo, žmonija liktų prarasta ir puolusi, per amžius pasilikdama fizinės ir dvasinės mirties būsenoje [taip pat žr. 2 Nefio 9:6–13].)
-
Kodėl būtinai reikėjo, kad būtų paruoštas būdas, padėsiantis nugalėti tas būsenas?
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 12:33–34. Likusiųjų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ką Dievas paruošė Savo vaikų išpirkimui. Padėkite mokiniams įvardyti doktriną ar principą, kurio mokoma šiose eilutėse, ir paklauskite:
-
Kaip apibendrintumėte, ką Jėzaus dėka galime daryti ir gauti Dievo plane? (Atsakymuose turėtų nuskambėti šitai: jei atgailausime ir neužkietinsime savo širdžių, tai per Dievo Viengimį Sūnų susilauksime gailestingumo ir gausime nuodėmių atleidimą. Tik per Jėzų Kristų galime gauti nuodėmių atleidimą ir įžengti Dangiškojo Tėvo akivaizdon.)
Paliudykite, kad Jėzus Kristus yra Dievo plano šerdis ir kad per Jo Apmokėjimą paruoštas būdas, padėsiantis mums gauti nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą.
Abraomo 3:24–27; 1 Petro 1:19–20
Jėzus Kristus buvo iš anksto paskirtas būti mūsų Gelbėtoju
Paprašykite mokinių išstudijuoti Abraomo 3:24–27 ir 1 Petro 1:19–20 ir surasti, ko šios eilutės moko apie Gelbėtojo vaidmenį Dievo plane. Po to užduokite toliau pateikiamus klausimus. (Pastaba. Užduodami tokius klausimus galite padėti mokiniams išmokti analizuoti Raštų eilutes ir jose rasti doktrinas, kurių mokoma.)
-
Ką Abraomo 3:26 eilutėje reiškia „pirmoji būsena“ ir „antroji būsena“? (Pirmoji būsena susijusi su ikimirtinguoju egzistavimu, o antroji būsena – su mirtinguoju.)
-
Kokie trys asmenys minimi Abraomo 3:27 eilutėje ir ką kiekvienas iš jų darė? (Dangiškasis Tėvas, Jėzus Kristus ir Šėtonas. Pabrėžkite, kad ikimirtingajame pasaulyje Dangiškasis Tėvas paskyrė Savo Pirmagimį Sūnų Jėzų Kristų būti Jo plano šerdimi.)
Įsitikinkite, jog mokiniai supranta, kad Jėzus ikimirtingajame pasaulyje buvo vadinamas Jehova. Tada paklauskite:
-
Ką Jehova pasižadėjo padaryti mirtingajame pasaulyje Tėvui tardamas: „Štai aš, siųsk mane“? (Mokyti Jo Evangelijos, įsteigti Jo Bažnyčią, kentėti ir mirti už mūsų nuodėmes ir prisikelti iš mirusiųjų.)
-
Kaip pasikeitė mūsų ateities galimybės dėl to, kad Dangiškasis Tėvas išsirinko Jehovą būti mūsų Išpirkėju?
Paprašykite mokinių tyliai išstudijuoti Mozės 4:2 ir rasti kitas svarbias tiesas apie tai, kodėl Dangiškasis Tėvas išsirinko Jehovą būti mūsų Gelbėtoju ir Išpirkėju. Mokiniams aiškinant, ką sužinojo, įsitikinkite, kad jie atrado tokias tiesas: Jehova buvo išrinktas nuo pat pradžios. Viena iš priežasčių, dėl kurios Jehova buvo išrinktas, yra ta, kad Jis siekė vykdyti Tėvo valią ir visą šlovę atiduoti Jam. Kad dar labiau pabrėžtumėte šias tiesas, pateikite ir garsiai perskaitykite šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
„Akivaizdu, kad ikimirtingojoje taryboje [Jėzus Kristus] buvo vienintelis pakankamai nuolankus ir pasiryžęs būti iš anksto paskirtas [įgyvendinti beribį Apmokėjimą]“ („Jėzaus Kristaus Apmokėjimas“, Liahona, 2008 m. kovas, p. 35).
Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad jie buvo danguje, kai Dangiškasis Tėvas visiems Savo vaikams pranešė, kad Jo Pirmagimis Jehova bus mūsų Gelbėtojas. Tada pateikite šį pranašo Džozefo Smito (1805–1844) teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:
„Visi mes dalyvavome pirmojoje organizacijoje danguje ir matėme, kaip buvo išrinktas bei paskirtas Gelbėtojas ir sudarytas išgelbėjimo planas, ir mes pritarėme jam“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Pranašas Džozefas Smitas [2007 m.], p. 201).
-
Ką, jūsų manymu, žinojote apie Jehovą, kas būtų pastūmėję jus palaikyti Jo pašaukimą ir paskyrimą būti mūsų Gelbėtoju ir Išpirkėju?
Pateikite šį vyresniojo Nylo A. Maksvelo (1926–2004) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Tada skirkite mokiniams kelias minutes, kad šie užsirašytų mintis ir jausmus, atėjusius mąstant apie dieviškas tiesas, kurių mokė vyresnysis Maksvelas apie Gelbėtoją:
„Niekas niekada nepasiūlė tiek daug tokiai galybei ir vos keliais žodžiais, kaip tai padarė Jėzus tardamas: „Štai aš, siųsk mane“ (Abr 3:27)“ (“Jesus of Nazareth, Savior and King,” Ensign, May 1976, 26).
Galite kelių mokinių paprašyti klasės draugams perskaityti, ką užsirašė.
Paverskime Gelbėtoją savo mirtingojo gyvenimo šerdimi
Paprašykite mokinius vėl atsiversti Abraomo 3:25, kur sužinojome, kad Dangiškasis Tėvas numatė, kad mirtingasis gyvenimas mums taps bandomuoju laikotarpiu, kurio metu Jis įsitikins, ar paklusime Jo įsakymams. Pateikite šį vyresniojo Roberto D. Heilso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Paprašykite kurį nors mokinį garsiai jį perskaityti, o likusiųjų – įsiklausyti, kokį šio mirtingo išbandymo sprendimą turime priimti:
„Bet pagalvokite apie tai: ikimirtingojoje būsenoje pasirinkome sekti Gelbėtoju Jėzumi Kristumi! Dėl to mums buvo leista ateiti į žemę. Liudiju, kad lygiai taip pat, pasirinkdami sekti Gelbėtoju dabar, kol esame čia žemėje, gausime dar didesnį palaiminimą amžinybėse. Bet nepamirškime, kad privalome ir toliau pasirinkti sekti Gelbėtoju. Sprendžiasi mūsų amžinybės klausimas, ir turime išmintingai naudotis savo valios laisve, kad galėtume pasiekti amžinąjį gyvenimą“ („Gyvenimo planui būtina valios laisvė“, 2010 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga).
Kad padėtumėte mokiniams išsiaiškinti principą ar tiesą, kurios mokė vyresnysis Heilsas, ir tą tiesą suprasti, paklauskite:
-
Ko išmokote iš vyresniojo Heilso teiginio apie mūsų šio gyvenimo pasirinkimus? (Mokiniams atsakius paliudykite, kad nusprendę Gelbėtoją paversti savo gyvenimo šerdimi čia žemėje, didesnius palaiminimus gausime amžinybėje.)
-
Ką, jūsų manymu, vyresnysis Heilsas turėjo omeny sakydamas „sprendžiasi mūsų amžinybės klausimas“?
-
Kokie žmogaus veiksmai ir nusiteikimas rodo, kad jis nusprendė sekti Jėzumi Kristumi? (Mokinių atsakymus užrašykite lentoje.)
Paaiškinkite, kad daugeliui iš mūsų lengva sutelkti dėmesį į Gelbėtoją sekmadieniais. Tačiau kaip galėtume paversti Jį savo gyvenimo dalimi ir kitomis savaitės dienomis? Skirkite mokiniams laiko apmąstyti, ką tokio jie padarė šiandien, kad susitelktų į Gelbėtoją. Paprašykite jų užsirašyti, ką jie gali padaryti šiandien, kad Gelbėtojas vis labiau taptų jų gyvenimo šerdimi. Paraginkite juos tyliai pasižadėti Dangiškajam Tėvui, kad jie taip ir padarys.
Pamoką baikite paliudydami apie tiesas, kurių šiandien mokėte.
Mokiniams skirti skaitiniai
-
Almos 12:22–34; 34:9; 42:8, 11; Doktrinos ir Sandorų 22:1; 45:9; 66:2; Abraomo 3:24–27; 1 Petro 1:19–20; Mozės 4:2.
-
Robertas D. Heilsas, „Gyvenimo planui būtina valios laisvė“, 2010 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga.