22 pamoka

Tėvas ir Sūnus apsireiškė Džozefui Smitui

Įvadas

Dokumente „Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas“ rašoma: „Šiais laikais [Jėzus Kristus] ir Jo Tėvas pasirodė berniukui Džozefui Smitui, pradėdami seniai pažadėtą „amžių pilnatvę“ (Efeziečiams 1:10)“ (Pranešimai ir pareiškimai, „Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas“). Šioje pamokoje bus aptariamas pagrindinis Pirmojo regėjimo vaidmuo Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios doktrinoje ir Gelbėtojo vaidmuo tame regėjime. Pamokoje taip pat bus pabrėžiama, kad studijuodami Pirmąjį regėjimą sustipriname savo tikėjimą Dievu Tėvu ir Jėzumi Kristumi.

Pagalbiniai skaitiniai

Gordonas B. Hinklis, „Nuostabus mūsų tikėjimo pamatas“, 2002 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga.
Dyteris F. Uchtdorfas, „Pirmojo regėjimo vaisiai“, 2005 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga.
Nylas L. Andersenas, „Džozefas Smitas“, 2014 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Džozefo Smito – Istorijos 1:14–17

Džozefas Smitas matė Dievą Tėvą ir Jo Sūnų Jėzų Kristų

Apibrėžkite pamokos kontekstą perskaitydami Džozefo Smito – Istorijos 1:5–12. Perskaitę paprašykite mokinių šią ištrauką pritaikyti mūsų dienoms nurodant panašumus tarp Džozefo Smito patyrimo ieškant tiesos ir išgyvenimų žmonių, kurie tiesos ieško mūsų dienomis. (Galimi atsakymai: tuomet tarp skirtingų bažnyčių buvo daug nesutarimų. Džozefas Smitas remdamasis logika ar išmintimi negalėjo sužinoti, kuri bažnyčia buvo teisinga. Skirtingų religijų vadovai tas pačias Raštų eilutes aiškindavo skirtingai.)

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Džozefo Smito – Istorijos 1:14–15. Po to mokinių paklauskite:

Kaip manote, kodėl Šėtonas bandė sutrukdyti Džozefui Smitui melstis? (Galimi atsakymai: Šėtonas pažinojo Džozefą Smitą dar ikimirtingajame pasaulyje ir žinojo, kad Džozefui buvo paskirta misija žemėn sugrąžinti tiesą. Šėtonas stengėsi tam užkirsti kelią.)

Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Džozefo Smito – Istorijos 1:16–17 ir užsirašyti, kokias doktrinas sužinome iš Džozefo Smito liudijimo. Skyrę mokiniams pakankamai laiko, paprašykite perskaityti, kokias doktrinas jie rado.

Galite pateikti šį vyresniojo Kristofelio Goldeno iš Septyniasdešimties teiginį:

„Pranašas rašė: „Pamačiau dvi Asmenybes, kurių skaistumo ir šlovingumo neįmanoma apsakyti, stovinčias ore virš manęs. Viena iš jų kreipėsi į mane vardu ir tarė, rodydama į kitą: Tai mano Mylimasis Sūnus. Jo klausyk!“ [Džozefo Smito – Istorijos 1:17].

Šis berniuko Džozefo regėjimas, po kurio sekė daug kitų regėjimų ir apreiškimų, skelbia, kad Dievas tikrai egzistuoja; Tėvas ir Jo Sūnus Jėzus Kristus yra dvi atskiros ir skirtingos esybės; žmogus – sukurtas pagal Dievo atvaizdą; mūsų Dangiškasis Tėvas yra, tiesiogine prasme, Jėzaus Kristaus Tėvas; Dievas ir toliau apsireiškia žmonėms; Dievas visada šalia, mes jam rūpime, ir Jis atsako į mūsų maldas“ („Tėvas ir Sūnus“, 2013 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga).

Kaip apibūdintumėte Džozefo Smito Pirmojo regėjimo svarbą pastarųjų dienų šventųjų teologijoje? (Mokiniams atsakinėjant akcentuokite tokią tiesą: per Džozefo Smito regėjimą, kuriame jis matė Tėvą ir Sūnų, žemėn buvo sugrąžinta daug svarbių tiesų.)
Kaip Džozefo Smito Pirmasis regėjimas gali būti pritaikytas žmonėms, kurie šiandien ieško tiesos?

Pateikite šį prezidento Gordono B. Hinklio (1910–2008) teiginį ir paprašykite vieno mokinio garsiai jį perskaityti:

„Mūsų kaip Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narių argumentai paremti šio šlovingo Pirmojo regėjimo tikrumu. […] Viskas, kuo remiame savo doktriną, ko mokome, kuo gyvename, nėra taip svarbu, kaip tas pirmasis pareiškimas. Jei Džozefas Smitas kalbėjo su Dievu Tėvu ir Jo Mylimu Sūnumi, tai visa kita, apie ką jis sakė, yra tiesa. Tai vyris, ant kurio varstosi vartai, vedantys į išgelbėjimo ir amžinojo gyvenimo kelią“(“What Are People Asking about Us?”, Ensign, Nov. 1998, 71).

Kodėl „mūsų kaip Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narių argumentai“ paremti šio šlovingo Pirmojo regėjimo tikrumu? (Mokiniams derėtų suprasti, kad jeigu Džozefo Smito pasakojimas yra melas, tada Jėzaus Kristaus Bažnyčios atkūrimas niekada neįvyko, tačiau jei Džozefo Smito pasakojimas yra tiesa, tada išties įvyko Sugrąžinimas, ir sugrąžinta Evangelija yra tiesa.)
Kaip įgijote liudijimą apie Pirmojo regėjimo tikrumą?

Paprašykite mokinių pradėti galvoti, ką jie gali daryti, kad atnaujintų gautą patvirtinimą apie Pirmojo regėjimo tikrumą. Galite perskaityti tokį vyresniojo Nylo L. Anderseno iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Šiandien šių žodžių besiklausančiam ar vėliau juos skaitysiančiam jaunimui duodu tokią konkrečią užduotį: įgykite asmeninį liudijimą apie Pranašą Džozefą Smitą. […] Perskaitykite Pranašo Džozefo Smito liudijimą, užrašytą Brangiajame Perle. […] Tai yra paties Džozefo liudijimas apie tai, kas iš tiesų įvyko. Dažnai jį skaitykite. Galite Džozefo Smito liudijimą įsirašyti savo paties balsu ir reguliariai to įrašo klausytis bei dalintis su draugais. Jūsų balsu įrašyto Pranašo liudijimo klausymasis padės jums įgyti siekiamą liudijimą“ („Džozefas Smitas“, 2014 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga).

Prieš tęsdami pamoką, mokiniams paaiškinkite, kad Pirmasis regėjimas buvo ne vienintelis kartas, kai šiame Evangelijos laikotarpyje Gelbėtojas aplankė Džozefą Smitą ar kitus. Pavyzdžiui, Jėzus Kristus keletą kartų apsireiškė Džozefui Smitui ir kitiems Bažnyčios vadovams sugrąžinimo laikotarpio pradžioje (žr. DS 76:22–24; 110:1–10).

Džozefo Smito – Istorijos 1:17–20

„Tai mano Mylimasis Sūnus. Jo klausyk!“

Paprašykite mokinius peržvelgti Džozefo Smito – Istorijos 1:17 ir paklauskite, ką Dangiškasis Tėvas darė apsireiškęs Džozefui Smitui. (Jis pristatė savo Sūnų.) Taip pat galite mokinių paklausti, ar jie kada nors susimąstė, kodėl ši konkreti Pirmojo regėjimo dalis tokia svarbi. Mokiniams perskaitykite šį prezidento Džozefo Fildingo Smito (1876–1972) teiginį:

„Nuo nuopuolio visi apreiškimai ateina per Jėzų Kristų. […] Nuo nuopuolio Tėvas tiesiogiai ir asmeniškai nebendraudavo su žmogumi ir niekada nebuvo pasirodęs, išskyrus tuos atvejus, kai pristatė ir paliudijo apie Sūnų“ (Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–56], 1:27).

„Edeno sode Adomas buvo Dievo, mūsų Amžinojo Tėvo, akivaizdoje. Po nuopuolio Adomas buvo išvytas iš Tėvo akivaizdos. […] Tada, pasak Raštų, Jėzus Kristus tapo Adomo ir jo vaikų Užtarėju [žr. 1 Jono 2:1; DS 29:5; 110:4] ir jų Tarpininku [1 Timotiejui 2:5; Hebrajams 9:15], stovinčiu tarp visos žmonijos ir Amžinojo Tėvo, ginančiu mūsų bylą. Nuo tol Jėzus Kristus vadovavo savo tarnams žemėje ir duodavo apreiškimus ir nurodymus pranašams. Jei Džozefas Smitas būtų buvęs apgavikas […], jis niekad nebūtų sakęs, kad Tėvas pristatė Sūnų ir paprašė, kad klausimą užduotų Sūnui ir kad būtent Sūnus davė atsakymą“ (Answers to Gospel Questions, comp. Joseph Fielding Smith Jr., 5 vols. [1957–66], 3:58).

Kuri asmenybė atsakė į Džozefo Smito klausimą Pirmajame regėjime, kai šis paklausė, kuri iš sektų buvo teisinga?
Kodėl, pasak prezidento Džozefo Fildingo Smito, Džozefui Smitui buvo svarbu užrašyti, kad Dangiškasis Tėvas pristatė Jėzų Kristų ir kad būtent Jėzus Kristus atsakė į Džozefo klausimą? (Mokiniai turėtų suprasti tokią tiesą: nuo Adomo ir Ievos nuopuolio visi apreiškimai ateina per Jėzų Kristų.)
Kaip tokio apreiškimo modelio suvokimas padeda jums pasitikėti pranašo pasakojimo apie gautą regėjimą tikrumu?

Pirmasis regėjimas padeda mums įgyti tikėjimą Jėzumi Kristumi

Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti tokį prezidento Dyterio F. Uchtdorfo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį:

„Taip Pirmasis Džozefo Smito regėjimas laimina mūsų asmeninius, šeimų gyvenimus ir, galiausiai, visą žmonijos šeimą – mes pradedame tikėti Jėzumi Kristumi per pranašo Džozefo Smito liudijimą. Žmonijos istorijoje pranašai ir apaštalai patyrė dieviškus apsireiškimus, panašius į Džozefo. […]

[…] Visi tie apsireiškimai, senovės ir dabarties, vedė tikinčiuosius prie viso teisumo ir vilties šaltinio – Dievo, mūsų Dangiškojo Tėvo, ir Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus. […]

Jei tikėsime pranašo Džozefo asmeniniu liudijimu ir Pirmojo regėjimo tikrumu, studijuosime ir melsimės giliai bei nuoširdžiai, mes būsime palaiminti tvirtu įsitikinimu apie pasaulio Gelbėtoją, kuris kalbėjo Džozefui „tūkstantis aštuoni šimtai dvidešimtųjų metų ankstyvą pavasarį, gražios, giedros dienos rytą“ (Džozefo Smito – Istorijos 1:14)“ („Pirmojo regėjimo vaisiai“, 2005 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga).

Pasak prezidento Uchtdorfo, kokį palaiminimą gauname mokydamiesi apie Pirmąjį regėjimą? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau jie turėtų suformuluoti tokį principą: mokydamiesi apie Pirmąjį regėjimą mes pradedame labiau tikėti Dievu Tėvu ir Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi.)
Kaip mokymasis apie Tėvo ir Sūnaus pasirodymą Džozefui Smitui padeda mums giliau Jais tikėti? (Galimi atsakymai: Pirmasis regėjimas yra dar vienas liudijimas, kad Jie gyvena; per jį įsitikiname, kad Jiems rūpi žmonių kasdienybė; tai įrodymas, kad Jie girdi ir atsako į maldas.)
Kokią vietą Pirmasis regėjimas užima jūsų liudijime apie Sugrąžinimą?
Ką per ateinančią savaitę galite daryti, kad sustiprintumėte arba gautumėte savo liudijimą apie Pirmąjį regėjimą?

Pakvieskite mokinius per ateinančias dienas skirti laiko apmąstymams apie Pirmąjį regėjimą ir maldai, kurioje jie paklaustų apie jo tikrumą. Pakvieskite juos užsirašyti savo pamąstymus ir jausmus, susijusius su šventu Džozefo Smito patyrimu.

Mokiniams skirti skaitiniai

Džozefo Smito – Istorijos 1:5–26.
Dyteris F. Uchtdorfas, „Pirmojo regėjimo vaisiai“, 2005 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga.