18 pamoka

Pasiruoškime paskutinei teismo dienai

Įvadas

Mirtingasis gyvenimas yra laikas, skirtas mums pasiruošti susitikti su Dievu. Mormono Knygoje aiškinama, kas nutinka mūsų dvasiai tarp mirties ir prisikėlimo. Kai mūsų dvasia sugrįš į nemirtingą kūną, mes stosime priešais Dievo teismo krasę, kur mūsų poelgiai ir širdies troškimai nulems amžinąjį atlygį.

Pagalbiniai skaitiniai

Dallin H. Oaks, “Resurrection,” Ensign, May 2000, 14–16.
D. Todas Kristofersonas, „Jėzaus Kristaus prisikėlimas“, 2014 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.
“Understanding Death and Resurrection,” chapter 37 in Teachings of Presidents of the Church: Brigham Young (1997), 273–78.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Almos 34:32–34; 40:6–7, 11–14

Po mirties teisieji eina į rojų, o nelabieji – į dvasių kalėjimą

Prieš pamoką lentoje užrašykite tokį klausimą:

Kuo šio mirtingojo gyvenimo prasmės nesuprantančių ir gyvenimu po mirties netikinčių žmonių gyvenimas skiriasi nuo tų, kurie tai supranta?

Paprašykite kelių mokinių atsakyti į šį klausimą. Tada priminkite, kad Mormono Knyga mums padeda suprasti žemiškojo gyvenimo prasmę ir moko, kad gyvenimas nesibaigia mirtimi.

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Almos 34:32–34, o likusiųjų paprašykite išsiaiškinti, ko apie gyvenimo prasmę Amulekas mokė Amoniho miesto žmones.

Kokių svarbių doktrinų apie žemiškojo gyvenimo prasmę mokė Amulekas? (Šioje ištraukoje mokiniai gali rasti keletą doktrinų, tarp jų ir tokią: Šis gyvenimas yra laikas, skirtas mums pasiruošti susitikti su Dievu.)
Kokiu būdu ši doktrina padeda jums suprasti, kaip turėtumėte kasdien gyventi šiame mirtingajame pasaulyje?

Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti šią doktriną, galite pasidalinti tokiu prezidento Tomo S. Monsono teiginiu:

„Mes suprantame, kad atėjome į žemę mokytis, gyventi ir tobulėti savo amžinojoje kelionėje tobulybės link. Kai kurie žemėje tebūna tik akimirką, o kiti čia gyvena ilgai. Svarbiausia ne kiek ilgai gyvename, bet kaip gerai gyvename“ (“He Is Risen,” Ensign, Nov. 1981, 18).

Kodėl Amulekas mus įspėja neatidėlioti atgailos dienos?

Pateikite prezidento Henrio B. Airingo iš Pirmosios Prezidentūros teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti, o likusiųjų – išsiaiškinti, kodėl pavojinga atidėlioti:

„Žodžiuose kada nors, kai jie reiškia „ne šią dieną“, slypi pavojus. „Kada nors atgailausiu.“ „Kada nors jam atleisiu.“ „Kada nors pakalbėsiu su savo draugais apie Bažnyčią.“ „Kada nors pradėsiu mokėti dešimtinę.“ „Kada nors sugrįšiu į šventyklą.“ „Kada nors…“ Raštuose aiškiai kalbama apie tai, kaip pavojinga atidėlioti [žr. Almos 34:33–34]. […] „Ši diena“ – tai brangi Dievo dovana. Mintis „kada nors aš tai atliksiu“ gali pavogti laiko suteikiamas progas ir amžinybės palaimas“ („Šiandien“, 2007 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Almos 40:6–7, 11–14. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir surasti, ko Alma mokė savo sūnų Koriantoną apie tai, kas po mirties nutinka mūsų dvasiai. (Gali būti naudinga pabrėžti, kad vartodamas frazę „išorinė tamsa“ Alma nekalbėjo apie galutinę Šėtono būseną ir pasmerktuosius. Užuot tai daręs, jis kalbėjo apie nelabųjų būseną tarpsnyje tarp jų mirties ir prisikėlimo. Šią būseną paprastai vadiname dvasių kalėjimu.)

Kuo skiriasi teisiųjų ir nelabųjų būsena po mirties? (Nors mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, jie turėtų atpažinti, tokią doktriną: Laikotarpiu tarp mirties ir prisikėlimo teisiųjų dvasios gyvena rojuje, o nelabųjų – dvasių kalėjime.)
Kodėl svarbu suprasti, kad mūsų poelgiai šiame gyvenime nulems tai, ką patirsime po mirties?

2 Nefio 9:12–13; Mozijo 15:21–26; 16:6–11; Almos 11:40–45; 40:4–5, 19–24

Per prisikėlimą mūsų dvasia ir kūnas susijungs

Priminkite mokiniams, kad mokydamas karalių Nojų ir jo kunigus Abinadis apibūdino, kas mums nutiks po mirties. Doktrinos, kurių jis mokė, nusako, kas mums nutiks po gyvenimo dvasių pasaulyje, rojuje arba dvasių kalėjime. Paprašykite kelių mokinių pakaitomis garsiai perskaityti Mozijo 16:6–11, o likusiųjų surasti, ko mokė Abinadis.

Kokių doktrinų mokė Abinadis apie tai, kas nutiks po gyvenimo dvasių pasaulyje? (Pabrėžkite tokias tiesas: Kadangi Jėzus Kristus sutraukė mirties pančius, visi būsime prikelti ir gausime nemirtingą kūną. Teisieji paveldės nesibaigiančią laimę, o nelabieji bus atiduoti nesibaigiančiajam pasmerkimui.)

Pasakykite mokiniams, kad daugelis Mormono Knygos pranašų liudijo apie prisikėlimą ir aiškino, koks jis bus. Lentoje užrašykite pateiktas Raštų nuorodas (nenurodykite pateiktų apibendrinimų) ir kiekvienam mokiniui paskirkite vieną iš jų. Įsitikinkite, kad visos nuorodos yra paskirtos. Paprašykite mokinių tyliai perskaityti jiems paskirtą ištrauką ir surasti papildomos informacijos apie prisikėlimą.

2 Nefio 9:12–13 (Rojus paleis teisiųjų, o dvasių kalėjimas – nelabųjų dvasias. Dvasios bus sugrąžintos į savo kūnus ir taps nemirtingomis sielomis.)

Mozijo 15:21–26 (Teisieji, kaip ir tie, kurie numirė nežinodami, ir maži vaikai prisikels pirmojo prisikėlimo metu. Nelabieji neturės dalies pirmajame prisikėlime.)

Almos 11:40–45 (Visų žmonių, tiek nelabųjų, tiek ir teisiųjų, dvasios ir kūnai vėl bus sujungti į savo tobulą formą ir stos priešais Dievą, kad būtų teisiami pagal savo darbus.)

Almos 40:4–5, 19–24 (Tarp kūno mirties ir prikėlimo yra laiko tarpas, kai dvasios nueina į dvasių pasaulį. Po to visų žmonių dvasioms būna paskiriamas laikas, kai jos amžiams bus sugrąžintos į savo tobulą kūną ir stos priešais Dievo teismą.)

Skirkite mokiniams laiko paaiškinti, ką iš paskirtų ištraukų jie sužinojo apie prisikėlimą. Galite kai kurias jų įžvalgas užrašyti lentoje šalia atitinkamos nuorodos. Prireikus užduokite vieną ar daugiau iš toliau pateikiamų klausimų, kurie praplės mokinių supratimą apie nurodytas ištraukas:

Kaip šios tiesos sustiprina jūsų įsitikinimą, kad prisikėlimas realus ir yra svarbi Dangiškojo Tėvo plano dalis?

Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti toliau pateiktą vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Likusiųjų paprašykite įsiklausyti, kaip mirtingame gyvenime mus gali palaiminti liudijimas apie prisikėlimą.

„Apaštalas Petras kalbėjo, kad Dievas Tėvas iš didžio gailestingumo „Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusiųjų yra atgimdęs mus gyvai vilčiai“ (1 Petro 1:3; taip pat žr. 1 Tesalonikiečiams 4:13–18).

„Gyva viltis“, kurią mums suteikia prisikėlimas, yra mūsų įsitikinimas, kad mirtis nėra egzistavimo pabaiga, ji tėra būtinas žingsnis pereinant iš mirtingumo į nemirtingumą. Ši viltis keičia visą mirtingojo gyvenimo perspektyvą. […]

Prisikėlimo pažadas teikia mums stiprybės ir perspektyvos kenčiant mirtingojo gyvenimo sunkumus – tokius, kaip fizinės, protinės ar emocinės negalios, kurias atsinešame gimdami arba įgyjame šiame mirtingame gyvenime, – su kuriais kiekvienas, įskaitant mūsų artimuosius, susiduriame. Dėl prisikėlimo mes žinome, kad šios mirtingojo gyvenimo negalios tėra laikinos!

Prisikėlimo pažadas taip pat duoda galingą stimulą laikytis Dievo įsakymų žemiškajame gyvenime. […]

Tvirtas žinojimas apie prisikėlimą į nemirtingumą taip pat suteikia mums drąsos sutikti savo mirtį – net pirmalaikę mirtį. […]

Toks nemirtingumo garantas taip pat padeda pakelti išsiskyrimą su savo mylimaisiais mirties atveju. […] Turėtume garbinti Dievą už garantuotą prisikėlimą, dėl kurio mūsų išsiskyrimai šiame mirtingame gyvenime tėra laikini ir suteikia vilties ir stiprybės gyventi toliau“ (“Resurrection,” Ensign, May 2000, 15–16).

Kada prisikėlimo garantas jums suteikė stiprybės arba motyvą gyventi teisiau?

Pasidalinkite savo liudijimu apie prisikėlimo realumą.

Almos 5:15–21; 7:21–25; 41:2–6

Pasiruošimas paskutiniajam teismui

Paaiškinkite, kad Alma Bažnyčios narius Zarahemloje ragino ruoštis paskutiniojo teismo dienai, prašydamas jų įsivaizduoti save, stovinčius priešais Dievo teismo krasę. Pakvieskite kelis mokinius pakaitomis garsiai perskaityti Almos 5:15–21. Likusiųjų paprašykite surasti, ką apsvarstyti Alma paprašė savo klausytojų.

Kurie Almos klausimai jums yra prasmingiausi? Kodėl?
Kokio principo galime pasimokyti iš Almos liudijimo, užrašyto 21 eilutėje, apie tai, ką turime daryti, kad būtume išgelbėti? (Padėkite jiems atpažinti tokį principą: Negalime būti išgelbėti, jei nebūsime apvalyti išperkančiu Jėzaus Kristaus krauju.)

Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti šį principą, pateikite tokį prezidento Džozefo Fildingo Smito teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio garsiai jį perskaityti:

„Kiek žinau, šiuo metu nėra nieko svarbiau ar būtiniau, nei šaukti atgailą net pastarųjų dienų šventiesiems, todėl kviečiu juos ir tuos, kurie nėra Bažnyčios nariai, paisyti šių mūsų Išpirkėjo žodžių. Jis tikrai yra pasakęs, kad niekas nešvarus negali įeiti jo akivaizdon. Tik tie, kurie išliks ištikimi ir išplaus savo apdarus jo krauju per savo tikėjimą ir atgailą, – niekas kitas nepateks į Dievo karalystę“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Fildingas Smitas [2013], p. 89).

Paprašykite mokinių tyliai išstudijuoti Almos 7:21–25, surasti ir pasižymėti savybes, kurias turėtume siekti išsiugdyti, kad mūsų apdarai būtų be dėmės.

Kokias gyvybiškai svarbias ugdytinas savybes, padėsiančias pasiruošti Viešpaties teismui, radote tose Raštų eilutėse?

Paraginkite mokinius apsvarstyti, ar jų poelgiai ir širdžių troškimai ruošia juos susitikimui su Dievu per paskutinįjį teismą. Paraginkite juos pakeisti tai, ką reikia, kad teismo diena būtų laiminga diena.

Mokiniams skirti skaitiniai

2 Nefio 9:12–13; Mozijo 15:21–26; 16:6–11; Almos 5:15–21; 7:21–25; 11:40–45; 16:6–11; 34:32–34; 40:4–7, 11–14, 19–24; 41:2–6.
Dallin H. Oaks, “Resurrection,” Ensign, May 2000, 14–16.